56 diena
Spalio 10 d.
Vilkaviškis – Norvaišai (17,8 km)
Savaitgaliais prie žygio paprastai prisijungia daugiau žmonių, tad ir šiandieną jų buvo gausiau nei įprastai – apie 20 žygeivių keliavome Norvaišų link nešini mėlynais maišais atliekoms ir apsiginklavę lazdomis šiukšlėms rinkti. Man buvo pirmoji iš trijų pasirinktų keliauti kartu žygio dienų. Laikinai įsiliejau į susiformavusią ir jau 55 dienas koja kojon žygiuojančią savanorių organizatorių komandą.
Šiandieną patyriau tai, ką žygeiviai daro kasdien jau beveik du mėnesius. Jiems tai – kasdienė rutina, man – naujas nuotykis ir patyrimas, atostogos nuo miesto gyvenimo, aktyvus laisvalaikis ir proga prisidėti prie istorinio įvykio – aplinkosauginio žygio aplink Lietuvą.
Visi žinome, kaip atrodo šiukšlės – juk kiekvienas jas kasdien kuriame ir pripildome savo šiukšlių dėžę. Visgi ne kiekvienas savo patogiame gyvenime pilnai suvokiame, kokia tai didelė problema. Žygis dar labiau praplėtė akiratį – kaip gali taip būti, kad žygiuoti susirenka dešimtys žmonių, šimtai palaiko ir remia idėją, priima žygeivius nakvynei į savo namus ir visgi pakelėse tokia daugybė šiukšlių?
17 km atkarpoje surinkome 30 kg atliekų! Net ir rinkome ne viską, turėjome palaikyti tempą, kad spėtume grįžę surūšiuoti ir suskaičiuoti. Kaip taip yra, kad aplinkosauginiai judėjimai įgauna vis didesnį pagreitį, visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tačiau pakelės vis dar pilnos atliekų?
Kaip ir priklauso, kelias buvo pilnas nuotykių: geri žmonės vaišino obuoliais, gavome šiek tiek lietaus, pietums pasislėpėme seno didelio ūkio pastogėje, kur netikėtai buvome apdovanoti dambrelio koncertu ir praktine pamoka. Stojo ir signalizavo automobiliai – domėjosi, ką čia darome arba piktinosi pėsčiųjų pagrobtu kelio gabaliuku.
Žygis kelyje renkant šiukšles – tik viena dienos dalis ir visi pripažįsta, kad pati smagiausia. Parėjus į nakvynės vietą dar laukia ne toks malonus atliekų tvarkymas: pasvėrimas, sudėliojimas pagal sudėtį ir rūšį, skaičiavimas. Taip, skaičiavimas – net pačių mažiausių surinktų plastiko dalelių – vienetais.
Dominuoja maisto pakuotės ir įvairios automobilių atliekos. Beveik viskas neperdirbama – kombinuotos pakuotės ir prastos kokybės plastikas. Rastos šiukšlės atspindi ir kiekvieno gyventojo šiukšliadėžės turinį bei atliekų kultūrą, bet kaip to išvengti? Kaip šiandieną pavyktų patogiai gyventi nesukuriant nei vienos pakuotės?
Jei manote, kad plastikas ir atliekos ne jūsų problema – ateikite žygiuoti kartu, pamatysite, ko nematėte. Jei manote, kad jau žinote viską – taip pat prisijunkite, kompanija ir Lietuvos gamta jūsų nenuvils. Žygis tęsis dar iki spalio 30 dienos ir baigsis ten, kur ir prasidėjo – Palangoje. Visi laukiami, visi reikalingi – aukime kartu, o laukiami pokyčiai ateis savaime.
Už šiltą priėmimą, skaniausią grikių košę ir iškūrentą pirtį nuoširdžiai dėkojame sodybos šeimininkei Birutei. Dienos įspūdžius užrašė žygeivė Monika Kairaitytė.