Savo patirtimi ji dalinasi tinklaraštyje ir socialiniuose tinkluose, kur yra žinoma kaip „Tales of a Backpacker“. Šiuo metu ji lankosi Naujojoje Zelandijoje.
Jungtinėje Karalystėje gyvenusi Claire paprastai keliauja viena. Į pirmąją savarankišką kelionę ji išvyko būdama vos 19 metų. Tąkart ji įsidarbino JAV Viskonsine esančiame ūkyje. Gyvenimas ten jai nieko nekainavo, tad uždirbtus pinigus ji galėjo išleisti kelionėms.
Prisimindama pirmąją patirtį dabar 39-erių britė sako, kad tuomet ji nieko nežinojo nei apie gyvenimą ūkyje, nei apie žirgus, kuriuos turėjo prižiūrėti: „Bet man labai patiko jodinėti jais ir dar gauti už tai algą!“
Pirmoji sėkminga patirtis tapo jos gyvenimo būdu. Visus 20 metų ji gyvena ieškodama darbo mainų programų, kurios leidžia jai pagyventi skirtingose pasaulio vietose ir pakeliauti po apylinkes.
Pasak moters, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai sudėtinga. Iš tiesų dauguma programų numato, jog darbuotojas per dieną dirba vos keletą valandų, o jį priimantis darbdavys įsipareigoja skirti nemokamą būstą, maistą, neretai organizuoja ir ekskursijas, nemokamas kalbos pamokas.
Tokių programų galima rasti visame pasaulyje: britė taip jau pagyveno JAV, Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje ir Peru. Siūlomi darbai – labai skirtingi. Claire pasakojo, kad jai teko padirbėti kelionių tinklaraštininke, registratūros, virtuvės darbuotoja, kambarine ir kt.
Kaip didžiausią privalumą ji įvardina pakankamai trumpą darbo dieną: „Padirbus vos kelias valandas, tu gali keliauti kur tik nori ir tyrinėti vietovę bei apylinkes.“
Jei dirbti nesinori, sutaupyti keliaujant galima ir pasitelkiant kitokius būdus. Vienas iš Claire siūlomų dalykų – gyvūnų priežiūros paslaugos.
„Keletą kartų esu prižiūrėjusi augintinius (kates ir šunis) Ispanijoje, JAV. Šeimininkams išvykus, jų namuose lieka augintiniai, kuriais aš ir pasirūpinu. Už nemokamą apgyvendinimą man tereikia pasistengti, kad katė liktų gyva“, – šmaikštavo britė.
Patyrusi solo keliautoja taip pat rekomendavo kiekvienoje vietovėje, kur lankomės, gerai išstudijuoti nemokamų turizmo paslaugų rinką.
„Patikėkite, yra tūkstančiai dalykų, už kuriuos galima nemokėti. Daugelyje vietų rengiamos nemokamos ekskursijos, tam tikromis savaitės dienomis į muziejus taip pat galima įeiti nemokamai, jau nekalbu apie vietos šventes, kuriose daugybė pramogų – nemokamos. Vietiniai gyventojai, susidraugavus su jais, – geriausi gidai, dažnai pasiūlantys ypatingų (ir nemokamų) paslaugų. Neretai pietūs pas vietos šeimą yra kur kas skanesni nei brangiausiame restorane, o nakvynė pas juos – patogesnė nei viešbutyje“, – įsitikinusi Claire.
