Aigüestortes i Estany de Sant Maurici nacionalinis parkas (Ispanija)
Šiaurės Rytų Ispanijoje pasislėpęs kampelis vilioja laukiniu ir nuostabiu vandens pasauliu. Aigüestortes i Estany de Sant Maurici nacionalinis parkas, esantis centriniame Pirėnų kalnų masyvo dalyje, į šiaurę nuo Leridos, žavi daugiau nei 200 ežerų, maitinamų tirpstančio ledo ir sniego, taip pat upių bei upelių, tarpeklių, krioklių ir pelkių. Aigüestortes katalonų kalba reiškia „vingiuoti vandenys“. Sant Maurici yra didžiausias šio parko ežeras.
Parke galima rasti iki 13 maršrutų, skirtų dviratininkams: nuo nesudėtingų šeimų takų iki išmėginimų pilnų takų kalnų dviratininkams. Taip pat yra net 27 pėsčiųjų takai su įspūdingais ežerų vaizdais, kuriuose atsispindi aplinkiniai miškai ir kalnai. Tarp kurių, ir Los Encantados, beveik identiškų kalnų viršūnių pora. Laukinėje gamtoje išvysite barzdotuosius grifus ir tetervinus, kurie yra viena iš Pirėnų vizitinių kortelių.
Vall de Boi sudaro aštuonios romaninės bažnyčios ir ermitažas, pastatyti XI ir XII a., pasižymintys aukštomis siauromis varpinėmis. Vaikštant kaimų vietovėmis, juos visus galima aplankyti per vieną dieną. Po pasivaikščiojimo rekomenduojama atsipalaiduoti Caldes de Boi terminiame SPA centre, kuris įrengtas milžiniškuose soduose ir gali didžiuotis net 37 natūraliais vandens šaltiniais.
Birželis ir liepa yra vieni geriausių mėnesių sudalyvauti Fallas festivaliuose. Šių šimtmečius menančių vidurvasario ritualų metu didžiuliai fakelai nešami žemyn nuo kalnų į kaimus, kur jų pagalba uždegamas laužas ir pradedamas vakarėlis. Šiais metais festvaliais vyks birželio 14 d. Durro, birželio 23 d. – Boí, liepos 6 d. – Barruera, liepos 13 d. – Erill la Vall, liepos 19 d. – Taüll ir liepos 26 d. –El Pla de l'Ermita miestuose.
Apsigyventi patariama Aigüestortes Camping Resort apartamentuose (nuo 25 Eur dviems) arba kalnų prieglobstyje esančiame Amitges (40 Eur už nakvynę su pusryčiais). Nakvoti laukinėje gamtoje, deja, draudžiama. Iš Barselonos, Leridos ir Trempo kasdien kursuoja autobusai į daugumą aplink parką įsikūrusių kaimų, o nuo birželio iki rugsėjo parko autobusu galima pasiekti du pagrindinius įėjimus – Boi ir Espot.
Mercantour – Merkantūro nacionalinis parkas (Prancūzija)
Tolimame pietrytiniame Prancūzijos kampelyje, tarp piečiausių Alpių ir Viduržemio jūros, išsidėstęs Merkantūro nacionalinis parkas. Pusšimtis negyvenamų slėnių driekiasi 160 kilometrų nuo Barseloneto iki Sospel gyvenviečių, o pakraščiuose išsibarstę kaimai.
Šis įvairus kraštovaizdis, nuo kalnuotų vietovių iki jūros pakrančių, yra namai daugybei laukinių gyvūnų ir augalų. Iš daugiau nei 2000 gėlių ir augalų rūšių, 200 yra retos, 30 – endeminės. Čia galima išvysti 200 rūšių paukščių, įskaitant auksinius erelius ir baltuosius tetervinus, ir 78 žinduolius, įskaitant vilkus, kiaunes ir visus prancūziškus kanopinius gyvūnus (elnius, šernus, ožkas, ožkines antilopes ir muflonus).
Viena iš išskirtiniausių vietų yra Valley of Wonders, didžiulė archeologinė vietovė, kurioje aptinkama apie 40000 uolų raižinių, kurių seniausias datuojamas maždaug 3000 m. pr. m. e. Raižiniuose vaizduojamas kasdienis gyvenimas ir tuometinis tikėjimas: galvijai, ginklai bei geometrininės figūros. Kiti išskirtiniai objektai yra ledyniniai Vens ežerai, maitinami daugybės krioklių, ir Allos ežeras, didžiausias kalnuose įsikūręs natūralus ežeras Europoje.
