Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo kultūrą, virtuvę, tradicijas, papročius ir ypač tyrą alyvuogių aliejų puslapyje Virgenextra.lt pasakoja Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Kasdieninių įkvėpimų iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Osuna
Osuna yra tipiškas nedidelis Andalūzijos miestelis. „Tipiškas“, nes turi visus įprastus miestelio atributus, atspindinčius tūkstantmečius trukusią Iberijos pusiasalio istoriją.
Miestas vardą paveldėjo iš romėnų, kurie jį pavadino Ursao („vieta, kur yra lokių“) vardu. Tačiau įvairūs šaltiniai nurodo, kad miesto istorija siekia daugiau nei tris tūkstančius metų ir jis jau buvo žinomas Urso vardu kartaginiečių laikais.
Po Romėnų šiame mieste apgyvendino vestgotai (vizigotai), vėliau juos užkariavo maurai, kurie pervadino miestą į Oxona ir puikiai pritaikė romėnų ir vizigotų palikimą savo reikmėms. Atkariavus miestą iš maurų čia buvo įkurtas vienas seniausių Andalūzijos universitetų.⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀
Osunoje galima rasti senųjų akmens skaldyklų, nekropolį, maurų tvirtovės liekanas, centrinę miesto aikštę, ne vieną bažnyčią, vienuolyną, rūmus ir kiemelius, privalomus „tipiškam“ Andalūzijos miesteliui.
Jis toks ir būtų likęs, jei ne 2014 metų spalio mėnesį į šį miestą atvykusi HBO „Sostų karų“ filmavimo komanda. Osuna miesto „Plaza de Toros“ arenoje buvo filmuojama kovos scena, kuri rodyta 5-tojo sezono 9-toje serijoje. Filmavimai mieste truko tik 12 dienų, bet pakeitė Osunos miesto istoriją negrįžtamai. Daugelis miesto gyventojų filmavosi statistais kovos scenoje. Šiam įvykiui pažymėti miesto merė šalia „Plaza de Toros“ arenos atidengė atminimo lentą, kurioje surašyti visi penki šimtai besifilmavusių miestelėnų, o miesto muziejuje skyrė net visą trečią muziejaus aukštą „Sostų karų“ serialo apsilankymui mieste paminėti. ⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀
Nebe taip svarbu, kad prie Osunos savo kariuomenes buvo įkurdinę tokie romėnų karvedžiai kaip Scipionas, Pompėjus ir Julijus Cezaris. Nuo šiol šis miestas pasauliui žinomas kaip Mereenas, kurio Danzako arenoje kovėsi Daenerys Targaryen su savo drakonais.
Smurfų miestas Genal slėnyje⠀
Andalūzijoje nuo seno miestų ir miestelių namų sienos dažomos balta spalva. Taip daroma ne tik todėl, kad šviesios sienos mažiau įkaista – kita spalva dažyti namus yra tiesiog draudžiama. Baltuojantys miesteliai šiame regione yra įprasti kaip ir žaliuojančios alyvmedžių giraitės, tačiau būna išimčių.
2011 metais, organizuojant pasaulinę kino filmo „Smurfai 3D“ premjerą, viena Madrido komunikacijos agentūra sugalvojo mėlyna „smurfų“ (ispaniškai „pitufos“) spalva perdažyti visą miestelį ir ten surengti filmo prezentaciją. Šiam tikslui pasirinktas 230 gyventojų turintis Júzcar. Po trumpų derybų gyventojai sutiko su pasiūlymu. Organizatoriai nupirko 9000 litrų dažų ir pasamdė 20 dažytojų, kurie mėlynai nuspalvino ne tik 250 namų, bet ir bažnyčią, meriją ir net miestelio kapines.
Premjerai pasibaigus, miestelėnai pastebėjo, kad mėlyna spalva ne tik atrodo originaliai, bet ir traukia turistus. Todėl nusprendė ir toliau likti „mėlynais“ ir vadintis Smurfų miestu. Júzcar buvo įtrauktas į turistinius maršrutus ir suklestėjo „smurfizmo“ industrija: pradėti organizuoti „grybavimo“ žygiai (nes grybai - mėgstamiausias Smurfų maistas), graffiti konkursai, kviečiama išgerti kavos Gargamelio bare, nusifotografuoti su šio filmo herojų skulptūromis, už kelis eurus nusispalvinti veidą mėlynai ar pasidaryti mėlynos spalvos manikiūrą.
Trečdalis miestelio gyventojų tapo apsukriais verslininkais – gamino ir pardavinėjo įvairiausius daiktus su Smurfų simbolika, organizavo teatralizuotus vaidinimus ir šventes vaikams. Per metus miestelį aplankydavo apie 50 000 turistų.
