Kur? Ifo pilis, Marselis, Prancūzija.
Kas? Grafas Montekristas.
„Grafo Montekristo“ siužetą Aleksandras Diuma pasisėmė iš policininkų ataskaitų. Paryžiaus batsiuvys Fransua Piko tapo intrigų auka ir pakliuvo į Fenestrelio kalėjimą. Jo kameros kaimynu pasirodė esąs prelatas, testamentu palikęs batsiuviui padorią sumelę. Atsidūręs laisvėje, Piko ėmė keršyti savo skriaudėjams. Batsiuvį rašytojas pavertė Marselio laivo kapitono padėjėju, supažindino su gražiąja Mersedes ir keturis vakarykščius draugus – išdavikus ilgam laikui įkišo už grotų Ifo pilyje.
Ifo pilis – tai įspūdinga tvirtovė saloje, nutolusioje nuo pagrindinio Marselio uosto vos porą kilometrų į pietvakarių pusę. Į salą plaukia reisiniai keltai ir ekskursiniai laiveliai – daugybė turistų veržiasi pasižiūrėti, kur ir kokiomis sąlygomis kalėjo garsusis grafas Montekristas.
Tvirtovė saloje iškilo 1529 metais. Iš pradžių čia planuota saugoti ginklus, tačiau vėliau planai pasikeitė: ji buvo paversta kalėjimu. Iki Diuma romano pasirodymo pilyje daugiausia kalėjo smulkūs nusikaltėliai ir politiniai kaliniai. Dabar gi Ifą lankantiems turistams išdidžiai demonstruojama Danteso vienutė su išrausta landa, pro kurią šis tariamai pabėgęs iš salos.
Kur? Kronborgo pilis, Elsinoras, Danija.
Kas? Hamletas, danų princas.
Realus danų princas Amledas, keršijęs savo tėvo žudikams, XII a. gyveno Jutlandijoje, bet Šekspyras perkėlė veiksmo vietą į Elsinorą. Šekspyro laikais Elsinoras buvo antrasis pagal reikšmingumą Danijos miestas (po Kopenhagos). Bet vietos pilis turi savo pavadinimą – Kronborgas, apie jį Šekspyras nemini. Danai seniai atleido jam šį netikslumą, ir Kronborgas paskelbtas teisėta Hamleto gyvenamąja vieta.
 |
| 123rf.com nuotr./Kronborgo pilis |
Išvysti pilį Elsinore gali kiekvienas, įsigijęs ekskursiją iš Kopenhagos ar atvykęs į Kronborgą automobiliu – juo labiau, kad ši vietovė visai netoli nuo sostinės. Galingą tvirtovę XV amžiuje pastatė Pomeranijos karalius Erikas pačioje siauriausioje Orezundo sąsiaurio vietoje – būtent čia iš visų laivų buvo renkamos duoklės, plaukiančios per danų vandenis.
Dabar duoklė neimama, ir danai paprasčiausiai rengia prie Kronborgo sienų jūrines iškylas su kepsniais ir žvejyba, o turistai baugščiai klaidžioja po tamsiais pilies požemių skliautais. Kiekvienų metų rugpjūtį čia vyksta teatro festivaliai po atviru dangumi, kurių metu vaidinama tik viena vienintelė pjesė – bet pačiais skirtingiausiais variantais. Spėkite, kokia?
Kur? Londonas, Beikerio gatvė, 221b.
Kas? Šerlokas Holmsas.
Apskritai namo, paženklinto 221 b numeriu, šioje gatvėje niekada nebuvo. Jį pastatė specialiai muziejui – tarp namų 237 ir 239. Konan Doilis gana nuodugniai aprašė super-seklio gyvenamąjį būstą, ir muziejaus steigėjai skrupulingai sekė rašytojo nurodymais.
 |
| 123rf.com nuotr./Šerloko Holmso muziejus |
Neišsiversta ir be teatrinių elementų. Holmso kepurė ir daktaro Vatsono katiliukas guli ant staliuko prie židinio, stalas padengtas pietums, ant kėdutės sėdi artistas, vaizduojantis daktarą Vatsoną. Kaimyniniuose kambariuose turistai išvysta profesorių Moriartį (laimei, vaškinės figūros pavidalu) ir kitus „Šerloko Holmso nuotykių“ herojus.
Nevalingai susimąstai apie tai, su kokiu prašymu kreiptumeisi į didįjį seklį: nesama jokios abejonės, kad jis tuoj pat čionai įžengs! Greičiau patikėsi tuo, kad tai pats esi išgalvotas, o ne jis – kitaip ar imtų tūkstančiai žmonių iš visų pasaulio kampelių rašyti laiškus „misteriui Šerlokui Holmsui“? Laiškai išstatyti visuotinei apžiūrai, kaip ir gausybė kitų suvenyrų – seklio kepurės, languoti apsiaustai, skėčiai, pypkės...
Kur? Verona, Italija.
Kas? Romeo ir Džiuljeta.
Kur visa tai vyko? Kur tas balkonas, į kurį išeidavo Džiuljeta, kur jos laukdavo Romeo, kur juodu susitikdavo? Užsirašykite adresą: Via Kapello, nr. 27. Antrajame šio namo aukšte – balkonėlis, kur stovi Džiuljetos statula. Galima užeiti į vidų ir pastovėti greta jos, sugalvojus norą – suprantama, apie meilę!
 |
| 123rf.com nuotr./Verona |
Realybėje turistams demonstruojami restauruoti XII a. užeigos namai, išties labai panašūs į Šekspyro aprašytuosius. Veronos Arke Skalidžeri gatvėje esama ir Romeo namo. Galima taip pat nusileisti į San Frančesko al Korso bažnyčios kriptą, kur, jeigu tikėsime legenda, esama tos pačios dvigubos kapavietės... Pačios garsiausios pasaulio meilės istorijos dvasia persunkta visa Verona, o kur viskas iš tiesų vyko, ne taip jau ir svarbu.
Kur? Garnjė opera, Paryžius.
Kas? Operos vaiduoklis.
Neįmanoma neatkreipti dėmesio į puošnų Garnjė operos teatro pastatą, o jei dar išvakarėse būsime perskaitę Gastono Leru romaną „Operos vaiduoklis“ ar pažiūrėję to paties pavadinimo filmą...
 |
| 123rf.com nuotr./Garnjė operos teatras |
Nėra abejonių, kad požeminių ežerų Operoje esama, juk paryžietiško teatro pastatas pradėtas statyti 1862 metais, ir darbininkai beveik iškart susidūrė su nenumatytomis kliūtimis – aptiko požeminį vandeningą sluoksnį. Norėdami sustiprinti dirvą, padarė betoninį rezervuarą, tiesiai po scena. Tačiau išvysti rūsių ir povandeninių ežerų nepavyksta. Paties šiurpiausio ir paties muzikaliausio pasaulio vaiduoklio kovinės šlovės pėdsakais niekas ekskursijų neorganizuoja ir neplanuoja organizuoti.
Teks apsiriboti spektaklio „Operos vaiduoklis“ aplankymu. Taigi įsigykite bilietą (kaina – nuo 5 iki 130 eurų) ir grožėkitės savo malonumui ištaiginga laiptine, mozaikiniu vestibiuliu, kurio kupolą išdailino pats Markas Šagalas, bei puikių spalvų žiūrovų sale. O ir muzikos, kurią, istorijos apie operos vaiduoklį įkvėptas, parašė įžymusis Endriu Loidas Veberis, tikrai neužmiršite.
