1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Margionys – Druskininkai (23 km)

48 diena

Spalio 2 d.

Margionys – Druskininkai (23 km)

Aš dirbu su pakuotėmis. Padedu kurti tvaresnius mažiau resursų naudojančius, plastiko neturinčius sprendimus prekiniams ženklams. Tai darau vesdamas bendrą diskusiją su dizaineriais, gamintojais, tiekėjais ir kitomis bendradarbiaujančiomis pusėmis. Tą pakuočių industrijos pusę aš matau dažnai, bet kartas nuo karto stengiuosi išvysti, kur pakuočių kūrimo vaisiai nurieda ir kaip tai atrodo. Tai gali atnešti naujų įžvalgų, bendradarbiavimo planų ir idėjų. Ir kai kas labai įdomaus įvyko vakar!

Nors ir esu dalyvavęs aplinkos tvarkymo akcijose, šį kartą mano draugė žiedinės ekonomikos konsultantė Rasa Tumasevičiūtė ir architektė Laura Petruškevičiūtė pakvietė prisijungti prie Giedriaus Bučo organizuojamo žygio aplink Lietuvą „Už Švarią Lietuvą!”. Jo metu renkamos sutiktos šiuklės, jos rūšiuojamos, sveriamos, skaičiuojamos ir dalis jų su išvadomis perkeliamos į instaliaciją Kaune. Po žygio rezultatai turi padėti mums pažinti mūsų vartojimo įpročius ir suteikti informaciją, kurios dėka galėtume siekti sisteminių pokyčių. Viskas vyksta 80 dienų, per kurias prisijungia nauji žmonės ir palaikančios komandos.

Vakare atvykome į Margionis ir komanda jau svečiavosi pas kaime įsikūrusias menininkes, su kuriomis pavakarieniavome, padiskutavome apie skirtingus vartojimo ir gyvenimo būdo pasirinkimus. Vieno iš jų pavyzdys jos ir yra. Ryte prie mūsų prisijungė Decathlon komanda ir iškeliavome į žygį.

Pakelėje rastos šiukšlės atspindi mūsų visų gyvenimo būdą. Iš radinių lengva piešti dalies žmonių keliones: degalinėje paimama kava išsinešimui vienkartiniame puodelyje, rūkomos cigaretės, o po to viskas kartu su cigarečių pakeliu išmetama pro langą. Nors žygio metu visos rastos atliekos rūšiuojamos net į 8 kategorijas, cigerečių nuorūkos į tai nepatenka, jų tiesiog per daug! Esu bendravęs su žmonėmis, kurie savo asmeniniame gyvenime rūšiuoja, renkasi tvaresnius sprendimus, bet numesdami nuorūką jie net nesudvejoja, kadangi galvoja, jog tai tik maža, nieko nekeičianti detalė dideliame paveiksle. Gal dalelė ir maža, bet šių dalelių pilna visur, o jos vienos užtenka suteršti 1m³ vandens. Plastikas, esantis filtruose skyla į mažesnes daleles, o po to jos pasklinda po dirvą, vandenį, orą. Jo randama ore, žuvyje ir netgi daržovėse. Tyrimai rodo, kad dabar mes vidutiniškai sunaudojame po vieną plastikinę kortelę (5g) per savaitę ir šiandien ilgalaikis poveikis žmogaus organizmui dar neištirtas.

Prie poveikio prisideda ir plastikas iš kitų gaminių, kurių didžioji dalis yra kombinuotos maisto ir gėrimų pakuotės, kurių savo kelyje irgi radome daug. Šie radiniai mane vis priverčia susimąstyti ne tik apie tai, kaip mes kaip vartotojai naudojame ir išmetame produktus, bet ir tai, kaip jie yra kuriami. Šiandien turime daugybę alternatyvų ir modelių, kurie jau pradeda spręsti šias problemas – nuosavi puodeliai su jų naudojimo skatinimo mechanizmais, daugkartinių pakuočių sistemos ar tvaresnės vienalytės medžiagos alternatyvos. Bet šiandien perėjimas prie šių dalykų vyksta kiek per lėtai, tad vienas iš šio žygio tikslų yra parodyti esamas aktualiausias problemas skaičiais ir pradėti sisteminę diskusiją su tiekėjais, gamintojais, dizaineriais, atliekų tvarkytojais apie šių dalykų tobulinimą.

Žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ nuotraukų galerija, Margionys – Druskininkai

+103

Apie šiuos dalykus Giedrius ir diskutavo su europarlamentaru Liudu Mažyliu, kuris yra šio žygio ambasadorius ir prie mūsų prisijungė vakar dienos kelio viduryje Latažeryje. Iš arti matydamas, kaip apie šią problematiką yra diskutuojama Europos parlamente, jis planuoja pristatyti šį žygį kaip pilotinį projektą ten, su tikslu iš jo pasimokyti ir ateityje atkartoti kitose šalyse.

Prisijungusi Decathlon komanda yra aktyvūs žygeiviai savo asmeniniame gyvenime, tad kelionėje jiems buvo daug papildomos energijos ieškoti „pakelės lobių“ ir diskutuoti apie įspūdžius. Supratau, kad didelė dalis tarp mūsų esančių žmonių galvoja ir rūpinasi tvarumo temomis darbe ir asmeniniame gyvenime, bet dažnai pasimeta ir nežino, kokie sprendimai iš tikrųjų yra geri, o kurie tik atrodo, kad yra geri. Kad tam tikras pokytis vyktų ir panaikintume abejones ar net skepticizmą, turėtume skaidriai žymėti visą informaciją apie gaminius. Iš ko ir kaip jie pagaminti, ką su jais daryti, koks procentas šių gaminių yra perdirbamas/kitaip utilizuojamas arba faktą, kad jie galiausiai bus sudeginami/atsidurs sąvartyne ir kiek visam tam sunaudosime energijos, piniginių ir žmogiškųjų resursų.

Nukeliavome 23 km ir vakare atėjome į Druskininkų kempingą. Išpylėme visas surinktas šiukšles ir jas pradėjome rūšiuoti į 8 kategorijas. Dalis bus išmesta į rūšiavimo konteinerius, kita bus išvežta į instaliaciją Kaune (kas būsite netoliese, rekomenduoju ją pamatyti Kauno Santakos slėnyje). Po edukacijos vakaro ir diskusijų komanda išvyko pailsėti į Druskininkų vandens parką, o mes, pailsinę kojas, atsidėkodami už įspūdžius pradėjome ruošti vakarienę.

Įspūdis apie komandą nerealus! Keliauti tiek dienų, gilintis į sunkias temas ir įkvėpti aplink save esančius žmones yra sunkus fizinis ir psichologinis darbas. Iš šio žygio išsinešu ne tik norą būti dar šiek tiek geresniu vartotoju negu buvau prieš tai, renkantis ir balsuojant savo pinigine kokius sprendimus palaikau. Išsinešu ir dar didesnę motyvaciją aktyviai bendraujant su prekės ženklais, dizaineriais ir gamintojais kurti geresnius pakuočių sprendimus pagamintus iš vienalyčių medžiagų, pritaikytus daugkartinės pakuotės sistemoms ir kurie taupo resursus.

Įspūdžiais pasidalino žygeivis Juozas Baranauskas.