„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

5 vietos, kuriose įdomu sutikti Velykas

Iki gražiausios pavasario šventės – Velykų – liko vos savaitė. Krikščioniškame pasaulyje tai viena svarbiausių religinių švenčių, kurią skirtingos šalys mini įvairiai. Tačiau, kad ir kokią religiją išpažintumėte (arba neišpažintumėte nė vienos) Velykos yra puiki proga aplankyti jas švenčiančią šalį ir pamatyti tradicijas.
Tradiciniai margučiai Rumunijoje
Tradiciniai margučiai Rumunijoje / 123rf.com

Šios 5 vietos per Velykas sulaukia daug turistų, trokštančių išvysti, kaip čia švenčiamos Velykos.

1. Malta

123rf.com /Velykos Maltoje
123rf.com /Velykos Maltoje

Malta yra laikoma viena katalikiškiausių valstybių pasaulyje, taigi, šv. Velykos čia – ne šiaip sau šventė. Velykiniu laikotarpiu, kuris apima savaitę prieš ir savaitę po Velykų visoje Maltoje vyksta daug renginių – iškilmingų ir religinių eisenų, paradų.

Svarbiausi jų organizuojami Didįjį Ketvirtadienį ir Didįjį Penktadienį ir sutraukia daugybę pamaldžių maltiečių. Be to, Didįjį Ketvirtadienį jie lanko septynias bažnyčias – tai sena ir unikali tradicija.

Didįjį Penktadienį kai kuriuose Maltos miestuose ir kaimuose atkuriamos biblinės scenos, pavyzdžiui, Jėzaus Kristaus ėjimo su kryžiumi bei jo nukryžiavimo. Inscenizacijose dalyvauja daugybė vietinių, kurių dalis, apsirengę specialiais rūbais ir grandinėmis suveržtomis kojomis vaikšto nešdami kryžius. Taip simboliškai atkartojama Kristaus kelionė iki nukryžiavimo vietos.

Velykų rytą, sekmadienį, vietiniai leidžia su šeimomis ir artimaisiais – kartu valgo. Ant stalo tradiciškai būna ėrienos, o desertui – figolla – migdolų pyragas. Diena dažniausiai baigiasi renginiuose mieste, kadangi oras tuo metu – ypač malonus. Paprastai Velykas maltiečiai pasitinka esant 20-25 laipsniams šilumos.

2. Roma, Italija

AFP/„Scanpix“ nuotr./Velykų mišių akimirka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Velykų mišių akimirka

Roma yra ne tik Amžinasis miestas. Jame esančiame Vatikane gyvena svarbiausias Katalikų bažnyčios dvasininkas – popiežius. Nieko keisto, jog viena svarbiausių katalikiškų švenčių – Velykos – čia sutraukia daugybę piligrimų ir turistų iš viso pasaulio.

Šv. Petro aikštėje Velykų pirmosios dienos rytą susirinkę maldininkai laukia tradicinės šventojo tėvo kalbos ir palaiminimo, vadinamo „Urbi et orbi“. Tai popiežiaus sveikinimas „Miestui ir pasauliui“, kuris sakomas ir per Šv. Kalėdas. Tuo metu popiežius sveikina ir laimina tikinčiuosius įvairiomis pasaulio kalbomis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Velykų iškilmės Šv. Petro aikštėje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Velykų iškilmės Šv. Petro aikštėje

Nors popiežiaus kalba transliuojama tiesiogiai ir rodoma daugelio pasaulio televizijų (taip pat ir LRT), tačiau daugelis nori nors kartą gyvenime savo akimis išvysti ir sudalyvauti šioje jaudinančioje ceremonijoje. Tarp jų – ir lietuviai.

Ši tradicija susijusi su romėnais – „Urbi et orbi“ buvo tradicinio oficialaus romėnų valdžios kreipimosi į piliečius pradžia.

Pirmąją Velykų dieną paprastai italai praleidžia su šeimomis – tėvais, seneliais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Itališkos šv. Velykos: su kiaušiniais ar be jų? Taip, bet su šokoladiniais

Antroji šventinė diena skirta draugams ir bendriems pietums bei vakarienėms. Kadangi oras kovo pabaigoje ir balandį, kada paprastai švenčiamos Velykos, būna maloniai šiltas, dažnai šią dieną italai leidžia gryname ore surengdami iškylas kur nors už miesto, pajūryje.

