1. Kandovanas, Iranas. Šalies šiaurės vakaruose esantį nedidelį Kandovano kaimą turistai iš viso pasaulio lanko dėl unikalių statinių: savo namais gyventojai pavertė vulkaninės kilmės pelenų kūgius. Statybinę medžiagą vietiniai „gavo“ iš netoli esančio Mount Sahand vulkano, po jo ankstesnių išsiveržimų. Šiuo metu kalnas ramus. Žiūrint iš toliau kaimas atrodo, kaip didelė termitų kolonija. Vietiniai savo namus vadina „karan“, kas reiškia „avilį“.
2. Titikakos ežeras, Peru. Neįprastą gyvenvietę – kaimus ant vandens – uru genties žmonės įkūrė norėdami apsisaugoti. XIII amžiuje juos nuolat puldinėjo inkai. Siekdami apsisaugoti nuo agresyvių kaimynų urai ėmė statyti 42 salas iš surištų plūduriuojančių totora nendrių. Jų tankios šaknys pasirodė besančios puikios atramos, ant kurių ir „plūduriuoja“ kaimai-plaustai. Tiesa, kad didžiųjų plaukiojančių plaustų vėjas nenuneštų į krantą ar gilyn į ežerą, urai pritvirtina juos ir prie nuleistų į dugną polių. Titikakos ežeras gilus (giliausioje vietoje 284 metrų), tačiau gyvenvietės įkurtos ten, kur gylis nesiekia 20 metrų.
Neįprastos gyvenimo sąlygos atsiliepia urų sveikatai – nemaža dalis serga reumatu. Nors dabar nebegresia būti užpultiems, urai savo istorinių būstų nepalieka – kai kurie dirba gidais ir taip užsidirba. Pinigų reikia ne tik pragyvenimui, bet ir namų atnaujinimui – nendrės greit pūva, jas tenka keisti kas kelis mėnesius.
3. Stokholmas, Švedija. Apie Stokholmą visi esame girdėję, tačiau greičiausiai nedaugelis žino, kad Švedijos sostinė, įkurta 1252 metais, priklauso Stokholmo archipelagui. Šis salynas – didžiausias Švedijoje ir vienas didžiausių Baltijos jūroje. Stokholmo archipelagą sudaro maždaug 24 tūkst. skirtingo dydžio salų. Šalies sostinė Stokholmas – viena didžiausių.
Pajusti miesto unikalumą geriausia iš vandens – turistams siūloma daugybė pasiplaukiojimų skirtingomis vandens transporto priemonėmis. Plaukdami galėsite apžiūrėti ne tik miestą (kuris unikalus dar ir tuo, kad jame nedaug dangoraižių, dominuoja mažaaukštė statyba), bet ir aplinkines salas. Jas suformavo ledynai, judėję per kraštą prieš tūkstančius metų ir palikę granito uolienas. Švedų kalba Stokholmo archipelagas „Skärgården“ reiškia „sodų rifas“ – tai tiesioginė nuoroda į uolų, kyšančių iš jūros, „sodą“.
4. Guadix, Ispanija. 50 kilometrų į vakarus nuo Granados miesto įsikūręs miestelis Gaudix keliautojus nukelia į požeminius urvus. Manoma, kad pagrindinis maždaug 2 tūkst. urvų, kuriuose gyveno vietiniai, labirintas buvo pastatytas maždaug XVI a., kai maurai, bijodami krikščionių persekiojimo pabėgo į kalnus ir čia ėmė raižyti savo namus minkštame smiltainyje. Iki šių dienų išlikę urvai dabar įrengti neblogiau nei prabangūs butai – juose yra elektra, vandentiekio sistema, internetas, o kai kur – net marmuro grindys. Protingai apgalvota ir įrengta natūrali vėdinimo sistema užtikrina, kad vasarą, tvoskiant 40 laipsnių karščiui, namuose-urvuose temperatūra išlieka maloni – apie 20 laipsnių šilumos.
5. Nordlingenas, Vokietija. Nordlingeno miestas stovi didžiulio prieš milijonus metų meteorito išmušto kraterio dauboje. 898 metais įkurtas miestas turistams atpažįstamas iš raudonų stogų ir gotikinių bažnyčių. Unikali jo forma – miestas visiškai apvalus. Įdomu tai, kad ilgą laiką gyventojai manė, kad jų gyvenamąją vietą – daubą – suformavo ugnikalnis. Tik 1960 metais nustatyta tikroji priežastis - dauba susiformavo dėl nukritusio meteorito.
Romantiško miesto aurą turintį Nordlingeną patariama aplankyti prieš didžiąsias žiemos šventes. Kaip ir kituose Vokietijos miestuose, jame nuo lapkričio pabaigos iki pat Kalėdų šurmuliuoja kalėdinės mugės.
