15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ savo skaitytojų feisbuke paklausė – koks Lietuvos kaimas ar miestelis jiems yra pats gražiausias? Štai 20 įdomiausių atsakymų.
Tik atminkite – laikykitės atstumo nuo kitų žmonių, asmens higienos, dėvėkite kaukes ir nelįskite į privačius kiemus.
Grabijolai, Elektrėnų sav.
Grabijolai susilaukė liaupsių ne iš vieno skaitytojo. „Grabijolų kaimas – prie Neries, tarp miškų, su tvarkingais, senais, mediniais namais. Raižytos langinės, pintos tvoros, šuliniai... Jautiesi kaip papuolęs į XX a. pradžią...“, – svajingai rašo Aistė Ža.
„Visai netoli Vilniaus esantis Grabijolų kaimas. Kaimas ne šiaip sau koks, o gatvinis – visi namai išsidėstę palei vieną gatvę, o pati gatvė „įbrenda“ į Neries upę. Namai Grabijoluose medinukai (na, yra vienas išsišokėlis mūrinukas), išlaikę senosios medinės pastatų puošybos elementus. Kiekvieną sodybą puošia išpuoselėti gėlių darželiai, šlama daugiamečiai medžiai,kiek tolėliau, dirbamos žemės lopinėliai matosi. Gražu akims ir miela širdžiai!“, – gražių žodžių negaili Laima Sn.
Dėmesio! Neries regioninis parkas visgi prašo kol kas nesilankyti Grabijoluose, nes ten gyvena senyvo amžiaus žmonės. Lankytis šalia esančiame pažintiniame take nedraudžiama, tačiau, gerbiant vietinių sveikatą, prašoma nevykti į patį kaimą.
Dreverna, Klaipėdos raj.
„Nemaniau, kad paliks tokį didelį įspūdį, – rašo Živilė Rosinienė. – Gyvenome namuke ant marių kranto ir visą parą negalėjau atitraukti akių nuo vaizdo į marias ir tolumoje matomą Juodkrantę, Pilkąsias kopas. Dieną kaimelyje nemažai žmonių, o vakare viskas nurimsta. Iš ten galima laiveliais paplaukioti po marias, nuplaukti į Juodkrantę. Vienoje vietoje ir ramybė, laukiniai paukščiai, nuostabūs saulėlydžiai, o taip pat ir judesys, komfortas, skanus maistas, pramogos. Tikrai ten važiuosiu dar ne kartą.“
Jai antrina ir Milda Žvinienė: „Dreverna – maža kišenėlė prie Kuršių marių. Apžvalgos bokštas, sutvarkyta krantinė, galimybė persikelti į Juodkrantę. Puiki vieta išvalyti galvą ir įkvėpti vėjo.“
Mėčionys, Ignalinos raj.
Ar esate girdėję apie Mėčionis Ignalinos rajone? „Pirmą kartą atsidūriau juose prieš daugelį metų būdama paauglė, kai teko dalyvauti VU „Ramuvos“ ekspedicijoje, – prisiminimais dalijasi Gabija Petronienė. – Nuo tada man jie išlikę atminty kaip gyvas nuostabaus grožio senovinis gatvinis kaimas, nukeliantis laiko mašina į XIX amžių. Neseniai nuvažiavau ten su savo šeima patikrinti prisiminimų – žavesys išlikęs!“
Mingė (Minija), Šilutės raj.
Šis kaimas Šilutės rajone ne be reikalo vadinamas Lietuvos Venecija. „Ten gatvę atstoja upė. Super vieta, gražu ir vasarą, ir žiemą“, – dalijasi Jūratė Jomantaitė.
Šią vasarą aplankyti Mingę rekomenduoja ir „Keliauk Lietuvoje“: "Per upę neveda joks tiltas, tad norint aplankyti artimiausius kaimynus, tenka griebtis irklų. Tiesa, Mingėje mažiau dideliam miestui būdingo šurmulio, daugiau harmonijos ir meilės gamtai. Iš šio Pamario žvejų kaimo vandeniu lengvai pasiekiama ir Rusnė, Ventės ragas, Nida bei kiti Kuršių Nerijos miesteliai."
Židikai, Mažeikių raj.
Tadui Varapnickui gražiausias miestelis – Židikai. Jis 15min yra aprašęs šią vietovę Mažeikių rajone, kurią vadina negirdėtu, bet dėmesio vertu turizmo objektu. „Užklydus į Mažeikių rajoną, Židikų seniūnija yra puikus maršrutas. Jo metu pamatysite tiek įdomių architektūros statinių, susipažinsite su neįtikėtinai atgimusiu dvaru, tiek ir galėsite pakvėpuoti grynu oru ant piliakalnių“, – rekomenduoja jis.
