1.Keliauti su kelionių organizatoriumi yra brangiau nei viską pasidaryti pačiam
Tai, ko gero, vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau tiesa yra ta, kad dauguma lygina sumą, kurią reikia sumokėti kelionės pradžioje, o ne su galutine kelionėje išleista suma.
Labai dažnai keliaujantys savarankiškai gali pasakyti, kiek mokėjo už skrydį, kiek kainavo nakvynė, bet net neskaičiuoja, kiek išleido iš viso įskaičiuojant taksi, užmokestį vietiniam tuk tuk’o vairuotojui, vietos gidui, pasiūliusiam aprodyti šventyklą ar kitą žymų objektą. Kur dar visos kitos smulkmenos, kurios tarsi ir nebrangios, bet per dviejų savaičių kelionę sudaro jau apvalią sumą. Į kelionės organizatoriaus kainą visos šios „smulkmenos” jau būna įskaičiuotos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo neaišku, „už ką čia mokėti”.
Taip pat reikia nepamiršti, kad organizuojantis kelionę savarankiškai dažnai norisi pataupyti nakvynei, tačiau mažesnė viešbučio kaina reiškia ir prastesnę jo vietą. Tai reiškia, kad viešbutis bus toliau nuo senamiesčio, vadinasi, reikės iki jo vykti miesto transportu arba taksi. Žinoma, visuomet galima sutaupyti viešbučių, dienų ar programos, apie kurią kalbėsiu vėliau, sąskaita, tačiau tokiu atveju lyginsime dvi skirtingas keliones.
2. Pamatysi tik labiausiai lankomas vietas ir nieko daugiau
Halongo įlanka, Maču Pikču, Tadž Mahalas, Ankor Vatas ar kiti visame pasaulyje gerai žinomi objektai skamba ir įdomiai, bet tuo pačiu nuobodžiai, nes juos matė ir draugė Onutė, ir kaimynas Pranas, tad per kitą vakarėlį gal net nebus ką papasakoti. Taip gali atrodyti tik nepasigilinus į pažintinių kelionių maršrutus, mat šiais laikais kelionių organizatoriai paprastai visuomet į maršrutus stengiasi įtraukti ir turistų nepramintus takelius, pasikliaudami vietinių partnerių bei gidų „know – how“.
Keliaudamas savarankiškai turi kaip tik mažiau galimybių įsiprašyti pas vietinius į namus, pamatyti, kaip jie gamina valgį, kaip skalbia ar atlieka kitus namų ruošos darbus. Pavyzdžiui, Filipinuose, kur dauguma kalba angliškai, įmanoma pasikalbėti su vietiniais, tačiau turėtų labai pasisekti, kad tave pasikviestų į svečius, parodytų, kaip kulia ryžius, paaiškintų visą ryžių kelionę nuo jo pasodinimo iki patekimo ant stalo (dažniausiai tai padaro vietinis gidas), pavaišintų pietumis ar net leistų gaminti valgį ir mokytis kartu.
Žinoma, nesakau, kad neįmanoma viso to patirti keliaujant savarankiškai, bet daug sunkiau, jei nemoki vietinės kalbos ir neturi kontaktų. Tuo labiau, kad visi esame skirtingi, ir jei vieni gali drąsiai prieiti ir užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi, kiti to niekada nepadarytų.
3. Kiekviena sekundė yra suplanuota ir nelieka vietos improvizacijai
Iš dalies šiame teiginyje yra tiesos, mat keliaujama pagal iš anksto sudarytą planą, tačiau, ko gero, dar nepasitaikė tokios kelionės, kurioje nebūtų improvizacijos. Pavyzdžiui, nors yra suplanuota aplankyti didžiausią Mongolijos Nadamo festivalį sostinėje, nebus praleista proga pamatyti, kaip festivaliui ruošiasi provincijos gyventojai, net jei reikės pakoreguoti tos dienos planus.
Visa tai įmanoma, nes keliaujant su vietiniais vairuotojais ir gidais, jie praneša, kas kur vyksta, kas gali priimti į svečius, pavaišinti kumysu ar net pamokyti melžti jakę.
4. Į organizuotas keliones vyksta tik pensininkai
Šis stereotipas atėjo dar iš tų laikų, kai mes Lietuvoje matydavome vyresnio amžiaus užsieniečių grupeles. Visgi, jei anksčiau organizuotas grupines keliones į užsienį visų pirma rinkosi tie, kurie „nedraugaudavo” su šiuolaikinėmis technologijomis arba nepasitikėdavo savo užsienio kalbos žiniomis (o tai ir yra daugiausia vyresnės kartos atstovai), dabar tokį pasirinkimą lemia kur kas daugiau kriterijų.
Pavyzdžiui, norima sutaupyti kelionės planavimui skirto laiko, pasitarti, kas labiausiai tiktų, ar net susirasti bendrakeleivį/-ių, mat kuo toliau, tuo sunkiau mums prisiderinti prie savo draugų norų, galimybių ar keliauti tinkamo laiko. O tai reiškia, kad į organizuotas keliones vis dažniau vyksta aktyvūs, jauni ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie yra labai reiklūs maršrutams, brangina savo laiką, bet nori iš kelionės parsivežti unikalių patirčių.
5. Internetu užsisakyti kelionę greičiau ir paprasčiau
Gal ir taip, jei kalbame apie savaitgalio kelionę į kurį nors Europos miestą. Visgi planuojant bet kurią pažintinę kelionę į egzotišką šalį, tikrai kils klausimų: kuriuo metu geriausia vykti, kiek reikės laiko pervažiuojant iš taško A į tašką B, kokiu transportu geriausia keliauti šalyje, kiek reikės laiko vienam ar kitam objektui, ką verta pamatyti, o ką galima praleisti, kurį nacionalinį parką aplankyti, ką paragauti ir taip toliau, ir panašiai.
Žinoma, daugumą atsakymų galima rasti interneto platybėse, tačiau tam reikės labai daug laiko.
Audra Kondrotė, kelionių organizatoriaus „Travel planet“ kelionių vadovė