Katalonų kalbą pavadinti dialektu
Katalonų yra viena iš oficialių Ispanijos karalystės kalbų. Kai kurie kalbininkai pastebi, kad ji net artimesnė prancūzų kalbai nei ispanų arba, kaip vietiniai dažnai sako, kastejanų.
Vienas iš svarbiausių skirtumų tarp kastejanų (ispanų) ir katalonų kalbos – katalonų kalbai nedarė įtakos arabų kalba. Taigi, viešėdami Barselonoje, Katalonijos sostinėje, neerzinkite vietinių, sakydami, jog katalonų kalba – tik vienas iš dialektų. Garantuojame – mažų mažiausiai įsitrauksite į ilgą ir emocingą diskusiją.
Tikėtis paeljos visuose restoranuose
Italai garsūs pica, ispanai – paelja. Visi ją žino ir nori paragauti tikros būtent Ispanijoje. Vis dėlto nors paelja iš tiesų yra vienas tipiškiausių ispaniškų patiekalų, tai nėra katalonų virtuvei įprastas dalykas. Tiesa, vietiniai namuose paelją valgo dažnai, ypač savaitgaliais, kai į tėvų namus susirenka visa šeima arba į svečius užsuka draugų kompanija.
Tačiau tikrai ne kiekvienas restoranas savo meniu turi šį daugiaryžių patiekalą. Jei vis dėlto užsispirsite ir toliau ieškosite vietos, kur galite paskanauti paeljos, greičiausiai rasite barselonietišką jos variantą – fideuà. Tokia „paelja“ gaminama ne iš ryžių, bet plonų makaronų.
Gerti alų iš didžiulių taurių ir bokalų
Tyrimai rodo, jog katalonai alkoholio vartoja mažiau nei kiti europiečiai. Sunku pasakyti, kas tai lemia, tačiau kavinėse ir baruose niekada neišvysite vietinio, geriančio alų iš didžiulio bokalo ar taurės – vietoje pintos jie renkasi caña – mažą taurę. Vynas, beje, taip pat pilamas į nedideles taures ar stiklinaites.
Užsukti į „Boqueria Market“ ir ten nusipirkti tik vaisių salotų ar kokteilių
Greta La Ramblos esantis „Boqueria Market“ maisto turgus – vienas iš „privaloma pamatyti“ sąrašo objektų. Tačiau net ir nerinkdami „pliusiukų“ turistai mėgsta į jį užsukti ir stebėti gyvą šurmulį. Ilgus metus jame apsiperkantys vietiniai žinojo, jog čia gali rasti mėsos, prieskonių, pieno produktų ir visko, ko reikia paruošti vakarienę (pietus) namuose.
Tačiau augant turistų skaičiui turgus ėmė keistis – nemaža dalis prekystalių šiuo metu nukloti vaisių salotomis ir kokteiliais, skirtais valgyti ir gerti „kelyje“. Taigi, turistams. Gausūs jų būriai neretai erzina vietinius, kuriems sunku prasibrauti prie norimų prekių prekystalių. Taigi, nemaža dalis, užuot ėję apsipirkti į turgų, renkasi arčiau namų esančias mažesnes maisto parduotuves.
Šūkauti naktį gatvėse
Vaikštinėjant po siauras ir vingiuotas Barselonos centro gatveles ne vienam kyla klausimas, kas gyvena tuose senuose namuose. Iš tiesų miesto centre tebegyvena daug vyresnio amžiaus barseloniečių.
Įsilinksminę ir į viešbučius ar naktinius pasivaikščiojimus traukiantys turistai kartais pamiršta, kad nemiega tik jie. Taigi, jei naktį vaikštinėsite po Barselonos centrą gerbkite vietinių ramybę ir nešūkaukite. Tai jų namai, kuriuose jie tikisi ramybės.
Be to, reikėtų perspėti, kad pernelyg įsilinksminusius triukšmautojus kai kurie vietiniai nuramina jiems įprastu būdu – užpilla šalto vandens kibirą ant galvos.
Neišeiti iš La Ramblos ir Gotikos kvartalo
Niekas neabejoja, kad turistams tiesiog privaloma pasivaikštinėti po Gotikos kvartalą ir patyrinėti ten esančius pastatus. Taip pat verta praeiti ir garsiąja La Rambla. Vis dėlto „užstrigti“ vien šioje Barselonos dalyje tikrai negalima – miestas turi kur kas daugiau įdomių vietų. Ir tai – ne tik Antonio Gaudi šedevrai Sagrada da Familia ir Park Guell.
Užsukite į Sarrià, Poble Sec, Sants ir El Clot, jei norite išvysti, kaip gyvena vietiniai, kur jie valgo, dirba, pramogauja, ilsisi. Užsukę į čia esančius restoranus, parduotuves prisidėsite ir prie vietinio verslo – juk dažniausiai turistų srautai (ir pinigai) sukasi tik Barselonos centre.