Užulėnis, Ukmergės raj.
Rasai Kacevičiūtei žaviausias – Užulėnis Ukmergės rajone „su A.Smetonos dvaru, Užugirio muziejumi, Lėno ežeru ir šiaip gražia gamta“.
Žymiausias šio kaimo objektas – A.Smetono dvaras, kurį jis yra gavęs dovanų. Tiesa, dovana buvo senas Radvilų polivarkas su keliais išklypusiais pastatais savo gimtinėje. A.Smetona nuo nulio sukūrė šį dvarą. Dabar jis pritaikytas turistinėms reikmėms – veikia viešbutis, restoranas, organizuojami renginiai.
Marcinkonys, Varėnos raj.
„Ten yra labai įdomių vietelių, tokių kaip pelkė Meškos šikna, Klonio kopa, kopa kuri yra pušyne, ir dar visko daug“, – vardija Jolanta Rim.
Ne tik Marcinkonių apylinkės yra įdomios, bet ir pats kaimas. Kaip 15min yra rašę, jeigu jeigu norite pamatyti, kaip pagarbiai iki šiol puoselėjamos unikalios senovės dzūkų tradicijos, važiuokite į tarp gražiausių šilų įsikūrusį Marcinkonių kaimą. Čia išlikusios šiam kraštui būdingos siauros gatvelės su tradicinės architektūros sodybomis, keli šiaudais dengti kluonai, namų langai išpuošti mediniais ornamentais.
Vilkija, Kauno raj.
Nors Vilkija yra miestas, o ne miestelis, tačiau čia – vos 1,8 tūkst. žmonių. „Ar rasite gražesnius Nemuno vingius?“, – meta iššūkį Aurelija Bubnovienė
Vilkija – graži savo istorija, nepakartojamu kraštovaizdžiu ir architektūros visuma. Miestas paskelbtas urbanistikos paminklus, yra įsikūręs ant kalvų ir įsikomponavęs į aplinkinę gamtą. „Tai nuostabus amfiteatras ant vingiuojančio Nemuno kranto“, – tikina Kauno rajono savivaldybė.
Kuliai, Plungės raj.
Šis Plungės rajono miestelis į širdį įstrigęs Ingai Ienei. „Tai miestelis, turintis ilgą gyvavimo istoriją, kuriame kunigavo J.Tumas-Vaižgantas, dalį vaikystės praleido Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, kuri kartu su vyru M.K.Čiurlioniu čia lankėsi savo medaus mėnesio metu.
Kuliai pelnytai didžiuojasi Lietuvos Mažosios kultūros sostinės 2019 vardu, čia gyvena aktyvūs, iniciatyvūs ir patriotiški žmonės! Tradicinį Sofijos festivalį kasmet organizuoja Valentinas Masalskis su žmona Raimonda. Ir tai tik keletas priežasčių, kodėl Kuliai yra tokie gražūs visais metų laikais!“, – vardija ji.
Mosėdis, Skuodo raj.
„Vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“, – užsukti čia kviečia Neringa Steponavičienė.
Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus. Didelę trauką turi ir paties V.Into sodyba, kur muziejus ir buvo pradėtas kurti.
Vištytis, Vilkavišio raj.
„Vištyčio miestelis, turintis nuostabų Vištyčio ežerą“, – vietovę išskiria Monika Užkurienė. Vištyčio ežerą „dalinasi“ Lietuva ir Rusija. Dėl savo gylio jis dar vadinamas „Europos Baikalu“.
Jį supa senų skroblynų miškai su ypatinga Vidurio Europai būdinga augalija. Šalia plyti Grybingirio gamtinis rezervatas – vienintelė vieta šalyje, kur plyti daugiau nei 50 metų žmogaus neliestos skroblynų buveinės.
Užgirėlis, Kaišiadorių raj.
„Tarp miškų ten ramybės uostas. Tuo vis nepaliauja žavėti“, – kaimą Kaišiadorių rajone giria Gabrielė Tamošiūnaitė.
Šalia Užgirėlio stovi ir išskirtinė Šv. Jono koplytėlė – nors po sunaikinimo ji buvo atstatyta iš naujo, joje tebestovi senosios Kristaus su kryžiumi ir šv. Jono Nepomuko su kryželiu ir knyga skulptūros.
Rudnia, Varėnos raj.
„Rudnios kaimas Varėnos rajone – tarp dviejų ežerų, Ūlos upės vingyje, su senovinio malūno pamatų liekanomis prie užtvankos krioklio, medine bažnyčia.
Prie vieno ežerų buvę akmens amžiaus titnago kasyklos. Kaimas išsidėstęs ant kalvelių, miške – taip pat Dzūkiškos smėlio kopos. O vieno gyventojo pievoje slėnyje trys seni seni šimtamečiai ąžuolai, ne kartą atlaikę žaibus“, – vardija Gytė Pakulaitė – Kazlienė.
