Kaip pranešime spaudai sako antžeminių paslaugų įmonės „Baltic Ground Services“ (BGS) ekspertė Gabrielė Veilandė, gera skrydžio patirtis susideda iš smulkmenų: kuo labiau joms pasiruošite, tuo smagesnės nuotaikos nusileisite ant žemės. Štai penki patarimai, kuriuos verta prisiminti prieš lipant į lėktuvą.
Pasirinkite geras vietas
Daugelis žmonių, pirkdami skrydžio bilietus, konkrečių vietų nesirenka. Vieni taip šiek tiek sutaupo, kitiems tai tiesiog neatrodo svarbu. Vis dėlto, ypač prieš ilgą kelionę, verta atidžiau pagalvoti, kur geriausia sėdėti. Viskas priklauso nuo jūsų norų ir poreikių. Tarkime, jeigu norite turėti daugiau vietos kojoms, rinkitės sėdėti tiesiai priešais avarinius išėjimus – čia tarp sėdynių specialiai paliekami didesni tarpai.
Vieni skrisdami akimirksniu užmiega, kiti kaip tik linkę visą skrydį būdrauti. Pirmuoju atveju rinkitės priekinę lėktuvo dalį – ji būna kiek stabilesnė ir mažiau triukšminga, čia taip pat bus kiek mažiau judėjimo. Jeigu miegoti nesiruošiate, rinkitės sėdėti prie lango. Iš čia galėsite mėgautis vaizdu, gausite daugiau natūralios šviesos, praversiančios, pavyzdžiui, skaitant knygą.
„Yra ir nemažai žmonių, kuriems skrydis kelia stresą. Tokiu atveju patariame rinktis kraštinę sėdynę. Iš jos bus patogiau bendrauti su skrydžio palydovais, paprasčiau nueisite į tualetą. Be to, nesijausite spaudžiami iš abiejų šonų sėdinčių keleivių. Tai ypač aktualu žmonėms, kenčiantiems nuo didesnės ar mažesnės uždarų patalpų baimės“, – pataria G.Veilandė.
Nepamirškite šiek tiek pajudėti
Žmogaus kūnas nebuvo sutvertas tam, kad kelias (ar net keliolika) valandų sėdėtų tokioje pačioje pozoje. Ilgo skrydžio metu dažnas patiria mėšlungį ar galūnių nutirpimą. Esama ir didesnės rizikos. Ilgas sėdėjimas tokia pačia poza didina venų trombozės riziką. Jeigu ir taip esate linkę į kraujagyslių ligas, į šį pavojų jokiu būdu negalima žiūrėti pro pirštus. Paprasčiausias ir lengviausias būdas jo išvengti – tiesiog reguliariai judėti.
Ekspertai pataria pakilti iš savo vietos maždaug kas valandą, pereiti per lėktuvo saloną. Tuo pačiu ir šiek tiek prasitampykite. Palieskite pirštais žemę, pasistiebkite iškėlę rankas į viršų, padarykite įtūpstą. Prasitempti galite ir savo vietoje: sukite čiurnas, sulenkite ir vėl ištieskite kojų pirštus, sulenkite ir ištieskite kelius ir t. t. Tokia paprasta mankšta padės išvengti mėšlungio ir nutirpusių galūnių.
Na ir žinoma, skriskite patogiai apsirengę. Labiausiai tiks laisvi, lengvi drabužiai, nevaržantys judesių ir kraujo cirkuliacijos. Taip pat prisiminkite, kad lėktuve temperatūra gali gana pastebimai svyruoti, tad apsirenkite taip, kad galėtumėte lengvai užsivilkti ar nusivilkti papildomus drabužių sluoksnius.
Ar teisingai naudojate skrydžio pagalvėlę?
