Iš naujausios savo kelionės jis tik ką grįžo. Tiesa, šįkart ji buvo ne ekstremali, bet patriotinė. Kartu su drauge Simona bei augintiniu šuneliu vilnietis leidosi Baltijos keliu, taip įprasmindamas rugpjūčio 23-iąją minimas 28-ąsias Baltijos kelio metines.
– Kaip kilo tokios kelionės idėja?
– Data ir maršrutas buvo pasirinkti neatsitiktinai – artėjo Baltijos kelio metinės. Kartu su Mylima planavome vasaros keliones motociklais ir rugpjūčiui paskyrėme šią. Norėjome, kad išvyka būtų proga prasmingai prisiminti kadaise drąsų mūsų tėvų ir senelių žingsnį, o kartu tai tapo proga šiek tiek apžvelgti mums artimas, bet kartu ir toliau sostinių neištyrinėtas Baltijos kaimynes.
– Ar keliavote iš anksto planuotu maršrutu, ar objektus rinkotės kelyje? Pagal kokius kriterijus atsirinkote juos?
Pakeliui norėjome aplankyti objektus, kurie siejosi su laisve. Pagrindiniu jos simboliu buvo pats kelias ir visose trijose šalyse jam atminti skirti paminklai – „pėdutės“ kiekvienoje iš sostinių.
– Maršrutą planavome dar prieš išvykdami. Jo neperkrovėme, nes nemažą dienos dalį turėjo sudaryti važiavimas bei praktiniai stovyklavimo dalykai: nuo tikslios vietos radimo iki palapinės pasistatymo, maisto gamybos ir, svarbiausia, poilsio. Taip pat, nežinojome, ką tiksliai rasime tose vietose, tad norėjome turėti pakankamai laisvo laiko jas apžvalgyti.
Pakeliui norėjome aplankyti objektus, kurie siejosi su laisve. Pagrindiniu jos simboliu buvo pats kelias ir visose trijose šalyse jam atminti skirti paminklai – „pėdutės“ kiekvienoje iš sostinių.
Lygiai taip pat norėjome skirti dėmesio ir žymiems likučiams to, kas priminė bandymus pavergti mūsų tautas. Tad aplankėme prie Rygos esančios koncentracijos stovyklos memorialą, apleistą sovietinę povandeninių laivų išmagnetinimo bazę Estijos šiaurinėje dalyje bei įžymų taip pat Estijoje esantį paskendusį sovietinį kalėjimą-kasyklą.
Pirminiame kelionės plane buvo ir apleistas Skrundos karinis miestelis, kuriame buvo dislokuotas karinis sovietinis radaras, tačiau šį tašką atidėjome vėlesnei progai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skrunda-1 – Latvijos vaiduoklių Černobylis
– Kas buvo įdomiausia?
– Įdomiausios vietos išskirti negaliu – kiekviena jų paliko savotišką įspūdį. Pavyzdžiui, atvykus į koncentracijos stovyklą užteko vien būti ir žinoti, kad stovi ten, kur kadaise buvo šis objektas. Sunkų praeities įspūdį sustiprino masyvios skulptūros ir barakus žymintys paminklai, kurie, prieš tai paskaičius istorijas, paliko gilų, sunkų jausmą. Taip pat savotišką suvokimą, kad žmonės gali jungtis blogiems dalykams ir kad to įrodymo toli ieškoti nereikia.
Aplankyti povandeninių laivų išmagnetinimo bazę buvo įdomu, nors nežinant konteksto, kas ten stovi, buvo galima supainioti šią vietą su eiline prieplauka.
Visgi savo laiku tai buvo viena iš trijų pasaulio vietų, kuriose būdavo perrašomas povandeninių laivų magnetinis „parašas“. Tai žinodamas su malonumu tyrinėji kiekvieną užkampį ir leidi vaizduotei piešti tiek ten kadaise buvusius laivus, tiek galybę mokslininkų, kurie darbavosi tuose pačiuose kambariuose, po kuriuos vaikštai.
