Valstybė atgimė po Pirmojo pasaulinio karo
Modernioji Lenkija iškilo iš po Pirmojo pasaulinio karo griuvėsių kartu su pokario vyriausybei vadovaujančiu karininku Jozefu Pilsudskiu. Iki tol pastaruosius 150 metų Lenkija buvo politinio futbolo arena, spardyta stipresnių jėgų (ypač Rusijos, Austrijos ir Prūsijos). Šios valstybės įsikūrimas buvo vienas iš karo sąjungininkų sudarytų „Keturiolikos punktų“, siekiant užtikrinti saugesnę ir laimingesnę aplinką planetoje po laimėto karo. Nauja šalis buvo oficialiai pripažinta pasibaigus konfliktui ir 1919-ųjų birželį pasirašius Versalio taikos sutartį.
Tačiau Lenkijos istorija tęsiasi daug ilgiau negu 98-erius metus. Pirmas lenkų valdovas buvo Mieško I, valdęs nuo 960 iki 992. Be to, jis buvo pirmasis krikščionis šalies valdovas ir Piasto dinastijos įkūrėjas. Beje, jis galėjo būti Britanijos karaliaus Knuto senelis.
Krokuva tapo vienu pirmųjų UNESCO objektų
Krokuvos miesto senamiestis plačiai žinomas kaip vienas geriausiai išlikęs Europoje viduramžių laikotarpio miesto pavyzdys. Tačiau retas žino, kad antro svarbiausio Lenkijos miesto širdis buvo įtraukta į pirmąjį Pasaulio paveldo sąrašą 1978 m. kartu su Jeloustouno nacionaliniu parku ir Ekvadoro sostine Kitu. UNESCO tai pagrindė tuo, kad XIII amžiaus prekybos miestelis turi Europos didžiausią prekybos aikštę ir galybę istorinių namų, rūmų bei bažnyčių, pasižyminčių nuostabiais interjerais.
Varšuva didesnė, bet nebūtinai geresnė
Krokuvos centrinė aikštė, Rynek Glowny, neabejotinai didelė – jos plotas yra net 40 tūkst. kv. m. Tačiau ploto mastais – tai ne didžiausia Lenkijos aikštė. Ši garbė tenka Plac Defilad – Parado aikštei, esančiai Varšuvos centre. Pasirodo, kad ši 240 tūkst. kv. metrų aikštė yra didžiausia visoje Europoje. Deja, šiandien ji plačiai naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Tiesa, planuojama į šią aikštę perkelti miesto Modernaus meno muziejų, taip suteikiant šiai didžiulei erdvei daugiau estetikos ir grožio (muziejaus durys turėtų atsiverti 2019 m.).
Įspūdingi seni pastatai Varšuvoje – netikri
Šv. Jono arkikatedra yra vienas labiausiai į akį krintančių architektūros statinių Varšuvoje. Raudonų plytų bei smailėjančio bokšto derinys tikrai daro įspūdį. Pastatas taip pat yra vienas seniausių tokio dydžio pastatų Lenkijos sostinėje.
Tačiau taip tik manoma – pasirodo, kad nors statinys iškilo 1390 m., jis buvo beveik visiškai sunaikintas Varšuvos sukilimo metu 1944 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais, kai naciai niokojo miestą, kuris turėjo vilties kovoti prieš Vokietiją. 90 proc. arkikatedros buvo sunaikinta okupantų. Iš pelenų iškilusi bažnyčia buvo ne ta pati, stovėjusi dar 1943-iaisiais, mat restauracija buvo atlikta pagal XVII amžiaus iliustracijas, taigi dabar ji atrodo panašesnė į XIV amžiaus atitikmenį negu į XX amžiaus.
Gali pasigirti didingais vandens telkiniais
Lenkija gali pasigirti vienu iš Europos didingiausių ežerų rajonų. Tai būtų Mozūrijos ežerynas, kuris tęsiasi per 180 mylių ir apima 20 tūkst. kv. mylių teritoriją valstybės šiaurės rytuose. Iš viso priskaičiuojama daugiau nei 2000 ežerų, tarp kurių ir Sniardvai – didžiausias ežeras šalyje. Vaikščioti šio vandens telkinio pakrante vasarą yra grynas malonumas.
Odros upė yra valstybių sienas kertantis brangakmenis
Vokietija ir Lenkija šiais laikais sutaria išties gerai. Vienas iš šiltų santykių pavyzdžių – Žemutinio Odros slėnio tarptautinis parkas – saugomas žemės plotas iš abiejų upės pusių, kuris žymi dalį valstybių sienos. Upė vinguriuoja kaip kaspinas Šiaurės Rytų Vokietijoje (Brandenburgo teritorija) ir Šiaurės Vakarų Lenkijoje (Vakarų Pomeranijos provincija). Tai – dar vienas prieglobstis vasaros pasivaikščiojimams bei paukščiams, ypač taip retiems Europoje juodiesiems gandrams.
