Jie pirmą kartą susirinko į Dzūkijos sostinę – Alytų – ir ten paskelbė pavasarinių kelionių sezono pradžią. O ji stebino kerinčia miesto ir gamtos derme bei įveiktais asmeniniais iššūkiais.
Tarp pasirinkusiųjų didžiausią, 50 kilometrų, išbandymą – ir tinklaraščio „Sportuojantys.lt“ įkūrėja Indrė Balevičiūtė-Bagdonė. Ji drauge su vyru Deividu leidosi jau į penktą „TrenkTuro“ žygį ir yra įsitikinusi, jog tai – ne pabaiga. O kad žygių džiaugsmą atrastų ir kiti, Indrė dalijasi savais atradimais bei patarimais.
– Pirmiausia, kokie įspūdžiai po ką tik pasibaigusio „TrenkTuro“ žygio Alytuje? Kas labiausiai įsiminė per tuos 50 kilometrų?
– Įspūdžiai, kaip visada, – tik patys geriausi. Įsiminė labai įdomi trasa ir jos detalės – kalnai, dumblas, žibutės, daug saulės, tekantys upeliai, miško kvapas. O jis Dzūkijoje visada kitoks nei kitur. Masiškumas ir žygio nuotaika, kurią visi žygeiviai sukuria, yra kažkas neapsakomo.
Be to, tai buvo ilgiausios mūsų su Deividu iki šiol eitos trasos, tad tai tapo išbandymu tiek valiai, tiek kūnui.
– Ar buvo kokių kuriozų? Minčių viską mesti ir važiuoti namo?
– Deividas žygiavo 35 kilometrus, o aš – 50. Išsiskyrus mūsų trasoms, Deividas nusprendė mažiau žvalgytis į rodykles, žyminčias maršrutą, ir eiti paskui kelis vyrus, palaikiusius gerą tempą. O jau tada ir prasidėjo kuriozai… Visa grupelė pasuko ne tuo keliu ir tik po kilometro pastebėjo, kad kelią žyminčių rodyklių nebėra, tad teko grįžti atgal. Visgi, tai smagus kuriozas, kuris tik priminė, kad per daug užsisvajoti žygyje tikrai negalima.
Na, o kalbant apie mintis viską mesti, – jų tikrai nebuvo. Mumyse esanti sportinė dvasia ir sau duoto pažado tesėjimo svarba yra stipriau už diskomfortą. Žinoma, sunkių akimirkų buvo per akis. Viena tokių aplankė užlipus ant Baltosios Rožės tilto – daugybė laiptų trasos pabaigoje buvo tikras išbandymas.
– Sporto salę lankantys žmonės įprastai labai vengia ir nelaukia vadinamosios „kojų dienos“. Ar žygį galima užskaityti kaip TĄ dieną?
– Jau žygio metu, maždaug ties 30 kilometru, pajaučiau raumenų „užsipumpavimą“, kuris įprastai jaučiamas sportuojant su svoriais. Kai tai nutinka, raumenys tampa sunkūs, o galūnės ne tokios vikrios.
Tad jau vakare baigus žygį ir, žinoma, kitą dieną jaučiausi kaip po geros „kojų dienos“. Dabar kojų treniruotė sporto salėje nukelta bent kelioms dienoms.
– Nors su vyru dažnai sportuojate kartu, drauge dalijatės ir sveikatingumo patarimais, šįkart, kaip minėjote, pasirinkote skirtingas trasas. Kodėl?
– Iki šiol ilgiausia mūsų įveikta trasa siekė 27 kilometrus ir ji nebuvo labai lengva, tad Deividas norėjo kartelę kelti po truputį. Būtent tai ir reikėtų daryti, norint išvengti nuospaudų ir nuovargio. O aš norėjau iššūkio. Ilgą laiką dalyvavusi fitneso varžybose, bet jau dvejus metus neturėjusi jokio varžymosi jaudulio, supratau, kad man reikia vėl atsidurti akistatoje su savimi. Be to, esu žmogus, prastai suvokiantis mastelį, todėl ne visai įsivaizdavau, ką reiškia 50 kilometrų. Net nenumaniau, kad tai – kelias pėsčiomis nuo Marijampolės iki Alytaus.