Kadaise buvusio slaptumo jausmą sustiprina ir ilgas kelias atokiais miškais iki pačios vietos (dabar ten yra nacionalinis gamtos parkas, labai primenantis mūsų Kuršių neriją).
Galiausiai viską sujungė kelias. Tiek mūsų trijulės kelias per šias kelias dienas, apimantis visus jausmus ir įspūdžius, kuriuos gavome. Tiek (gana tiesiogiai) kelias, kuriame stovėjo mūsų praeities kartos.
Pasiekti Rummu po vandeniu atsidūrusį kalėjimą ir kasyklą sekėsi sunkiau, nei tikėjomės. Beveik pasiekę objektus taip, kad galėtume tinkamai juos pamatyti, buvome sustabdyti apsaugos (jiems darbo tikrai netrūksta, nes žmonės į tą vietą tuo metu plūdo vieni paskui kitus).
Gavome nurodymus apsisukti ir palikti teritoriją. Šią bėdą išsprendėme užlipę ant aukštos, dar nuo kasybos laikų likusios kalvos, nuo kurios visa apsemta teritorija yra kaip ant delno.
Galiausiai viską sujungė kelias. Tiek mūsų trijulės kelias per šias kelias dienas, apimantis visus jausmus ir įspūdžius, kuriuos gavome. Tiek (gana tiesiogiai) kelias, kuriame stovėjo mūsų praeities kartos.
Šis paprastas, tačiau kartu ir be galo sudėtingas gestas, parodęs pasauliui ir mums patiems, kad galime ištiesti ranką ir būti vieningi.
– Kiek laiko keliavote? Kokiu transportu?
– Iš pradžių ketinome keliauti keturias dienas motociklais. Tačiau likus kelioms dienos prieš startą maniškiui motociklui netikėtai teko ilgesniam laikui „nutūpti“ motoservise. Taip dvirates priemones pakeitė automobilis. Maršruto nekeitėme, nakvynės vietų taip pat, tad momentais tai buvo neblogas iššūkis: nakvynėms rinkomės atokesnes vietas, giliau gamtoje ir vietose, kurias motociklai įveikia lengvai, o su automobiliu dar reikėjo paieškoti geresnių važiavimo trajektorijų.
– Žinau, kad nakvojote geriausiuose viešbučiuose, t.y. gamtoje. Ar visos nakvynės vietos buvo palapinėje?
– Taip. Gamtą rinkomės sąmoningai – tiesiog norėjome pabūti lauke, be miesto šviesų ir skambesio. Mėgstame taip keliauti Lietuvoje, tad nesudvejojome planuodami ir šią kelionę.
Gamta yra puiki erdvė nurimti bei geriau išgirsti save ir tai, kas mums svarbu. Kiekviena diena turėjo savus įspūdžius, tad palengva rimstant gamtos apsuptyje buvo proga geriau juos suprasti. Nakvynes palapinėje taip pat buvo gera proga atsigauti ir mūsų keturkojui keliautojui, kuriam po pusdienio automobilyje tikrai knietėdavo pramankštinti kojas. Nevaržanti gamta tam tiko kaip tik.
– Kuo tau pačiam svarbus Baltijos kelias? Galbūt galėtum prisiminti, kur buvai jo metu, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją?
– Kai vyko Baltijos kelias, manęs dar nebuvo, tad negaliu į jį žiūrėti kaip į patirtį. Man tai yra simbolis, kad žmonės gali susijungti. Tiek geriems, tiek blogiems darbams. Ir nesvarbu, kad jie yra toli ar kad „nėra ryšio ar galimybių“: visada yra būdas jungtis kaip žmogui su žmogumi. Kad ir su šalia esančiu, pamirštant skirtumus, bei buvimu drauge įrodyti, kad galime įveikti sunkumus, iškylančius mūsų kelyje.
Baltijos kelias
1989 metais organizuotas Baltijos kelias – tai 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė. Spontaniškai gimusią idėją įgyvendino (t.y. sukvietė žmones) Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.
Baltijos kelias įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.
Žmonių, susikibusių rankomis, grandinė simboliškai sujungė tris Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.
Šiemet švenčiame 28-ąsias Baltijos kelio metines.
