Iš Klaipėdos ji išvyko 2003 metais, dieną po to, kai Lietuva laimėjo Europos krepšinio čempionatą.
„Palikau Klaipėdą, paskendusią džiaugsme“, – prisimena Giedrė.
Berlyne ji ne tik dirba, bet ir mokosi. Šiemet baigia fotografijos mokyklą. Kad ir kaip būtų užimta, bent kartą metuose būtinai aplanko Klaipėdą.
„Jau nemažai metų iš eilės pataikau grįžti, kai Klaipėdoje labai geras oras. Atostogos pilnos šiltų vasaros vakarų, saulėlydžių prie jūros, skaniausių pasaulyje senelio šašlykų ir mylimų žmonių. Pasiilgstu Klaipėdos tikrai. Ji man tokia miela ir sava. Nors jau dabar ir nebe taip gerai pažįstama kaip anksčiau. Bet ji visada bus mano gimtasis miestas ir man pati mieliausia“, – atvira moteris.
Deja, viešnagės Klaipėdoje metu ji nespėja pamatyti visų ir pabūti visur, kur norėtų, nes dažniausiai nebūna čia taip ilgai.
„Visų svarbiausia man aplankyti šeimą ir čia likusius gerus draugus. Jie dažniausiai ir parodo naujus pastatus, skulptūras ir įdomias naujas vietas.
Paskutinį kartą lankiausi šią vasarą. Man labai patiko naujas takas nuo Melnragės iki molo, taip pat skveras tarp Bokštų ir Puodžių gatvių. Bus įdomu pamatyti atsinaujinusią Danės krantinę kitais metais. Labai malonu matyti, kad Klaipėda rūpinasi jaunomis šeimomis, vaikų žaidimų aikštelėmis ir vietomis, kur ir vyresni žmonės gali pailsėti pasivaikščiodami“, – paskutinės viešnagės įspūdžiais dalijosi Giedrė.
Pasiteiravus, kurios vietos ar objektai Klaipėdoje jai labiausiai patinka ir kuriuos būtinai stengiasi aplankyti, Giedrė išskyrė burlaivį „Meridianas“.
„Grįžusi turiu bent kartą pamatyti ar pabūti prie „Meridiano“. Jis man absoliutus Klaipėdos simbolis, galite sakyti, ką norite.
Taip pat man patinka „Amberton Klaipėda“ viešbučio 21-ojo aukšto terasa. Iš ten labai gražiai matyti miestas, uostas, dalis Kuršių marių ir Smiltynė. Ir, be abejo, Klaipėdos senamiestis. Jis toks visai nedidelis, bet labai simpatiškas. Jame visada smagu pasivaikščioti.
Aš labai norėčiau, kad jis vėl taptų pilnas gyvenimo, menininkų ir rankų darbo meistrų parduotuvėlių. Bet čia tik mano vaizduotėje jie visi gali iš to gyventi. Realybė, deja, šlovina prekybos centrus, tinklo parduotuves ir patogų apsipirkimą“, – pasakojo jau 17 metų Klaipėdoje negyvenanti moteris.
Giedrė apgailestavo, kad labai seniai nebuvo Klaipėdos dramos teatre.
„Tikrai norėčiau vėl apsilankyti. Klaipėdos dramos teatro ansamblis man visuomet buvo pats kiečiausias Lietuvoje. Kaip ir Klaipėdos pilies džiazo festivalis man visada labai patiko ir atrodė, kad mūsų miestą jis daro ypatingą“, – akcentavo Berlyne gyvenanti buvusi klaipėdietė.
Kaip ir daugelis išvykusiųjų, Klaipėdą aplankiusi Giedrė visada stengiasi pabūti prie jūros.
„Supratau, kad jūros buvimas šalia man buvo toks savaime suprantamas dalykas, kol gyvenau Klaipėdoje. Jos man labai trūksta. Galbūt vien to žinojimo, kad ji netoli. Tai viena iš priežasčių, kodėl pradėjau buriuoti Vokietijos Baltijos jūros pakrantėje.
Linkėčiau kiekvienam klaipėdiečiui dažniau pabūti pajūryje, nes gyvenant čia tai dažniausiai užsimiršta.
Juk sako, kad tikri klaipėdiečiai jūrą mato retai. Nors gal ir tai jau pasikeitė?“ – kalbėjo Giedrė.
Moteris pasidžiaugė, kad Klaipėdoje yra daug naujų gražių kavinių ir vietų praleisti laisvalaikį.
„Tik aš nespėčiau visų lankyti. Girdėjau daug labai gerų atsiliepimų apie „Toli nuo klasikos“ ir labai norėčiau ten pasisvečiuoti“, – minėjo ji.
Pasiteiravus, ko pasigenda, Giedrė sakė visada prisimenanti Skulptūrų parke buvusią kavinę „Metų laikai“, taip pat – vaikų kavinę „Du gaideliai“ ir „Vaivos“ kino teatrą.
„Tiesiog su tomis vietomis sieja daug gražių prisiminimų. Bet miestas auga, keičiasi ir žmonių poreikiai bei prioritetai.
Dabar reikia naujus prisiminimus kurti. Ir aš tikrai labai džiaugiuosi kaskart grįžusi turėdama galimybę tai daryti“, – džiugiai pasakojo buvusi klaipėdietė.