Galvoti, jog flamenko gimė Barselonoje
Flamenko šokio ir muzikos menas yra viena iš nuostabiausių Ispanijos kultūros tradicijų. Per šokį ir muziką aistringai atskleidžiama asmens, miesto, šalies istorija. Tačiau šio meno ištakos nėra Barselonoje – manoma, jog flamenko gimė pietinėje Ispanijoje, ypač Andalūzijoje, kur kūrėsi romų bendruomenės.
Nors dabar flamenko pristatomas kaip visos Ispanijos nacionalinė vertybė, iš tiesų tai daugiau Antalūzijos regiono kultūros išraiška. Žinoma, Barselonoje tikrai rasite vietų, kur šokamas ir grojamas flamenko. Tačiau tai būna ne spontaniški, bet suplanuoti ir daugiausia būtent turistams skirti pasirodymai.
Elgtis ir rengtis mieste, kaip paplūdimyje
Yra dalykų, kurie visuotinai priimtini paplūdimyje, tačiau už jo ribų ne. Pavyzdžiui, vaikštinėjimas tik su maudymosi šortais ar bikiniu arba žaidimas su kamuoliu. Išsiplikinusių turistų greičiausiai neišvysite Londono ar Niujorko centre, tačiau Barselonoje, deja, toks vaizdelis dažnas – juk paplūdimiai čia praktiškai mieste!
Vis dėlto tai nėra priežastis įsivaizduoti, kad paplūdimio mados tinkamos visur kitur. Vietiniai sako jau pavargę nuo žmonių restoranuose, kurie jaučiasi tarsi paplūdimyje, nors iš tiesų jau senokai iš jo ribų išėjo.
Tad, jei gerbiate barseloniečius ir save pačius, jauskite ribą, kur dar paplūdimys, o kur prasideda miestas.
Tikėtis, kad visi kalbės angliškai
Bet kuriame dideliame kosmopolitiškame mieste viešbučiuose, restoranuose ir parduotuvėse dirbantys žmonės moka anglų kalbą. Vis dėlto daugumai jų be galo malonu išgirsti turistus ištariančius paprastą pasisveikinimą Bon dia, ar prašymą por favor jų gimtąja kalba.
Na, o įlindę giliau į miestą turėtumėte nuolat sau priminti, kad esate Ispanijoje, o ne anglakalbėje šalyje. Tad vietiniai neprivalo suprasti ir atsakyti jums į angliškai užduotą klausimą.
Vaikščioti visur su asmenukių lazda rankoje
Visi mėgsta gražias atostogų nuotraukas, o dėka šiandieninių technologijų mums nebereikia prašyti aplinkinių pagalbos, kai norime įsiamžinti ir patys. Vis dėlto tai nėra priežastis nuolat vaikštinėti iškėlus asmenukių lazdą rankose ir fiksuoti kiekvieną savo kasdienybės sekundę. Visų pirma tai rėkte rėkia, kad esante turistas. Be to, nervina aplinkinius, kurie tiesiog nori gyventi savo įprastą gyvenimą ir nepatekti į turistinį kadrą.
Demonstratyviai rodyti, kad esate turistas
Deja, bet Barselona garsi ne tik A.Gaudi šedevrais, bet ir kišenvagiais. Kasmet turistinio sezono metu užfiksuojama mažiausiai keli šimtai vagysčių miesto gatvėse, kurių aukos – išsiblaškę turistai.
Norėdami neatkreipti į save dėmėsio, venkite nešiotis ant kaklo pakabintą fotoaparatą ar piniginę. Taip pat saugokite asmeninius daiktus (rankines, kuprines). Ypač turistinėse vietose, kur minios žmonių.
Galvoti, kad Cava yra prastesnė šampano versija
Ispanai turi savo putojantį vyną, vadinamą Cava. O Katalonija buvo vienas iš pirmųjų Ispanijos regionų, kuriuose pradėtas gaminti vietinis putojantis vynas. Ir tai atsitiko XIX a. – beveik tuo pačiu metu, kai prancūzai pradėjo gaminti savąjį šampaną. Abiejų gėrimų gamybos metodai taip pat panašūs. Vis dėlto pasaulyje kur kas geriau žinomas prancūziškasis šampanas. Tačiau tai tikrai nėra priežastis nuvertinti ispanišką putojantį vyną. Jis – vietos kultūros ir gastronomijos dalis, kurią būtina patirti viešint Barselonoje.
Apsistoti nelegaliai nuomojamuose butuose ir apartamentuose
Vietos valdžia jau eilę metų kovoja su mokėti mokesčių už trumpalaikę būsto nuomą vengiančiais barseloniečiais. Tai daryti galima tik turint leidimą, tačiau nemaža dalis būstų šeimininkų į tokį formalumą numoja ranka, kadangi norinčių apsigyventi turistų netrūksta. Dėl to kyla būsto nuomos kaina vietiniams – labai dažnai miesto centre esantys butai jiems yra „neįperkami“.
Taigi, ieškodami įdomaus ir patogaus nakvynės varianto Barselonoje per Booking.com ar Airbnb.com platformą, pirmiausia įsitikinkite, ar būsto savininkas dirba pagal įstatymus. Nereti ir atvejai, kai nelegaliai veikia ne tik apartamentų nuomotojai, bet ir viešbučiai.