Žavinga lagūna dviem
Šiaurėje Odra įteka į Ščecino įlanką, kuri taip pat priklauso tiek Vokietijai, tiek Lenkijai. Šis platus vandens telkinys, atskirtas nuo Baltijos jūros Uznamo (taip pat padalytos tarp dviejų valstybių) bei Volino (priklausančios tik Lenkijai) salomis, pasižymi įspūdingais paplūdimiais.
Lenkija tęsiasi iki pajūrio
Lenkija turi tikrai ilgą Baltijos pajūrį, kuris tęsiasi apie 328 mylias. Čia taip pat galima išvysti gražių paplūdimių. Ypač populiari turistų vieta – Mielno miestelis, kurio viešbučiai bei restoranai vasaros mėnesiais būna sausakimši. Daugiau turistams aktualių vietų galima surasti visitpomerania.eu/beaches tinklalapyje.
Uostuose veiksmo netrūksta
Lenkijos pajūryje įsikūręs ketvirtas pagal dydį šalies miestas Gdanskas – uostas, turėjęs ypatingos svarbos verčiant Geležinę uždangą Šaltojo karo metais. Būtent čia, tarp laivų, pirmuosius visuomeninius judėjimus surengė lenkų profesinė sąjunga Solidarumas, tuo metu vedama būsimo Lenkijos prezidento Lecho Valensos. Šiame mieste taip pat rekomenduojama pasigrožėti Gdansko „Šekspyro teatru“, „Stogi“ paplūdimio miesčiokišku smėliu bei Chlebnicka gatvėje išsidėsčiusiais barais ir kavinėmis.
Valstybė, kuriai vadovauja moteris
Pasaulyje yra mažiau nei 25 valstybės, kuriose ministrė pirmininkė yra moteris. Lenkija – viena jų. Beata Šidlo – ministrė pirmininkė nuo 2015-ųjų lapkričio.
Big Mac‘ai yra pigūs
Šio McDonald‘s restorano mėsainio mylėtojai turėtų apsilankyti Lenkijoje, nes ši valstybė priklauso 10 pigiausių Big Mac mėsainio pasaulio vietų. Čia jis kainuoja 2,30 dolerio, palyginti su 3,73 dolerio Jungtinėje Karalystėje ir 6,35 dolerio Šveicarijoje.
Lenkai myli alų
Lenkijos gyventojai yra šešti pasaulyje pagal suvartojamo alaus kiekį per metus. Vidutiniškai vienas gyventojas kasmet suvartoja apie 99 litrus alaus. Tik Čekijos, Seišelių, Austrijos, Vokietijos ir Namibijos gyventojai suvartoja daugiau šio alkoholinio gėrimo.
Tai labiausiai religinga valstybė Europoje
2008, 2009 ir 2015 m. buvo atliktos tarptautinės apklausos, kuriomis siekta įvertinti įvairių valstybių religingumą. Šioje srityje Lenkija lenkia visą Europą – 86 procentai gyventojų atsakė esantys religingi. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje šis procentas tesiekia 30.
Stumbrų migracija
Belovežo giria, apimanti Lenkiją ir Baltarusiją, yra viena paskutinių Europos miškų dalių, išlaikiusių stabilią ekosistemą. Šią senovinę girią namais laiko 800 stumbrų (europinių bizonų), kurie gamtoje kurį laiką buvo išnykę, tačiau dėl tikslingo veisimo ši rūšis po truputį atsigauna.
Neįtikėtinas požeminis objektas
UNESCO saugomos Veličkos druskos kasyklos netoli Krokuvos tęsiasi apie 190 mylių bei nusileidžia iki 500 pėdų gylio.
Kasyklose buvo pradėta dirbti viduramžiais, tačiau 2007 m. darbai sustabdyti. Vidiniai kasyklų kambariai bei praėjimai dabar yra atviri turistams, nors šis objektas traukė lankytojus nuo pat XVI amžiaus. Iš viso yra devyni galerijų aukštai, pasižymintys urvais, iškastais iš granito, bei druskingais požeminiais ežerais. Vienas įspūdingiausių vaizdų – 66 iš druskos išskaptuoti laipteliai, nusileidžiantys iki Šv. Kunigundo koplyčios, kur galima išvysti iš akmens druskos padarytus sietynus.
Didžiausia pasaulyje pilis
Lenkijoje yra 16 Pasaulio paveldo objektų. Jau paminėjome Krokuvą, Varšuvą, Veličką ir Belovežo girią. Tarp kitų – galima apsilankyti buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje bei Malborko pilyje – didžiausioje pagal plotą pilyje pasaulyje.
