Vytautas Kandrotas, gim. 1975 m., yra keliautojas, fotografas, leidėjas, VŠĮ „Terra Publica“ steigėjas, pažintinių knygų autorius ir kelionių vadovų sudarytojas. Vytautas jau 12 metų sistemingai keliauja po lankytinas Lietuvos vietoves ir jas fotografuoja, konsultuoja savivaldybes ir turizmo verslo įstaigas, sudarinėja kelionių maršrutus ir rašo straipsnius žiniasklaidoje.
1. Pasivaikščiojimas grožintis žiemos peizažu
Paspaudus šaltukui ar iškritus sniegui, puiki proga iškišti nosį į gamtą. Lietuvoje yra keturi metų laikai, tačiau, pasak klimatologų, labiausiai iš jų nyksta žiema. Kas žino, gal jūsų vaikams ar vaikaičiams iškritęs sniegas bus egzotika, kurią jie pažins tik iš jūsų padarytų nuotraukų? Tad belieka pasirūpinti tinkama apranga, avalyne – ir pirmyn į lauką!
Daugelis žiemos sporto entuziastų savo spintoje turi slidinėjimo kostiumą. Pats metas jį pravėdinti. Jis puikiai pasitarnaus ne tik kalnų kurorte, bet ir paprastoje iškyloje po Lietuvą. Jį apsivilkę tikrai nesušalsite, galėsite be didelių dvejonių griūti į šviežią sniegą ir jame „nupiešti“ angelą.
Nuvažiuokite į vasarą aplankytą regioninį ar nacionalinį parką, pereikite tuo pačiu pažintiniu taku, užkopkite ant sniego drabužiu pasidabinusio piliakalnio ir palyginkite kraštovaizdį. Jei oras bus palankus, pavyks pasidžiaugti šerkšnu pasipuošusiais medžiais ar ežero ledu patrumpinti kelią link dvaro parko.
Išalkote? Pietums pakaks termose iš namų atsivežto maisto – tirštos sriubos ar skanaus troškinio. O sriubčiodami karštą kavą iš kito termoso ir žvelgdami į nukarusias eglių šakas, iš po ledo ištrūkusį sraunų upeliuką ar baltuojančią plačią panoramą nuo piliakalnio trumpam pasijausite kaip kalnų kurorto terasoje.
2. Sniegas
Sniegas pastaraisiais metais Lietuvoje nėra dažnas svečias. Paprastai jo vos užtenka paskubomis suristi sniego seniui, o šis tuoj pat sukiūžta. Krintant drėgnam sniegui, puiki proga su kaimynais surengti sniego karą. Karantino metu tai netgi privalumas – galima apsimėtyti gniūžtėmis tiesiog per tvorą.
Kad būtų galima pramogauti ant sniego su rogutėmis ar slidėmis, sniego danga turi būti neplona, o pats sniegas – sausas. Todėl reikia palūkėti, kol ir dienomis nusistovės minusinė temperatūra. Tačiau neilgas žygis su slidėmis ar pora valandų besileidžiant rogutėmis nuo šlaito suteiks gerų emocijų visai savaitei, o prisiminimai išliks visus metus.
3. Ledas
Pramogos ant ledo gali būti pačios įspūdingiausios, tačiau tam, kad būtų galima ant jo užlipti, būtina, jog susidarytų stora ledo danga. Specialistai rekomenduoja elgtis ypač apdairiai – ledo danga turėtų būti bent 7 cm storio, nesueižėjusi, nesuskilusi, nesudrėkusi. Karantino reikalavimai čia taip pat padės išlaikyti saugumą – nesibūriuoti ir nevaikščioti ant ledo didesnėmis grupėmis, vienam šalia kito. Tačiau visai vieni ant ledo taip pat neikite – įlūžus nebus kam suteikti ar iškviesti pagalbos.
Jei arti namų turite vandens telkinį, galite įsirengti „kalvaratą“ – senovės lietuvių naudotą prietaisą važinėtis ant ledo. Tam reikia nestoro apvalaus rąsto ir kuo ilgesnės (8–10 m ilgio) karties. Pragręžus ledą, rąstą reikia įbesti į dugną. Storesnis karties galas tvirtinamas prie rąsto, o prie plonesniojo pririšamos rogutės. Ant jų atsisėda pramogautojas, o kitas žmogus ratu stumia kartį, kol išcentrinė jėga išsviedžia „keleivį“ iš rogučių.
Dar vienas su ledu susijęs gamtos reiškinys – „apskardas“ (krantinėje esančių medžių ir kitų objektų apledėjimas nuo stipraus vėjo sukelto bangavimo). Tuomet šąlantys vandens purslai plonu ledo sluoksniu apdengia pakrantėje esančius augalus, suoliukus, apšvietimo stulpus, o gamtos reiškiniui užsitęsus susidaro įspūdingi varvekliai. Tai itin retas reiškinys, paprastai matomas Kuršių marių pakrantėje, tačiau „apskardu“ galima pasigrožėti ir prie kitų vidaus vandens telkinių – marių, didžiųjų šalies ežerų.
4. Šerkšnas
Lietuvoje būna vos kelios dienos per metus, kai susidaro šerkšnas. Ir ne visoje šalyje. Jam susidaryti būtinos ypatingos meteorologinės sąlygos. Viena iš jų – staigus atšalimas naktį po santykinai šiltų ir drėgnų orų. Tuomet ore esanti drėgmė ledo kristalų pavidalu susiformuoja ant medžių šakų, tvorų ir kitų lauke esančių daiktų. Šerkšnas gali susidaryti ir tada, kai nusistovėjusį šaltuką keičia dar didesnis šaltis (pvz., temperatūra per naktį nukrinta nuo –5 °C iki –15 °C).
Retą dieną šerkšnas išsilaiko ilgai. Paprastai patekėjusios saulės spinduliai, kuriuos lydi sustiprėjęs vėjas, sugriauna šį trapų gamtos reiškinį jau 9–10 valandą ryto. Bet jei netingėsite ankstų rytą pasivaikščioti po šerkšnotą girią ar parką, padarysite nuostabių nuotraukų.
5. Stalo žaidimas
Jei pirmenybę teikiate jaukiam pasisėdėjimui prie namų židinio su puodeliu arbatos, „pakeliauti“ po gamtą galite žaisdami naują, ką tik pasirodžiusį stalo žaidimą „Ypatinga Lietuva“. Tai pramoga visai šeimai, padėsianti prisiminti vasarą aplankytas Lietuvos saugomas teritorijas, susipažinti su dar nepamatytomis gražiausiomis mūsų krašto vietovėmis. Stalo žaidime iš naujo atrasite visus 35 nacionalinius ir regioninius šalies parkus, jiems „apkeliauti“ prireiks ne vienos dienos ir ne vienos žaidimo partijos. O svarbiausia – būsite saugūs, laikysitės visų karantino rekomendacijų ir smagiai leisite laiką namuose.