Žygeiviai ras daugiau nei 1600 kilometrų takų (apie 560 kilometrų vien parko širdyje), nuo lengvų pasivaikščiojimų pievose ir miškuose iki įtemptų žygių po kalnus. Aukščiausia viršukalnė Gélas yra 3143 metrų aukštyje.
Keliautojams skirtoje svetainėje galima rasti išsamiai aprašomus ilgesnius nei 100 dienų žygius, apie 20 maršrutų nuo dviejų iki septynių dienų ir didįjį 17 dienų 225 kilometrų maršrutą Grande Traversée du Mercantour.
Svetainėje siūlomos ir apgyvendinimo vietos nuo viešbučių iki stovyklaviečių. Kalnų prieglobstyje taip pat galima rasti lovų bendruose miegamuosiuose bei siūlomą maitinimą: La Cantonnière, Refuge des Lacs de Vens, Refuge de la Cougourde ir Chalet de la Madone de Fenestre (nuo 20 EUR už asmenį) vietovėse. Nakvynė laukinėje gamtoje draudžiama, tačiau dviračiais minti leidžiama nuo 19.00 iki 9.00 val.
Parke keliautojai skatinami pamiršti nuosavus automobilius.
Daugelis lankytojų renkasi apgyvendinimą miestuose, įsikūrusiuose netoli pagrindinio kelio, einančio į pietus nuo parko, pavyzdžiui, St-Martin-de-Entraunes, St-Sauveur-sur-Tinée, St-Etienne-de-Tinée ir St-Martin-Vésubie.
Parke keliautojai skatinami pamiršti nuosavus automobilius: kasdien kursuoja autobusai iš Nicos, Monako ir Mantono į kiekvieną slėnį. Slėnio viduje taip pat kursuoja autobusai bei turistinis traukinys iš Nicos, kuris sustoja keliuose kaimuose. Vasarą važiuoja specialiai žygeiviams skirti autobusai (taip pat iš Nicos).
Eifel – Eifelio nacionalinis parkas (Vokietija)
Atvirai kalbant, Eifel nacionalinis parkas Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, tolimųjų vakarų Vokietijoje, vis dar priskiriamas „plėtojamų“ kategorijai. Darbai jame pradėti prieš 20 metų ir greičiausiai prireiks dar 10 metų, kol 75 proc. teritorijos „atvirs“ į gamtą. Tačiau daugiau nei pusė ploto jau pertvarkyta.
Bukmedžiai ir ąžuolai, kurie kažkada buvo iškirsti, dabar yra palikti nejudinami, o tokie gyvūnai kaip laukinės katės, geniai, taurieji elniai ir reti driežai bei šikšnosparniai sugrįžo atgal.
Netoli Dreiborn yra tauriųjų elnių stebėjimo teritorija – rugsėjis ir spalis yra tinkamiausias laikas čia apsilankyti. Upės vilioja juoduosius gandrus ir karališkąsias žuvis, o Dreiborn plynaukštėje galima aptikti laukinių narcizų. Paukščių stebėjimo aikštelėje prie Urftsee ežero įrengti du teleskopai, skirti juodųjų gandrų, raudonųjų bei juodųjų peslių, garnių ir kormoranų stebėjimui.
Vienas geriausių būdų tyrinėti parką yra keturių dienų 85 kilometrų laukinės gamtos maršrutas. Lankytojai čia gali vaikščioti savarankiškai arba užsisakyti paketą, į kurį įeina trys nakvynės ir pervežimai autobusu bei traukiniu (nuo 269 Eur žmogui). Taip pat yra penkios trumpesnės pėsčiųjų trasos (kiekviena nuo 5 iki 17 kilometrų), 105 kilometrai dviračių takų ir 65 kilometrų jojimo takų. Nemokamos ekskursijos vyksta gana dažnai, o vasarą taip pat organizuojamos ekskursijos laivais.
2014 m. Eifel parkas tapo pirmuoju tarptautiniu tamsaus dangaus parku Vokietijoje. Vogelsang observatorija reguliariai rengia astronomijos seminarus ir pasivaikščiojimus giedromis naktimis. Istorinės vietos yra Monschau pilis, Steinfeld vienuolynas ir Mariawald abatija.
Vienas geriausių būdų tyrinėti parką yra keturių dienų 85 kilometrų laukinės gamtos maršrutas.
Maždaug 30 nacionalinio parko šeimininkų siūlo aplinką tausojančią viešnagę, įskaitant dvi stovyklavietes ir devynis nakvynės namus. Nakvynės svečiai turi teisę į GästeCard kortelę, kuri suteikia galimybę nemokamai keliauti autobusais ir traukiniais Eifel nacionalinio parko regione, besitęsiančiame nuo sienos su Nyderlandais Acheno mieste iki Kelno, Bonos ir Leverkuzeno.
Risnjak – Risniako nacionalinis parkas (Kroatija)
Kalnuotas, miškingas Risniako nacionalinis parkas pavadintas vieno rečiausių jo gyventojų lūšies – kroatų kalba – ris vardu. Jame yra Risnjak ir Snježnik masyvai šiaurinėje Dinarų Alpių dalyje. Tai taip pat svarbi rudųjų lokių, vilkų ir ožinių antilopių buveinė. Tarp paukščių yra kurtinys ir mažoji pelėda. Užregistruotos 89 drugių rūšys, auga įvairios laukinės orchidėjos.
Lankytojai gali nueiti iki Kupa upės ištakų, ryškaus turkio spalvos upės baseino, per nuostabų drugelių slėnį (35 min.). Grožėkitės Leska pažintiniu taku, pažinkite patį parką arba įkopkite į 11 viršukalnių – aukščiausia Risnjak yra 1528 metrų, o Snježnik – 1506 metrų aukštyje. Panoraminiai vaizdai driekiasi visoje Istrijoje – Adrijos jūra yra vos už 18 kilometrų – kaip ir Julian Alpės Slovėnijoje.
Vasarą organizuojamos ekskursijos su ožkinėmis antilopėmis (nuo 65 Eur už penkias valandas). Dviračių maršrutai svyruoja nuo 3,5 iki 40 kilometrų (kalnų dviračių nuoma kainuoja nuo 4 Eur už tris valandas / 12 Eur už 24 valandas). Nuo pavasario iki rudens leidžiama žvejoti muselinius marguosius upėtakius ir kurkus (55 Eur dienai).
Parke tebegyvena vos apie 60 žmonių. Gana ribotą apgyvendinimą sudaro svečių namai ir nakvynės namai kalnų kaimelyje Crni Lug (nuo 13 Eur), už 1,5 km nuo pagrindinio įėjimo ir prieglobsti žemiau Risnjak viršūnės, kurią 1932 m. įrengė botanikas Josipas Schlosseris. Delnicė, artimiausias miestas (už 13 kilometrų), ir dar daugiau – artimiausias miestas Rijeka, pakrantėje, maždaug už 100 minučių kelio automobiliu.
Iš Delnicės ir Rijekos autobusai kursuoja iki Crni Lug arba galima vykti 90 minučių automobiliu nuo Zagrebo. Įėjimo kaina – 6 Eur suaugusiems / 3 Eur vaikams.
Peneda-Gerês – Peneda Žereso nacionalinis parkas (Portugalija)
Portugalijoje yra tik vienas nacionalinis parkas: Peneda-Gerês, toli šiaurės vakaruose, netoli sienos su Ispanija. Laimei, jame yra visko po truputį: kalnų, ąžuolų, krūmynų, laukinių gėlių pievų, durpynų, upių ir krioklių. Čia gyvena endeminės rūšys, tokios kaip auksajuostės salamandros, nykstančios rūšys, įskaitant Iberijos vilką ir Iberijos laukinę ožką, taip pat stirnos, laukiniai garrano poniai, barrosa galvijai ir aviganiai.
Yra apie 15 oficialių dienos pėsčiųjų takų, nuo kelių kilometrų takų iki 25 kilometrų žygio, vedančio į megalitinį nekropolį ir paukščių stebėjimo plynaukštę. Kiti maršrutai eina per viduramžių pilis, vienuolynus ir šventoves. Tačiau geriausias būdas tyrinėti parką yra GR50, 193 kilometrų, 19 etapų maršrutas Romos keliais, piligrimų keliais ir kontrabandininkų takais.
GR50 kerta Castro Laboreiro kalvas, Penedos, Soajo, Serras Amarela ir Gerês kalnus bei Mourela plokščiakalnį. Kiekvienas etapas baigiasi kaime – parke gyvena apie 9000 žmonių – čia yra paprasti nameliai ir svečių namai.
Trumpesnių kelionių lankytojai gali derinti plaukimą baidarėmis ir kanjonais. Ypač išsitreniravę keliautojai galėtų bandyti trasą įveikti bėgdami: gegužę vyksta bėgimo renginys su penkių distancijų lenktynėmis nuo 16 iki 160 kilometrų.
Lengviausias būdas pasiekti parką viešuoju transportu yra autobusu iš Bragos į Gerês miestą, esantį už 5 minučių pėsčiomis nuo vieno iš penkių parko vartų.
