1. Dykumoje nugulęs kvietimas ateiviams
Peru plytinčią Naskos dykumą išraižę milžiniški piešiniai ilgai liko nepastebėti, kadangi ant paviršiaus nugulusias geometrines figūras, gyvūnų, paukščių ir roplių atvaizdus galima įžvelgti tik lėktuvu atsiplėšus nuo žemės.
Mokslininkai teigia, jog raižiniai atsirado maždaug 200 metų prieš mūsų erą, tačiau jų kilmės kol kas paaiškinti negali.
Vieni spėlioja, jog tai galėjo būti senųjų civilizacijų duoklė iš dangaus žvelgiantiems dievams, kiti – astrologinių reiškinių žymėjimas.
Na, o treti tvirtai tiki, jog tokie piešiniai ragino čia apsilankyti ateivius.
2. Po lygumą išsibarstę milžinų indai
Laoso Xieng Khuang provincijoje besidriekianti Akmenų dykuma neretai vadinama Azijos Stounhedžu. Čia milžiniškus pievų plotus nusėjo indus primenančios smiltainio figūros.
Tyrinėtojai sako, jog senieji gyventojai jose galėjo laidoti žmones arba viduje laikyti maisto atsargas, tačiau vietinių versija kur kas įdomesnė: laosiečiai tiki, jog trijų metrų aukštį siekiančiose akmeninėse „vazose“ alkoholį supildavo milžinai.
3. Nežinomų jėgų ridenami akmenys
Kalifornijoje nugulęs Mirties slėnis – žemiausia ir ir karščiausia JAV vieta. Tiesa, ji garsėja ne tik šilumos rekordu, kuomet termometro stulpelis šoktelėjo iki 56,7°C, bet ir neįprastu reiškiniu – savaime judančiais akmenimis.
Maždaug 300 kilogramų sveriantys luitai „važinėja“ po savęs palikdami kelių šimtų metrų ilgio vingiuotus pėdsakus. Kol mokslininkai aiškinasi dykumos paslaptį, mistikos mėgėjai spėlioja, jog akmenis judina antgamtiškos jėgos.
4. Nepastebėtos milžiniško monumento statybos
Netoli Japonijos įsikūrusią Jonagunio salą kasmet aplanko daugybė nardytojų. Jie skuba pasidžiaugti ne tik skaidriu vandeniu, bet ir dugne nugulusiu paslaptingu monumentu.
Gelmėse stūksančio ir įvairiomis figūromis padailinto paminklo dydis įspūdingas – 150 metrų pločio statinys į viršų išsikišęs net 27 metrus.
Kol mokslininkai tikina, jog tai – žmogaus rankų darbas, nei Kultūros ministerija, nei prefektūros valdininkai nepamena, jog kada nors būtų vykusios jo statybos.
5. Paslaptingos, tačiau nagingos civilizacijos griuvėsiai
Mįslę, kaip be modernios technikos pajudinti kelias tonas sveriančius akmenis mums užduoda ne tik Stounhedžas ar Egipto piramidės, bet ir Bolivijos Anduose aptikti Pumapunku griuvėsiai.
Nors archeologai nustatė, jog milžiniškus monolito luitus aukštyn tempti reikėjo bent 10 kilometrų, kol kas neaišku, kokioms jėgoms pavyko tai padaryti. Be to, išlikę sienų fragmentai suręsti neįprastu būdu – akmenys vienas greta kito laikosi nenaudojant jokių tvirtinamųjų medžiagų.
Manoma, jog kažkada čia miestą įkūrė dar prieš inkus gyvenusi civilizacija, kurios išnykimo priežasties vis dar nepavyko atskleisti.
Egzotinių kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
