Kiek apmaudu, kad metai bėga, bet vis dar išlieka tradicija lankytojus prie stendo vilioti skilandukais, sūriais ir užpiltinėmis. Tačiau kasmet atsiranda daugiau originalumo ir vis daugiau miestų bei regionų nesitenkina tik lankstinukais, tautiniais drabužiais ir nemokamai dalijamais tušinukais. Štai penki stendai, išsiskiriantys originalumu:
4 stichijos „Keliauk Lietuvoje“
Kaskart parodoje centrinę vietą užima „Keliauk Lietuvoje“ stendas, kasmet stebinantis naujovėmis. Šiemet jis – išties originalus. Einant improvizuotu pažintiniu taku galima pereiti visas stichijas ir patirti, ką geriausio siūlo Lietuva.
„Pirmiausia ateiname į mišką ir jaučiame miško orą, girdime garsus ir esame tikroje miško terapijoje, – vesdama taku pasakojo „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. – Miško terapija ir užsieniečiai vis daugiau domisi, nes pasaulyje ne tiek daug vietų, kur tu gali ateiti į nepaliestą sengirę, ir tai žavi turistus, ypač iš tolimųjų rinkų – Kinijos, Japonijos. Mes turime tokią prabangą!“
Toliau taku patenkama prie geriausių turtų, kuriuos dovanoja mūsų žemė. „Pavyzdžiui, voveraičių pudra, kurią gali naudoti ir sriuboms, ir salotoms, turi daug visokių vitaminų. Arba erškėtrožių maistinė pudra, kuri turi daugiau vitamino C nei tokia mūsų išgirta citrina“, – apie kelias jų paaiškino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Už kelių žingsnių – ugnies stichija, kurios simboliu tapo Lietuvos pirtys. Besimėgaujant šildytuvo skleidžiama šiluma galima patyrinėti įdomiausių mūsų šalies pirčių žemėlapį. Jame matyti didelė pirčių įvairovė – nuo tokių, kuriose naudojamos vaistažolės ar šaldytos vantos, iki išskirtinėse vietose įkurtų – malūne, kapsulėje ar net medyje. Pirtys, anot I.Trakimaitės-Šeškuvienės, vis labiau domina ir užsieniečius, tad ši žinia apie Lietuvos išskirtinumą bus nešama ir užsieniui.
„Galiausiai, ketvirtoji stichija – vanduo, kurią simbolizuoja mineralinis vanduo, – pasakojo pašnekovė. – Tai traukia pas mus žmones, kurie nori sveikatintis.“ Prieš tyrinėdami gręžinių gylius nepamirškite prieš stendą pasiimti skėčio – apie ketvirtąją stichiją primins ir purškiamas lietutis.
Kaunas atsigabeno lėktuvą
Kauno miestas šiemet į parodą sugebėjo atsigabenti lėktuvą. Nedidelis anglies pluošto „Dyn'Aéro“ lėktuvėlis iškart patraukia lankytojų dėmesį. „Čia tikras?“ – pokalbį su Kaunas IN Turizmo skyriaus vadove Inga Pažereckaite-Kalėdiene nugirdęs šūktelėjo nustebęs vaikinas.
„Kaunas juk ne kurortas, neturim begalės išskirtinių spa centrų... Tada galvojome apie „A vitaminą“ – atostogas. O su kuo jos asocijuojasi? Kelionėmis ir lėktuvais. Ir šovė mintis – imame lėktuvą ir rodome atostogas taip“, – apie idėją pasakojo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.
Į Vilnių, tiesa, lėktuvas pats neatskrido – jis buvo dalinai išardytas ir atgabentas, – o ant improvizuoto pakilimo tako „Litexpo“ salėje surinktas iš naujo. Ar nenusigando organizatoriai išgirdę, kad salėje norima eksponuoti tikrą orlaivį? „Iš Kauno jie tikisi kažko naujo, išradingo, – juokėsi ji. – Buvom atsivežę ir kemperį, ir retro automobilį su priekaba, ir krepšinio aikštelę. Vis nestandartiškai.“
„Kaunas jau kelerius metus labai stipriai prisideda prie aerodromo infrastruktūros gerinimo, tai ir mes jiems padedam“, – pasakojo šį lėktuvą pilotuojantis Lukas Liekis, parodoje orlaivį pristatantis kartu su seserimi Ieva. Jie – jau trečia aviatorių karta, tad juokėsi, kad kito pasirinkimo, tik lipti į lėktuvą, gyvenime ir neturėję.
Lankytojams parodoje leidžiama ir patiems įsiropšti į lėktuvą. „Viskas turi būti atvira. Kaip ir aerodromas, ir aviacija – viskas turi būti pasiekiama, apčiuopiama. Tik tada žmonės susidarys vaizdą, kas ta aviacija“, – savo nuomonę dėstė jis. Jie patys pripažino, kad dažniausiai visi aviatoriai užsidarę, todėl žmonės apie šią sritį nutuokia ne tiek ir daug. „O, pavyzdžiui, ar įsivaizdavot, kad per du mėnesius galite išmokti skraidyti? Ir tai kainuoja tik apie 3,5 tūkst. Eur“, – apie ultralengvojo orlaivio licencijos gavimą pasakojo Lukas.
Pirmą kartą dalyvaujanti Dreverna – iš oro
Dreverna pirmą kartą dalyvauja „Adventur“ parodoje. „Kad ir naujokai, bet turbūt ne patys prasčiausi“, – šypsojosi teritorijos vystymu užsiimančios įmonės „Hortivita“ Turizmo padalinio, Drevernos mažųjų laivų uosto Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė.
Dreverna pristatoma iš paukščio skrydžio, nes „uostas pasidarė pernelyg didelis, kad pristatytumėme tik vieną dalį. Dreverna dabar jau siūlo aštuonias paslaugų rūšis“, pasakojo ji. Nuo sausio mėnesio Drevernoje atidarytas ir spa kompleksas, o nuo gegužės mėnesio pradės veikti ir 21 m ilgio lauko šildomas baseinas.
Dreverna pastaraisiais metais turistų trūkumu tikrai skųstis negali. Jau ir dabar išpopuliarėjusių namelių vasarai nepavyks užsisakyti kada tik norite. Pavyzdžiui, liepos mėnesį užimtumas jau dabar siekia 60 proc.
Parodoje yra 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokšto improvizacija. Jeigu dar nesate įkopę į jį, tada parodoje galite pamatyti nuo bokšto atsiveriančius vaizdus, užsidėję 3D akinius. „Pristatome taip pat pakankamai unikalią paslaugą – skrydį su parasparniu“, – pasakojo L.Juknienė. Drevernoje pakilus parasparniu su instruktoriumi galima gėrėtis uosto, Kuršių marių, kopų vaizdais. Parodoje galite ir išbandyti šios pramogos simuliatorių bei pamatyti, ar nusileistumėte toje vietoje, kur priklauso.
Stilingasis Radviliškio peronas
Radviliškio stende galima įžengti į traukinių stoties peroną lyg iš paveiksliuko. Baltas suolelis, pasidabinusios ponios, ryškiaspalvių tulpių puokštės ir rodyklės į žymiausius objektus apylinkėse – Burbiškių dvarą, Šiaulės apžvalgos bokštą, prieš porą metų atidarytą baseiną.
„Esame antroji po Vilniaus geležinkelio sostinė, tą ir norėjome pristatyti“, – 15min aiškino Radviliškio turizmo informacijos centro Kultūrinės veiklos vadybininkė Lidija Bimbirienė. Prie perono paliktas stilingas dviratis taip pat turi prasmę. Radviliškis pristato dviračių maršrutus, taip taikydamas ir į pagrindinę šių metų „Adventur“ temą – sveikatingumą.
Kaišiadorys išpers
Nuvargus Kaišiadorių stende galima bent šiek tiek pajusti, ką reiškia pirties malonumas. Galvą padėjęs ant vantų, jomis ir užsiklojęs, palei ausį girdi tikro pėrimo pirtyje garsus, užuodi vantų kvapą – bent kelioms minutėms atitrūksti nuo mugės šurmulio... per užklotą periamas keliomis rūšimis vantų.
„Turbūt ne taip svarbu, kokia vanta vanojame, svarbu, kad po pirties žmogus pasakytų, kad buvo labai gerai“, – pasakojo Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse veikiančią Dvaro pirtį pristatantys Vereta Rupeikaitė ir Valdas Rimavičius.
Pirtis, kaišiadoriškiai pasakojo, net sužadina norą sveikiau gyventi. „Sveika juk eiti į pirtį. Ir nebūtina drėkintis alumi, galima svaigti nuo garo ir vantų aromato, bendravimo, palengvėjimo“, – pasakojo V.Rupeikaitė ir džiaugėsi, kad dabar pirtys tarsi virusas Lietuvoje.
Beje, ji išdavė, kad eiliniam žmogui užtenka vieną kartą per savaitę eiti į pirtį. Jeigu dirbama sunkų fizinį darbą – dukart. O jeigu vadovaujamąjį – net ir tris kartus per savaitę. Tiesa, pirties potyriais pasimėgauti galima tik penktadienį. Šeštadienį Kaišiadorys pristatys kitus objektus.
Daugiau apie pačią pirtį galite skaityti čia: Kaip Vereta ir Valdas su lietuviška pirtimi pažindino: „Susipykę žmonės niekada neidavo kartu į pirtį“.