3. Jeruzalė, Izraelis

123rf.com /Piligrimai Jeruzalėje per Velykas
123rf.com /Piligrimai Jeruzalėje per Velykas

Jei esate religingas žmogus, Velykas tikrai turite bent kartą gyvenime sutikti Šventojoje žemėje – Izraelyje Jeruzalėje – viename švenčiausių pasaulio miestų, kurio istorija prasidėjo prieš 4 000 metų.

Kasmet tūkstančiai krikščionių iš visos planetos keliauja į Jeruzalę su tikslu praleisti čia Didžiąją savaitę. Juk būtent čia yra Alyvų kalnas, kuriame prieš Judo išdavystę meldėsi Jėzus Kristus, ir kiti svarbūs Biblijoje minimi objektai bei vietos.

Lankant šias vietas prieš pat Velykas, per kurias, krikščionių tikėjimu, nukankintas Jėzus Kristus prisikėlė, greičiausiai išgyvensite visą jausmų kaleisdoskopą. Net jei nesate religingas, matant pamaldžių piligrimų dalyvavimą eisenose, jų susikaupimą, jausitės kitaip.

4. Madridas, Ispanija

123rf.com /Didžiosios savaitės procesija Madride
123rf.com /Didžiosios savaitės procesija Madride

Velykos Ispanijoje yra įdomios, ypač Madride ir Sevilijoje. Madride Didžioji savaitė, ten vadinama Semana Santa, pilna religinių renginių. Jos metu vyksta net 20 skirtingų procesijų, kurios prasideda Verbų sekmadienį, kuomet vietiniai pina palmių vainikus taip prisimindami Jėzaus Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Kaip ir daugelyje kitų katalikiškų šalių, Verbų sekmadienis Ispanijoje vadinamas Palmių sekmadieniu.

Miércoles Santo arba Didįjį trečiadienį Madrido arkivyskupas veda procesijas per prisikėlimo stotis. Tolimesnėmis dienomis Madride ir kitose Ispanijos vietose taip pat vyksta daug religinių renginių, kuriuose dalyvauja šimtai vietinių maldininkų.

Dauguma jų vyksta bažnyčiose arba šalia jų, miesto aikštėse, gatvėse. Tad turistai gali prisijungti arba tiesiog stebėti, kaip miestiečiai ruošiasi Velykoms.

Velykų pirmąją dieną, sekmadienį, Madride apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą triukšmingai paskelbia būgnininkai, pražygiuojantys svarbiausiomis miesto gatvėmis iki Plaza Mayor.

Viešėdami Ispanijoje per Velykas būtinai paragaukite tradicinio saldėsio – torrijas – duonos gabalėlius, mirkytus piene ir kiaušiniuose bei keptus alyvuogių aliejuje.

5. Bukovina, Rumunija

123rf.com /Tradiciniai rumunų margučiai
123rf.com /Tradiciniai rumunų margučiai

Sunku patikėti, bet ne mes vieni prieš Velykas marginame kiaušinius. Juos išpiešia ir rumunai, gyvenantys papročius išlaikiusiame Bukovinos regione, esančiame šiaurės rytų Karpatuose, dabartinės Ukrainos ir Rumunijos teritorijose.

Jei marginti kiaušiniai lietuvių nenustebins, tai regione esančios bažnyčios ir vienuolynai tikrai sužavės. Į jas paskutinį sekmadienį per Velykas, t.y. Verbų sekmadienį, rumunai keliauja su lauko gėlių puokštelėmis, kurios per Šv. Mišias būna pašventintos (ir vėl panašumas į Lietuvą!).

Didžiąją savaitę rumunai pasninkauja, susilaiko nuo kitų kūno malonumų, paskirdami laiko apmąstymams, dalyvavimui pamaldose ir išpažinčiai.

Didįjį ketvirtadienį moterys dažo kiaušinius, kepa tradicinę Velykų duoną (pasca), o vakare keliauja į Šv. Mišias bažnyčioje.

Šeštadienio naktį visos bažnyčios pilnos žmonių, tradiciškai čia ne tik ragaujančių „Kristaus kūną ir kraują“, bet ir paliekančių uždegtas žvakeles. Grįžusių į namus jų laukia šventiniai pusryčiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs