14 diena
Rugpjūčio 29 d.
Žagarė–Joniškis (31,76 km)
„Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems“ – sakė romėnų filosofas Seneka ir mes prisimename jo žodžius praėjus dvidešimčiai amžių. Eidami ilgiausią žygio atkarpą Žagarė – Joniškis, pusiaukelėje buvome sustabdyti Skaistgirio bendruomenės pirmininkės Vidos Urbonienės.
Lyjant lietui ji laukė su arbata bei virtiniais su varške ir peletrūnu. Vidai pasakojant apie Skaistgirį, mes prisiminėme jau aplankytas bendruomenes: vienos paduoda raktus nuo nakvynės vietos ir leidžia mums ramiai tvarkytis, kitose susirenka žmonės, pasiliekantys vakaroti kartu, o Žagarėje atsirado tokių, kurie nepabūgo atvykti į 5:30 daromą mankštą.
Kaip sakė Vida, žmogaus įsitraukimas priklauso nuo to, kaip dažnai jis pats dalyvauja visuomeninėje veikloje. Tas, kuris nuolat gauna dėmesį iš kitų, greitai ima dalinti ir savo laiką, o tas kuris duoda, visada gauna atgal, jei tik išdrįsta priimti.
Labai džiaugiamės, kai žmonės susirenka dalintis: mes pasakojame kelionės patirtis, o jie mums dovanoja savo įžvalgas. Taip ir keičiamės vieni su kitais tuo, ką turime – kas lietpaltį, kas kepurę, kas apkabinimą ar palaikantį žodį. Drauge eiti lengviau. Be abejo, kyla nesutarimų, juk žmonės susirenka skirtingi, bet šalia vienas kito galime jaustis drąsiau – suklupus šalia visada bus tie, kurie ranką ištiesia.
Dėkojame Joniškio žemės ūkio mokyklai už priėmimą apsistoti mokyklos bendrabutyje. Savo patenkintų pilvelių padėkas siunčiame Linkuvos bendruomenei, kuri gausiai ir skainiai mus maitina! Ir dar kartą sakome ačiū Skaistgirio bendruomenės pirmininkei Vidai, kad taip nuoširdžiai dovanoja savo laiką visiems praeinantiems pro šalį.