Remiantis UAB „Baltic Tours Vilnius“ 2015 m. finansiniais, statistiniais duomenimis bei 2016-ųjų prognozėmis, šie metai bus įdomūs ne tiek skaičių pokyčiais, kiek išryškėjusiomis naujomis kelionių tendencijomis ir jas besivejančia paslaugų alternatyva.
„Pavyzdžiui, viena jų – ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje turizmo rinkoje globalia mada tampantis dinaminis paketavimas, leidžiantis prisitaikyti prie individualių keliautojų poreikių“, – sakė Rasa Levickaitė, kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ projektų vadovė.
Naujovė Lietuvoje
Dinaminis paketavimas – tai paslauga, kuomet konkretus kelionės pasiūlymas sukonstruojamas agentūrai parenkant arba klientui pačiam pasirenkant skrydžio kryptį reguliariomis arba pigiomis skrydžio bendrovėmis, apgyvendinimą ir kitas paslaugas. T.y. visas kelionės paketas sudaromas visiškai individualiai, kartu su klientu, kai tuo tarpu įprastas, senesnės kartos kelionės pasiūlymas (paketas) sudėliojamas paties kelionių organizatoriaus, o klientui belieka tik jį rinktis arba ne.
2015 m. populiariausios dinaminio paketavimo kryptys buvo Barselona, Tenerifė, Rodo sala. Įdomu, jog dinaminį paketavimą ir tradicinį kelionių paketą besirenkančių klientų poreikiai skiriasi.
Jei dinaminio paketavimo kryptis lyderė yra Ispanija, tai tarp besirenkančių įprastą kelionės tipą dominuoja Turkija. Jei pirmu atveju kelionės trumpesnės ir vidutiniškai trunka apie 5 dienas, tai tradicinės kelionės – ilgesnės ir trunka 7 dienas, taip pat skiriasi išleidžiamų pinigų sumos: dinaminio paketavimo atveju vidurkis – 485 eurų, kuomet už tradicinę kelionę sumokama vidutiniškai 620 eurų asmeniui.
„Dinaminio paketavimo atsiradimui bene daugiausia įtakos turėjo individualumas, kuris yra viena ryškiausių mūsų dienų vertybių. Taip pat itin ryški nuolat didėjanti e. komercijos įtaka turizmo sektoriui, – sakė R.Levickaitė. – Kelionės organizavimui vis daugiau naudojami e. šaltiniai, perkamos e. paslaugos, virtualūs gidai“.
Nors kelionių organizatorių įtaka lieka labai stipri, lemiant apsisprendimą pirkti ir prisiimti atsakomybę už parduotą produktą, tačiau virtualūs patarėjai-nuomonės formuotojai dabar yra kaip niekada svarbūs priimant galutinį sprendimą, kokią paslaugą ar kelionių kryptį pasirinkti ir įsigyti.
2015 m. apyvarta – 14 mln. eurų
Lyginant su 2014 m., 2015 m. „Baltic Tours“ apyvarta praktiškai nesikeitė – siekė 14 mln. eurų.
Per 2015 m. įmonė suteikė virš 200 tūkst. turizmo paslaugų. Iš jų 180 tūkst. – bilietų pardavimų segmente. Tarp kitų paslaugų – draudimas, išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo paslaugos ir kita.
2015 m. populiariausios kryptys: lietuviai verslo ir laisvalaikio tikslais dažniausiai skrido į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Ispaniją, Rusiją, Olandiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis. Daugiausia poilsinių kelionių parduota į Turkijos, Ispanijos, Graikijos, Izraelio kurortus.
2015 m. plėtėsi egzotinių kelionių segmentas į Pietryčių Aziją, Okeaniją. Šių krypčių augimas siekė 11 proc.
„Ilgalaikė „Baltic Tours“ strategija – lėta plėtra ir rizikos diversifikavimas. Tai lėmė konservatyvią įmonės finansų ir plėtros politiką, tačiau galime džiaugtis finansiniu įmonės stabilumu“, – sakė Sigitas Fabijonavičius, vadovaujantis „Baltic Tours“ jau du dešimtmečius.
Turizmo sektoriaus tendencijos: turizmas nebe sustabdomas
Nepaisant metų sandūroje visą turizmo industriją sukrėtusių teroro išpuolių Europoje, Egipte, Turkijoje ir kituose karštuose taškuose, pardavimai nė kiek nemažėjo – priešingai. Žmonės nesiliovė keliauti, nes turizmas – nebeatsiejama postmoderniosios visuomenės veiklos dalis.
„Pasaulio turizmo organizacija skelbia, kad turizmas kaip industrija ir kaip reiškinys toliau išlieka pagrindinis ekonomikos atsigavimo bei augimo veiksnys, kuriantis naujas darbo vietas, mažinantis skurdą, skatinantis aplinkos užterštumo mažinimą ir tarpkultūriškumą visoje planetoje“, – sakė R.Levickaitė.
Turizmas – tai didžiausia pasaulio industrija, įdarbinanti virš 10 proc. planetos gyventojų. Pasaulinės tendencijos rodo smarkiai didėjantį Kinijos ir Indijos gyventojų keliavimą į svečias šalis, tačiau Lietuvai atvykstamojo turizmo sektoriuje didelis kąsnis neteks – natūralu, jog pirmus kartus keliauti vykstančių kinų ar indų tikslas – didieji Europos miestai, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Vyresni keliautojai ieško egzotikos
Kalbant apie 2016 m., tarp Lietuvos keliautojų matomos trys pagrindinės tendencijos. Pirma – didėjantis jaunimo susidomėjimas vietiniu turizmu.
TAIP PAT SKAITYKITE: 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą Lietuvoje
Antra tendencija – brandaus amžiaus keliautojų polinkis rinktis tolimąsias poilsio kryptis, pvz., Vietnamą, Šri Lanką, Maldyvus, Indiją – tam neabejotinai įtakos turi gerėjanti skrydžių bendrovių naujų krypčių pasiūla.
Trečia ryški tendencija – trumposios trijų-keturių dienų išvykos į Europos miestus, kuomet miestas lankomas nebe pirmą kartą, bet su konkrečiu tikslu nueiti į parodą, operą, prekybos centrus ar seniai iš anksto rezervuotą restoraną.
Kalbant apie skrydžio bendrovių kainodarą – ryškėja tendencija nebemažinti kainų, ypač – tolimųjų skrydžių kryptims. Tikėtina, kad ir pigių skrydžių bendrovės kainų nebemažins, tačiau išlaikys reguliarias akcijas ir didins skaičių krypčių, pasiekiamų iš Lietuvos.
„2016 m. nereikėtų tikėtis mažų skrydžio kainų, bet bus galima naudotis į vis daugiau ilgųjų skrydžių maršrutus įvedamu internetu bei solidarizuotis su ypatingu turizmo bendrovių dėmesiu socialinei atsakomybei bei aplinkosaugai“, – sakė R.Levickaitė.
Daugėja gerovės požymių
Tarp kelionių agentūrų didesnė konkurencinė kova vyksta ne dėl kainos, bet dėl reputacijos, finansinio patikimumo, geresnio klientų aptarnavimo.
Beje, mažėja klientų poreikis būti aptarnautiems visą parą, 7 dienas per savaitę. Kokybiška kelionių organizatorių konsultantų veikla vėl suvokiama kaip dieninė paslauga, o naktimis ir švenčių dienomis sprendžiamos tik ypatingos situacijos. Šie vėjai jaučiasi ir Lietuvoje.
