1. Keliaujančių lietuvių skaičius auga, kaip ir pasitikėjimas kelionių agentūromis
2016 m. keliaujančių lietuvių skaičius augo 10 proc., nepaisant mažėjančios populiacijos. Daugiausia – oru. Iš dalies tai galėjo lemti atsiradusios patogesnio susisiekimo galimybės – Vakarų Lietuvos gyventojai pernai turėjo daugiau skrydžių iš Palangos oro uosto, o tradiciniai vežėjai taip pat didino skrydžių tankį ir siūlė naujas kryptis.
Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, keliautojai atsakingiau rinkosi keliones, pagaliau suprato kelionių agentūrų naudą ir skyrė dėmesį jos patikimumui. Dėl to kelionių organizatorių apyvartos augo.
„Daugiau dėmesio agentūroms skiria ir paslaugų teikėjai – viešbučiai, skrydžių bendrovės. Tai leidžia klientams pasiūlyti patrauklių pasiūlymų“, – pažymėjo Ž.Gavelienė.
2. Turkijai ir Egiptui pirštinę meta Azijos šalys
Kalbant apie populiariausias kelionių kryptis, galima pastebėti, kad ilgus metus lietuvių mėgti Turkijos ir Egipto kurortai išlaikė lyderių pozicijas. Šie skaičiai greičiausiai būtų dar didesni, jei ne iki šiol neleidžiami skrydžiai į Šarm aš Šeichą, Egipte, taip pat neramumai Turkijoje (nors kurortuose pernai nebuvo užfiksuotas nė vienas teroristinis aktas, neramu buvo Stambule ir Ankaroje).
Vis dėlto 2016-ieji atnešė ir naujų tendencijų – keliautojai ir turistai iš Lietuvos atrado skrydžius į Aziją ir savarankiškai arba įsigiję kelionių paketus keliauja lankyti šio žemyno valstybių.
„Žmonės ieško unikalių patirčių, todėl populiarėja pažintinės kelionės „Fly&Drive“ (Skrisk ir važiuok), kurių metų aplankomos kelios šalys vienos kelionės metu“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dėl „techninių nesklandumų“ nemokama viza į Tailandą lietuviams Vilniuje nebeišduodama
3. Pasikeitę keliavimo įpročiai
Turizmo atstovai pastebi, kad lietuvių keliavimo įpročiai pernai pasikeitė – dabar dauguma per metus greta trumpų išvykų (pavyzdžiui, savaitgalio kelionių) suplanuoja bent vienas ilgesnes atostogas ar kelionę.
Vis daugiau keliauja pensininkai – ši tendencija greičiausiai bus ilgalaikė ir keliaujančių vyresnio amžiaus lietuvių kasmet bus vis daugiau.
Dar vienas keliavimo būdas – solo kelionės. Nepaisant to, jog taip keliauti sąlyginai brangu, vis daugiau vienišių (ar nemėgstančių kelionės bičiulių) renkasi atostogauti vieni.
Be to, keliaujama ne tik su šeima, bet ir su draugais. Tai leidžia sutaupyti, nes išlaidos gali būti išdalinamos. Be to, vis daugiau klientų keliones įsigyja kaip dovaną - sau, šeimos nariui, partneriui.
5. Į šiltus kraštus – ne tik atostogauti, bet ir dirbti
Ilgą laiką pavydžiai stebėję kitus, kurie „gali sau leisti“ išvažiuoti į tolimuosius šiltus kraštus ir ten praleisti lietuvišką žiemą dirbdami nuotoliniu būdu, lietuviai, regis, pagaliau suprato: mes galime daryti tą patį! Taigi, prognozuojama, jog 2017-aisiais tokių turistų bus daugiau nei pernai.
Jau yra pavyzdžių, kai į šiltus kraštus žiemos sezono Lietuvoje metu persikelia dirbti visa įmonė.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Svajonių darbovietėje“ dirbanti Ilma Nausėdaitė neabejoja – kelionės ir darbas suderinami
Ž.Gavelienė prognozuoja, jog šiemet gali būti ne vienas atvejis, kad į užsienį savo renginius perkels ir Lietuvoje esančios įmonės. To priežastis – ir Lietuvoje esančios neadekvačiai aukštos nuomos bei paslaugų kainos, taip pat įdomi, nauja patirtis. Dar vienas svarbus aspektas – komandos „sulipdymas“. Juk keliaujant kartu atsiranda bendros patirtys, kurios sujungia kolegas ir partnerius.
5. Verslo keliones derina su poilsiu
Kelionės modelis „Bleisure“ (Business&Leisure; verslas ir laisvalaikis) jau dabar yra tapęs norma ir Lietuvos verslo turistams. 2017-ieji greičiausiai neatneš didelių pokyčių. „Verslo keliautojas tikisi ne tik bilieto ar viešbučio, bet ir patarimų, kur praleisti laisvalaikį. Taip pat dažnai verslo kelionę derina su šeimos poilsiu“, – sako Ž.Gavelienė.