Plokščiai, Šakių raj.
„Mažas kaimas su nuostabiais vaizdais į Nemuną, vienintele Lietuvoje gatve-upe Vaiguva, lurdu“, – vietos išskirtinumus vardija Silvija Sutkuvienė.
Kaip upelis virto gatve, galite paskaityti čia. Beje, sakoma, kad Vaiguvos upelio krante gulėjęs milžiniškas riedulys (akmuo), ant kurio pasivaikščiojimų metu sėdėdavo Vincas Kudirka ir redaguodavo „Varpą“.
Baisogala, Radviliškio raj.
„Mane visada žavi Baisogala, nes tai mano gimtasis miestelis, – rašo Vidmantas Linkevičius. – Čia baigiau vidurinę mokyklą, čia puikūs žmonės, čia nuostabūs Komaro dvaro rūmai, kultūros centras čia gražuolė Švč. Trejybės bažnyčia, nuostabios apylinkės. Dabar gyvenu Kaune, bet visuomet su malonumu grįžtu į savo gimtąjį miestelį, dažnai čia praleidžiu ir didžią dalį atostogų.“
Baisogalos seniūnijoje nemažai buvusių dvarviečių, o didžiausia įžymybė – Baisogalos dvaras, kurio didingumas ir puošyba žavi lankytojus. Žmonių dėmesį traukia ir dvaro malūnas, labai malonu pasivaikščioti dvaro parke.
Tytuvėnai, Kelmės raj.
„Pats gražiausias miestelis!, – įsitikinusi Marija Kontrimaitė. – Labai gražiai sutvarkytas pats miestelis, aplinkui daug ežerų, aplink kuriuos yra pėsčiųjų bei dviračių takai, nuostabi gamta. O kur dar vienuolynas, pritraukiantis ne tik daugybę turistų, bet ir jaunavedžių.“
Vėlgi, Tytuvėnai techniškai yra miestas, tačiau visai nedidelis – jame vos 1,8 tūkst. gyventojų. Tytuvėnai – gamta, architektūros ir meno paminklais išsiskirianti Žemaičių žemės vietovė. Jie ilgą laiką garsėjo ir kaip kurortinis miestelis, jį supa trys ežerai.
Liudvinavas
Šis miestelis gražiausias ne tik Dovilei Žemaitienei – toks jis buvo ir Kaziui Borutai. „Telkšo du nuostabūs ežerai bei teka Šešupė“, – bent tris priežastis aplankyti šią vietą įvardija Dovilė.
Leipalingis, Druskininkų sav.
Jeigu reikia pagrindinės priežasties, kodėl verta šį miestelį aplankyti, tai Ieva Laukytė-Gaulė pateikia: čia yra „buvęs dvaras, vėliau – pradinė mokykla, dabar muziejus, kur buvo filmuota legendinė „Riešutų duona“.
Leipalingio dvaras – dar 1830 m. pastatytas vienas svarbiausių istorinių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių, džiuginantis žvilgsnį simetrija ir harmonija. Dvare veikia unikalus, 1957 metais įkurtas Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus.
Margionys
Ieva Vitėnienė rekomendavo labai gražų kaimą Dzūkijos nacionaliniame parke. Kuo ją sužavėjo? „Pirmiausiai gamta, taip pat senąja Dzūkijos architektūra, kaimo dvasia, puoselėjamomis tradicijomis ir vykstančiais renginiais“, – vardija ji.
Margionys – tai kaimas Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Nors kaimas nedidelis, tačiau čia yra net keletas įdomių turistus traukiančių objektų. Vienas jų – Margionių klojimo teatras, įkurtas 1920 m. ir menantis tarpukario laikus. Gamtos paminklų gausiame Margionių kaime auga keturkamienė Lietuvio liepa, čia būtina aplankyti Skroblaus upelio ištakas – Bobos Daržo šaltinį.
Žiūrai
O netoli yra ir dar ir kita žavinga vieta. „Ten netoliese ir Žiūrų kaimas:su nuostabiu pušynu, dzūkiškomis dainomis ir visu dzūkišku paveldu!“, – ragina Dzūkiją atrasti Donna Silis.
Šie ir kiti paūlių kaimai – Trakiškės, Bižai, Paūliai – įžymūs ne tik gausiais medinės architektūros paminklais ar tradiciniu išplanavimu. Čia dar gyva senųjų kaimų bendruomeninė dvasia, dar daug meistrų, tęsiančių senųjų amatų – pynimo iš šiaudų, vytelių ir balanų, audimo – tradicijas, nemažai nagingų stalių ir dailidžių, kalvių, bitininkų.
