„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

155 kg svėręs Genadijus nuo Kryžių kalno iki Ispanijos nuėjo pėsčias – užtruko 9 mėnesius

Paskutinę šių metų dieną 35 metų šiaulietis Genadijus baigė devynis mėnesius trukusią piligriminę kelionę. Jo kelias prasidėjo balandžio 1-ąją dieną prie Kryžių kalno Šiaulių rajone ir baigėsi Ispanijos vakaruose, Santjago de Kompostela katedros aikštėje. Turimomis žiniomis, Genadijus yra antras žmogus, pėsčiomis nuėjęs nuo Lietuvos iki Santjago de Kompostela katedros.
155 kg svėręs Genadijus nuo Kryžių kalno iki Ispanijos nuėjo pėsčiomis – užtruko 9 mėnesius
155 kg svėręs Genadijus nuo Kryžių kalno iki Ispanijos nuėjo pėsčiomis – užtruko 9 mėnesius / Asm.archyvo nuotr.

Kokia buvo Genadijaus kelionė, kaip jai ryžosi, kokie iššūkiai laukė ir kokios mintys kilo pasiekus finišą? Apie visa tai – pokalbis su keliautoju.

– Genadijau, kaip ryžotės tokiai kelionei?

– Paskatino draugai. Jie susirūpino mano dideliu svoriu, netinkamu gyvenimo būdu, sėdimu darbu ir sušlubavusia sveikata.

Ar anksčiau žygiavote?

– 2017 metais kartu su draugu bandžiau žygiuoti Camino del Norte maršrutu, vadinamuoju šiauriniu piligriminiu keliu Ispanijoje. Deja, nebuvau tam pasiruošęs. Tada svėriau apie 150 kilogramų, tad nepavykdavo net įveikti atstumų tarp nakvynės vietų. Turėjau kelionę nutraukti.

– Ar šį kartą išsikėlėte kelionės tikslą? O gal kelis tikslus? Jei taip, ar pavyko juos pasiekti?

– Kelionės pradžioje su savo palaikymo komanda kalbėjome, kad pagrindinis tikslas yra numesti svorį. Tačiau kelyje supratau, kad tikslas yra kur kas didesnis – pakeisti gyvenimo būdą, per dešimtmečius susiformavusius įpročius ir požiūrį į kai kuriuos dalykus. Gal net vertybes.

Tarkim, anksčiau kone visi mano gyvenimo tikslai buvo susiję su materialiais dalykais: siekiau daugiau uždirbti, įsigyti būstą, automobilį ir panašiai. Ir dabar nemanau, kad tai blogai, tačiau tenka pripažinti, kad tam skyriau per daug dėmesio. Aukojau darbui ne tik laiką, bet ir sveikatą, per mažai rūpinausi savimi, nepakankamai bendravau su artimaisiais, neskyriau dėmesio asmeniniam tobulėjimui. Pavyzdžiui, mokslui.

Klausiate, ar tikslai pasiekti? Ko gero, taip. Daug laiko skyriau apmąstymams, vertybių persvarstymui ir tolimesnių gyvenimo tikslų iškėlimui. O ir svorio nemažai pavyko atsikratyti. Tiesa, ne tiek, kiek tikėjausi.

– Kodėl pasirinkote žygiuoti iš Lietuvos? Ar tradicinis 800 kilometrų maršrutas Ispanijoje pasirodė per lengvas?

– Jaunatviškas maksimalizmas (juokiasi). Kalbant rimčiau, tai, kad bandysiu įveikti piligriminį kelią, žinojau nuo 2017 metų, kada teko nutraukti jau minėtą žygį Camino del Norte keliu. Tiesa, pats nesitikėjau, kad ryšiuosi devynių mėnesių kelionei nuo Lietuvos iki Ispanijos. Tačiau tam mane įkalbėjo draugai. Verta paminėti, kad tai nebuvo spontaniškas sprendimas ir pasiruošimas kelionei truko apie metus.

– Koks buvo pasiruošimas?

– Turėjau numesti nemažai svorio vien tik todėl, kad galėčiau pradėti eiti pėsčiomis. Metus iki starto svėriau 155 kilogramus ir sunkiai galėjau nueiti net du kilometrus. Pradėjau vaikščioti po truputį, kasdien atstumą didinau. Bandžiau sureguliuoti mitybą ir dienos režimą.

Likus trims mėnesiams iki starto mečiau darbą ir visą laiką skyriau tik pasiruošimui kelionei: du kartus per dieną sportavau, visą maistą gaminau pats ir griežtai laikiausi mitybos plano. Starto dieną svėriau 132 kilogramus, nors planas buvo sverti daugiausia 120 kilogramų.

Likus trims mėnesiams iki starto mečiau darbą ir visą laiką skyriau tik pasiruošimui kelionei.

