1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Rokiškis–Kriaunos (25 km)

26 diena

Rugsėjo 10 d.

Rokiškis–Kriaunos (25 km)

Aš jum tiktai galiu patart va šitą – sako greta mūsų ant autobusų stotelės suolelio prisėdęs vyras, drebančia ranka pakeldamas alaus butelį. Ne, ačiū – ramiu balsu atsako Giedrius. Mes turime skanaus vandens. Todėl ir einam. Mes keliaujame aplink Lietuvą. Šiandien jau 26 diena. Nesupratau – lėtai, bet išraiškingai, tartum kiekvienas skiemuo suteiktų viltį suprasti, ištaria naujasis pašnekovas. – Su alumi nepaeitume. Niekaip. Būtų labai sunku.

Nesupratau... – po ilgos pauzės vėl pasigirsta balsas. Šį kartą jame girdėti tik susitaikymas, kad jau nebepavyks, pokalbis ima reikalauti per daug jėgų. – Kada nors. Gerai, mes einame toliau. Jeigu šito (parodo į butelį) nebūtų, gal tada ir pavyktų suprasti. Kažkaip. – Dar truputį galit palaukt? Laukiame, bet kalba pasidaro nerišli, todėl palinkėję geros dienos atsisveikiname.

Mes keliaujame aplink šalį, o sutiktasis žmogus pasilieka autobusų stotelėje. Šiandien ateiname į Kriaunas, kur vietinė bendruomenė pavaišina šilta žirnių sriuba. Trečią dieną gauname sriubos – tai pasisekė! Jau nebe pirmą kartą įsikuriame uždarytoje mokykloje. Neskubėdami susitvarkome, o tada turime laiko savoms reikmėms patenkinti: kas į parduotuvę, kas ant jogos kilimėlio, kas maudytis, o kas prie kompiuterio...

Žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ nuotraukų galerija, Rokiškis – Kriaunos

+43

20 valandą susirenkame vakarienei. Kabinete, kuriame įsikūrėme, elektra išjungta. Pagaliau atsirado proga uždegti dar pirmą žygio dieną Žolinčių akademijos padovanotą žvakę. Greitai pakvimpa bičių vašku. Susėdę prie ugnelės, dalinamės istorijomis, kurias išgirdome per dieną. Pro langą jau mojuojant mėnesienai, išsiskirstome ruoštis miegui. Vos padedu galvą ant iš megztinio padarytos pagalvės, koridoriaus gale pasigirsta muzika. Strykteliu iš miegmaišio ir basomis pasileidžiu bėgti į kitą mokyklos pusę.

Tamsu. Tarytum naktis prieš 2 metus būtų įsiskverbusi į uždaromo pastato sienas ir ligi šiol atsisakiusi jas palikti. Tik menka švieselė, padėta tam, jog apšviestų fortepijono klavišus, dar primena gyvybę, prieš daugelį dienų čia šokusią nežinomais akordais. Kristina, vakar atvykusi į žygį, groja ,,The Beatles", vėliau ir savo kūrybą.

Stebiu jos pirštus, bėginėjančius baltų ir juodų klavišų gama imu galvoti, ar stoviu salėje karališkos puotos, ar visą šitą žygį vien sapnuoju... Dėkojame Kriaunų bendruomenei, kad suteikė mums nakvynę, šiltą dušą, vakarienę, o pusryčiams iškepė blynų. Mes blynus mėgstame. Labai!