Júzcar klestėjo tol, kol apie tai nesužinojo Smurfų autorines teises valdanti įmonė „Studio Peyo“. Už Smurfų atributikos pardavimą ir vardo naudojimą ji paprašė susimokėti 12 % nuo gaunamų pajamų. Ginčai ir derybos tesėsi šešis metus, kol Júzcar gyventojams teko pasiduoti. Nors miesteliui leista likti „mėlynu“, bet su Smurfų personažais teko elgtis santūriau. ⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀⠀
Júzcar iki šiol savaitgaliais gausiai lankomas (Covid pandemija šiais metais koreguoja lankymo srautus). Čia gausu pramogų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Įrengti pasivaikščiojimo takai, kuriais galima joti žirgais ar pasivažinėti dviračiais. Veikia lynų kelias. O vietiniuose restoranuose galima paskanauti mėlynos spalvos patiekalų patiekiamų mėlynos spalvos lėkštėse.⠀
Setenil de las Bodegas arba septynis kartus nieko
Andalūzijoje beveiki visi maži miesteliai yra balti. Bet į rekomenduojamą baltųjų miestelių maršrutą (ruta de los pueblos blancos) įtraukiami tik patys unikaliausi. Vienas iš jų - Setenil de las Bodegas, įsikūręs kelių upių šlaitų uolose. Saulėtoji uolų pusė vadinasi Cuevas del Sol, pavėsinė – Cuevas del Sombra. Tad lankydamiesi čia pietauti galite šešėlinėje, o vakarieniauti - saulėtoje uolų pusėje įsikūrusiuose gatvės restoranuose.
Setenil de las Bodegas garsėja savo šlovinga praeitimi, gatvės restoranais ir nuo maurų tvirtovės bokšto atsiveriančiomis puikiomis apylinkių panoramomis. Šiose teritorijose jau nuo paleolito laikų gyveno žmonės. Viduramžiais čia stovėjo labai svarbi maurų tvirtovė, apsupta įtvirtintos gyvenvietės. Šis miestas buvo septynis kartus nesėkmingai apgultas krikščionių kariuomenės, dėl to ir pavadintas Septem nihi - Septynis kartus niekaip.
Miestelis buvo gavęs karališkas privilegijas ir savivaldą, prilyginamą net pačiai Sevilijai, tačiau laikui bėgant prarado savo svarbą, o ekonomiškai nusmuko po virtinės karų ir 1860 metais vietinius vynuogynus sunaikinusio filokseros maro.
Geriausia į Setenil de las Bodegas užsukti saulėtą dieną – ryškioje saulės šviesoje balti nameliai nuostabiai kontrastuoja mėlyno dangaus fone. Pasivaikščiokite Jaboneria ir Cabrerizas gatvėmis. Jose įsikūrę sandėliai ir gyvenamieji pastatai, stogais atsirėmę į pakibusias uolas, sudaro įspūdį, tarsi savo sienomis laiko jų svorį. Šiose olose kadaise slapstėsi ir garsus Andalūzijos plėšikas Curro Jiménez.
Upės kanjono uolų šešėlyje galima ne tik pasislėpti nuo saulės, bet ir rasti puikių vermuto ir chereso barų bei restoranų, siūlančių paskanauti vietinės virtuvės patiekalų. Miestelis garsėja kremine žuvies sriuba (gazpachuelo), daržovių sriuba (las sopa cortijeras), kiaušiniene su šparagais, tradicine duonos trupinių ir chorizo koše (las migas de pan), keptos mėsos patiekalais, bei salotomis iš milžiniškų pomidorų. Net ir sumažėjus turistų srautui šiemet Setenil de las Bodegas išlieka lankomų vietų sąraše: savaitgaliais čia pasivaikščioti ir gardžiai pavalgyti atvažiuoja aplinkinių miestelių gyventojai.
Miestas "Andalūzijos keptuvėje"
Andalūzijoje yra bent keletas miestelių, kurie didžiuodamiesi save vadina „Andalūzijos balkonu“. Matyt nerami istorija lėmė, kad saugiau buvo gyventi ant kalno viršūnės, nei upės slėnyje, tad dažno tokio miesto aukščiausioje vietoje yra iškilusi tvirtovė arba bent jau gynybinis bokštas. Kada nors pateiksime visą Andalūzijos balkonų sąrašą, o dabar norime papasakoti apie Carmoną – vieną seniausių miestų ir gyvenamų teritorijų Europoje.
Artėjant prie miesto iš vakarų pusės net sunku įtarti, kad artėjame prie skardžio, kurio papėdėje prasideda Centrinė Andalūzijos lyguma. Kad ši vieta yra tikrai kažkuo ypatinga liudija pati istorija, nes šiose vietose žmonės gyvena jau daugiau nei 5000 metų. Julijus Cezaris šį miestą vadino stipriausia Betikos (Pirėnų pusiasalio) tvirtove, o musulmonų laikais čia buvo Taifos karalystės sostinė.
La Vega de Carmona – lyguma, nuo miesto besidriekianti į rytus ir pietus dar neoficialiai vadinama Andalūzijos „keptuve“, nes vasaros metu čia fiksuojami karščio rekordai, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais +35C temperatūra gali laikytis kelias dešimtis dienų iš eilės. Tad keliautojams rekomenduojama miestą lankyti rudenį arba pavasarį. Nepaisant karštų vasarų Carmona apylinkėse auginamos saulėgrąžos, medvilnė ir alyvmedžiai. Šioje nuotraukų galerijoje į Carmoną kviečiame užsukti ir jus.