Tam, kad išvengčiau kojų traumų, pasirinkau alternatyvą kuprinei – žygiavimo vežimėlį. Su juo nužingsniavau iki Šveicarijos. Vėliau prasidėjo kalnuotos vietovės, tad visgi jį pakeičiau į kuprinę.

Rimčiau analizuoti maršrutą ėmiau likus mėnesiui iki starto – konsultavausi su patyrusiais žygeiviais, skaičiau informaciją internete. Buvo daug neapibrėžtumo dėl pandemijos, dėl judėjimo ribojimų. Beje, visos kelionės metu niekas nė karto manęs nesustabdė ir nieko neklausė. Tikriausiai dėl to, kad nesitikėjo, jog pėsčiomis galima keliauti tokius ilgus atstumus (juokiasi).

– Kiek pinigų reikia tokiai kelionei? Gal turėjote santaupų?

– Dienos biudžetas labai priklauso nuo nakvynės kainos. Dažnai miegojau palapinėje, todėl užtekdavo vos kelių eurų per dieną. Tačiau, kad ir kaip taupytum, nesiprausti negali, tad tenka ieškoti pastogės. Nakvynių kainos svyruoja nuo 5 iki 50 eurų, o vidurkis – apie 20 eurų.

Didžiąją mano kelionės išlaidų dalį finansavo artimieji ir draugai. Pinigai buvo rinkti ir per sutelktinio finansavimo platformą. Esu labai dėkingas visiems – be paramos šios kelionės nebūtų.

Asm.archyvo nuotr./Piligrimų nakvynės vietos
Asm.archyvo nuotr./Piligrimų nakvynės vietos

– Koks buvo maršrutas?

– Lietuvoje viskas buvo labai paprasta – žygiavau „Camino Lituano“ maršrutu, vėliau kelias driekėsi Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos piligriminiais keliais. Pasiekęs Ispaniją pasirinkau tradicinį prancūziškąjį piligriminį kelią.

– Kuri kelio atkarpa patiko?

– Sunku išskirti vieną ir, juolab, papasakoti trumpai. Kelias – labai įvairus.

Gerą įspūdį paliko ėjimas per Lietuvą. Buvo įdomu keliauti po savo gimtąjį kraštą ir eidamas gailėjausi, kad to nedariau anksčiau.

„Camino Lituano“ infrastruktūra yra geriausia, kur man teko žygiuoti: pats kelias, jo žymėjimas, skaitmeniniai žemėlapiai, aprašymas ir, kas svarbiausia, nakvynių vietos. Jos neturi lygių net Ispanijoje, kur piligrimystės kultūra yra labai išsivysčiusi.

„Camino Lituano“ infrastruktūra yra geriausia, kur man teko žygiuoti.

Lenkijoje teko susipažinti su vietiniais žmonėmis ir šalies kultūra. Bet šios šalies nebūčiau įveikęs be vietinio piligrimystės entuziasto Bogdano pagalbos – jis man kasdien organizavo nakvynę. Dažnai teko nakvoti pas kunigus arba pas žmones jų namuose. Esu kuklus, todėl nebuvo lengva su tuo susitaikyti.

Tačiau Vokietijoje ir Šveicarijoje lenkiškas nakvynes prisiminiau jau su nostalgija, nes dėl didelių kainų dažniausiai miegojau palapinėje.

Vokietija pasirodė gana monotoniška, bet labai patiko tylūs Bavarijos miesteliai ir kaimai, jų tvarka ir ramybė.

Asm.archyvo nuotr./Gena Vokietijoje
Asm.archyvo nuotr./Gena Vokietijoje

Šveicarija tapo visomis prasmėmis sunkiausia kelionės atkarpa – aukštos Alpės, dar aukštesnės kainos. Pirmą kartą parduotuvėje svarsčiau, ar tikrai galiu sau leisti įsigyti jogurtą (juokiasi). Bet, aišku, Alpių grožis atperka kančias.

Prancūzija iš užsienio valstybių, ko gero, patiko labiausiai dėl geros infrastruktūros, gamtos ir urbanistinio grožio derinio. Svarbu ir tai, kad Prancūzijoje pradėjau sutikti kitus piligrimus ir taip ėjau ne vienas. Apėmė jausmas, kad žygiuoju kelis kartus lengviau ir greičiau.

Matyt, buvau išsekęs nuo vienatvės.

Panašu, kad esate antrasis lietuvis, nuėjęs nuo Lietuvos iki Ispanijos. Koks tai jausmas?

– Rekordų nesiekiau. Ir tai, kad galimai esu antras tai padaręs, sužinojau tik Ispanijoje. Jausmas geras. Ypač kai pagalvoju, kad jau greitai keliausiu namo (juokiasi).

Daugiau apie Genos kelią galite sužinoti Facebook puslapyje https://www.facebook.com/genoskelias.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“