Jeigu jau prakalbome apie maudžiančius raumenis: ilgų skrydžių metu žmonės bene dažniausiai ima skųstis sprando bei pečių skausmais. Taip yra dėl to, kad lėktuvo sėdynės, deja, nėra tobulai ergonomiškos, o mūsų galvos į jas remiasi apkraudamos sprando raumenis. Paprastas šios problemos sprendimas – tai kelioninės pagalvėlės. Bėda ta, kad daugelis žmonių jas naudoja netinkamai.
Minkštoji jos dalis turėtų atsidurti jums po smakru.
„Dauguma žmonių kelionines pagalvėles dedasi sau po sprandu. Iš tikrųjų reikėtų daryti atvirkščiai. Kaklą ar pečius mums paskausta dėl to, kad kelionės metu – ypač jeigu užmiegame – mūsų galva natūraliai nukrenta žemyn, o tada raumenys įsitempia. Kelioninė pagalvėlė ir skirta tam, kad šito išvengtume. Minkštoji jos dalis turėtų atsidurti jums po smakru. Tokiu būdu galva visos kelionės metu bus stabilioje pozicijoje“, – aiškina G.Veilandė.
Be abejo, kelioninės pagalvėlės nereikėtų pirkti bet kokios. Šiandien jų rasite daugybės rūšių: pripučiamų, pliušinių, pripildytų masažuojančių plastikinių kamuoliukų. Visgi ekspertai pataria rinktis kiek kietesnes, užpildytas kokia nors memory medžiaga.
Gerkite pakankamai vandens
Šis patarimas galioja visoms gyvenimo situacijoms, bet skrendant jis dar aktualesnis. Priežastis fiziologinė. Žmonės geriausiai jaučiasi aplinkoje, kurioje tvyro drėgmės lygis tarp maždaug 30–60 proc. Visgi lėktuvuose jis gerokai mažesnis ir, priklausomai nuo aukščio, svyruoja tarp maždaug 10 ir 20 proc. O kadangi lėktuve taip pat tvyro ir gana aukštas slėgis, mes daug greičiau prarandame skysčius.
Dehidratacija gali kaip reikiant pagadinti mūsų savijautą. Paprastai žmonės ima jausti, kad jų akys, burna ir oda labai išsausėja. Jiems ima skaudėti galvą, atsiranda sunkiai paaiškinamas nuovargis, ima kamuoti svaigulys.
Į šias problemas pro pirštus žiūrėti nereikėtų. Dehidratacijos sukelta prasta savijauta gali tęstis net ir kelias dienas. Daug paprasčiau tiesiog pasirūpinti savimi. Į lėktuvą eikite su buteliuku vandens. Nepersistenkite su kava. Būkite itin atsargūs su alkoholiu – jis tik dar labiau paspartina skysčių šalinimą iš organizmo.
Apsisaugokite nuo triukšmo
Tyrimai rodo, kad žmogui geriausia būti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis neviršija 70 decibelų. Nors lėktuvuose vyraujantis 80–85 decibelų triukšmo lygis ir yra visiškai nepavojingas, praleidus jame ilgesnį laiką, jis mus ima paprasčiausiai varginti. Pasidaro sunkiau ilsėtis, dažnam prasideda galvos skausmai ir panašiai. Todėl ekspertai pataria ypač prieš ilgesnius skrydžius pasitelkti pagalbines priemones.
Padėti čia gali tiek labai paprasti, tiek technologiniai sprendimai. Lėktuvo ūžesį ir salono garsus gana efektyviai užblokuos net ir paprasčiausi ausų kamštukai. Tam taip pat puikiai tiks ir ausinės su aktyvaus garso blokavimo (ANC) funkcija. G.Veilandė ragina ypač atidžiai pasirūpinti vaikų ausimis.
„Kūdikiai ir maži vaikai lėktuvuose paprastai ir būna neramūs būtent dėl triukšmo. Pasirūpinę specialiai mažiesiems skirtomis triukšmą blokuojančiomis ausinėmis, labai sumažinsite jų patiriamą streso lygį ir neabejotinai galėsite mėgautis gerokai ramesniu skrydžiu“, – sako G.Veilandė.
