1200 km žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ dienoraštis: Viešvilė – Mociškės (19 km)

64 diena

Spalio 18 d.

Viešvilė – Mociškės (19 km)

Vakaras, peršlapę neperšlampantys batai, dar dvelkiantys miško kvapu, džiūsta ant radiatoriaus. Kartas nuo karto išgirstu nukrintantį ant grindų lašiuką, kuris man primena, kaip tuos batus sušlapau. Nuovargis merkia akis, bet dar prieš miegą noriu parašyti apie šiandien, kol įspūdis gyvas. Mūsų, žygiuojančiųjų, buvo 10, jei skaičiuosime su šuniuku. Jis šiukšlių nerinko, bet nuotaiką palaikė. Bent jau man.

Nužygiavome apie 20 km. Nelengvas darbas. Kiti komandos nariai taip žygiuoja jau du mėnesiai. Vau. Koks atsidavimas idėjai. Pagarba jiems ir padėka. Visgi spėju, kad vienokią energiją tokiam žygiui išnaudoji, kitokią – gauni. Kai darai be atlygio, dėl kitų, aukštesnio tikslo, trumpam palikęs savo komfortą pailsėti, tam tikra prasme ir pasikrauni.

Prisimenu vieno mokytojo mintį, jog verkti, kad esi niekam nereikalingas – paprasta, bet prisiimti atsakomybę už savęs įprasminimą, imtis veiksmų ir tapti reikalingam – kad ir, pavyzdžiui, Žemei, kad ir tiesiog pakėlus numestą šiukšlę – jau sunkesnis kelias. Jo, deja, dažnai norime išvengti. O kartais taip gera paimti ir pačiam save padaryti reikalingu. Pasauliui.

Bet apie tai nesiplėsiu, geriau daugiau apie žygį: prieš atvykdama maniau, jog esminis aspektas yra paruošti savo kojas ir apskritai visą kūną fizinei apkrovai. Bet po šiandien, kai vienai dienai prisijungėme prie komandos, susimąsčiau, jog nelengviau už ėjimą yra vėliau visų surinktų šiukšlių rūšiavimas, skaičiavimas bei registravimas. Ypač, jei grįžti sušalęs ir sušlapęs. Tuo pačiu vis galvoju, kokia didelė prasmė. Juk vėliau bus galima parengti gana patikimą statistiką apie atliekų kiekius, rūšis Lietuvoje. Jos pateikimu rūpinasi/rūpinsis mokslininkai.

Tai padės padaryti tam tikras išvadas apie mūsų visuomenę, kultūrą arba rasti prioritetus, kokios atliekų surinkimo ar pakuočių gaminimo infrastruktūros trūksta šiai dienai, kokias šiukšles žmonės mėto daugiausiai, kokia to žala. Žodžiu, tai yra ne šiaip pasivaikščiojimas, o rimtas projektas, kurio nauda neabejoju, o tuomet, tikiu, galime viltis ir pokyčių.

Žygio pėsčiomis „Už švarią Lietuvą!“ nuotraukų galerija, Viešvilė – Mociškės

+40

Didžiųjų išvadų dar reikės palaukti, o ką galiu pasakyti apie šiandien? Kur nelankomas miškas – švaru, kuo arčiau gyvenviečių, automobilių aikštelių, tuo daugiau šiukšlių. Daugiausiai vienkartinių dalykų. Tokių, kuriuos nusiperkame ir kartais vos po minutės pakuotė jau tampa šiukšle. Vienkartiniai kavos puodeliai, plastikiniai buteliai, alkoholio skardinės, polietileniniai maišeliai, nuorūkos – kiekvienos apšiukšlintos vietos ‘MUST’. Išvadų apie žmoniją nereikia ieškoti toli – greitėjantis gyvenimo tempas, abejingumas, bėgimas ir besikeičiančios sociumo vertybės puikiausiai atsispindi tiesiog šiukšlėse.

Dienos įspūdžiais dalinasi žygeivė Milda Noreikaitė-Bobinienė. Už šiltą priėmimą nakvynei ir iškūrentą pirtelę dėkojame Mociškių palivarko sodybos šeimininkui Sigitui.