O ką daryti, jei tradiciniai Lietuvos kurortai pabodę? Ieškoti nematytų vietovių ir leistis į nuotykius. Mūsų kraštas kupinas mažai ištyrinėtų vietų ir slepia daug paslapčių, laukiančių kol bus atrastos ir pažintos.
Kaip ieškoti įdomių, lankytinų vietų?
Galima pasiklausinėti artimųjų ir draugų rekomendacijų arba pasinaudoti internetu. Galima rasti daug straipsnių ir specialių svetainių, kuriose tiksliai įvardinti maršrutai bei lankytinos vietos. Pavyzdžiui, „Magic Lithuania“ rasite daug įvardintų turistų pamėgtų gamtos ir architektūros objektų.
Vieni iš populiariausių – piliakalniai. Jie išsibarstę visoje Lietuvoje, todėl reikėtų planuoti maršrutą, kad pakeliui patyrinėtumėte kuo daugiau įdomių vietovių.
Kodėl verta aplankyti piliakalnius ir kuo jie ypatingi?
Pirma – tai istorinis paveldas, apipintas intriguojančiais pasakojimais ir protėvių patirtimi. Kaip žinome, Lietuvoje nėra aukštų, tvirtų uolų, galinčių atremti priešo atakas, o dominuoja lygumos arba kalvos. Todėl žmonėms teko patiems formuoti gynybinius įtvirtinimus ir aukštesnes kalvas pritaikyti taip, kad ant jų būtų galima statyti pilis.
Mūsų šalis ne vienintelė, naudojusi šį saugumo metodą. Europoje paplitę piliakalniai skaičiuoja daugiau nei kelis tūkstančius metų prieš Kristų. Nors piliakalnių paskirtis siejama su konfliktiškais sėslių ir klajojančių bendruomenių santykiais, tačiau tikrąją šių gynybinių įtvirtinimų kilmę vis dar dengia paslapties šydas.
Pasak tyrinėtojų, pirmieji piliakalniai pradėti statyti Artimuosiuose Rytuose prieš 10-9 tūkstančius metų. Manoma, kad pirmieji Lietuvos piliakalniai buvo suformuoti maždaug I-II a. pr. Kr. Dažniausiai žmonės gynybiniams tikslams panaudodavo esamą reljefą: kalvų šlaitus padarydavo statesnius ir juos apjuosdavo gynybiniais pylimais bei grioviais. Vienas iš geriausiai tokių išlikusių objektų – Kernavės piliakalnių kompleksas.
Antra priežastis, dėl kurios verta susipažinti su piliakalnių istorija – tai pagoniškasis paveldas. Gynybinė ir kovinė paskirtis nebuvo vienintelė. Čia vykdavo ir religinės bei mistinės apeigos, kurias iš mūsų visuomenės išstūmė krikščioniškasis pasaulis.
Piliakalniai alsuoja istorijos vingiuose pasiklydusia baltų pasaulėžiūra. Tai mūsų pamirštas ryšys su gamta ir jos ritmu, todėl, jei norite atgauti pusiausvyrą ir ištrūkti iš miesto įtampos, jūsų visada laukia paslaptingas piliakalnių grožis.
Pavyzdžiui, Žemaitijoje esantis Lopaičių piliakalnis garsėja paženklintais akmenimis, ratais išdėliotais didžiuliais rieduliais, o trykštantis šaltinis vadinamas šventu. Čia įrengtas pažintinis takas, padedantis lengvai ištyrinėti vietovę ir jos mistinius objektus.
Taip, kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją ir išskirtinę aurą, kuri apgaubia kiekvieną, vos tik atvykusį smalsų svečią.
Trečias, ne mažiau svarbus motyvas – atsiveriantis gamtovaizdis. Daugelis lankytinų piliakalnių pritaikyti turistų patogumui, todėl rasite laiptelius ir atokvėpio saleles. Lipimas į kalną puikus sportas, o pastangos su kaupu atsiperka pasiekus viršūnę. Čia galima pajusti beribį laisvės pojūtį ir akimis apkabinti tiek, kiek pajėgiama aprėpti žvilgsniu.
Kartu su tyra gamtos energija apgaubia ir protėvių aura. Tai nepakartojamas jausmas, dėl kurio verta pažinti savo kraštą ir jo istoriją.
Lietuvos piliakalniai
Pateikiame „Magic Lithuania“ sudarytą piliakalnių sąrašą:
- Naujosios Rėvos;
- Strėvos;
- Vilijampolės, Veršvų;
- Stirnių;
- Jiesios;
- Sudargo kompleksas;
- Kernavės kompleksas;
- Gudelių;
- Mantinionių;
- Bražuolės;
- Žemosios Panemunės;
- Pikutiškių.
Šis sąrašas nebaigtinis, nes Lietuvoje piliakalnių labai daug, tik vieni iš jų pritaikyti turizmui, o kiti – ne. Todėl planuodami maršrutą galite pasidomėti piliakalnių istorija ir tiesiog pajausti, kuriuos labiausiai norėtumėte aplankyti.