– Kodėl apskritai mėgstate vaikščioti/žygiuoti? Kokias pagrindines ėjimo naudas išskirtumėte?
– Ėjimas mums, sportuojantiems, yra svarbus dėl psichologinės naudos. Vaikščiojimas labai gerai „išvalo“ smegenis, sumažina stresą, skatina kūrybiškumą, didina motyvaciją veikti. Žygiuojant atsiranda daug įdomių temų, diskusijų.
Žinoma, fizinė nauda taip pat yra neįkainojama. Tai padeda palaikyti normalų kūno svorį, gerina širdies veiklą, miego kokybę. Žygiuoti gali tiek jauni, tiek vyresni ir tam nereikia jokių specialių įgūdžių.
– Kaip pasiruošti tokiam ilgam žygiui?
– Mes patys didžiausią dėmesį skyrėme batams – dar prieš Alytaus žygį prasiėjome apie 10 kilometrų ir įsitikinome, kad batai nespaudžia. Ypatingo fizinio pasiruošimo neprireikė, nes patys daug sportuojame ir kasdien vaikštome – nuo namų iki darbo ar parduotuvės, kasdien po trumpą ratelį aplink Marijampolės apylinkes.
Visgi, tiems, kurie dažnai nežygiuoja ir nepalaiko fizinio aktyvumo, iš pradžių reikėtų rinktis trumpesnį žygį ir pamažu kartelę kelti. Įveikti 10-15 kilometrų tikrai gali visi be pasiruošimo.
Na, o prieš pat žygį svarbu gerai išsimiegoti, suvalgyti sočius pusryčius ir, žinoma, pozityviai nusiteikti.
– Savo sekėjams socialiniuose tinkluose esate žinomi ir kaip mitybos specialistai, tad kokių sveikatai palankių užkandžių patartumėte pasiimti į žygį gamtoje?
– Dar prieš žygį, kaip minėjau, svarbu sotūs pusryčiai, pavyzdžiui, košė su riešutų sviestu ir vaisiais. Pačio žygio metu rekomenduoju mėgautis „TrenkTuro“ dovanojamais pietumis ir užkandžiais. O jų buvo daugybė: „Gaidelio“ krekeriai, „Arimex“ riešutai, „Activus“ baltyminiai batonėliai. Žinoma, svarbu nepamiršti gurkšnoti vandens – juo visą kelią
rūpinosi „Žalia giria“, nuo pavasarinio vėjo sušalusius žygeivius šildė „Skonis ir kvapas“ arbata. Jeigu einate ilgą atstumą, praverstų elektrolitai.
Tiesa, aš pati nuo maždaug 30 kilometro nieko nebevalgiau. Organizmas sureagavo taip, kaip ir tikėjausi, – visas jėgas skyrė ėjimui, tad jokio alkio nejutau. Virškinimas reikalauja daug energijos. Taigi daugiau nei pusę gautų skanėstų parsivežiau namo.
– Galiausiai, kaip tinkamai pailsėti ir atgauti jėgas po žygio?
– Klausyti savo kūno. Jis pats pasakys, ko nori, – atsigerti, pavalgyti, nusnausti, o gal tik ištiesti kojas. Kitą dieną po žygio rekomenduoju valgyti daugiau baltyminio maisto, atlikti tempimo pratimus.
—
„TrenkTuro“ organizatoriai, savo ruožtu, žygeiviams parūpino „Aconitum“ vitaminų, pailsėti pakvietė ir „Eglės sanatorija“. Na, o besiruošiant kitam žygiui, kuris bus jau artėjant vasarai, be kita ko, svarbu apsisaugoti nuo erkių – žygio metu tai priminė „Antėja“. „Gjensidige“, kaip įprasta, dovanojo draudimą nuo traumų.
Neapsieita ir be apdovanojimų – išskirtinių medalių tiek žygeiviams, tiek jų keturkojams. O kur dar saldus komandinės pergalės jausmas! Tradicinėje „Hiatus“ įskaitoje pirmą vietą iškovojo „Gjensidige“ komanda – 91 žygeivis kartu įveikė 1832 kilometrus, antroje vietoje – „Devbridge with Cognizant“ su 1167 kilometrais, treti – „Activus“, drauge nužygiavę 1023 kilometrus.
Dar didesnis iššūkis trenkturiečių laukia gegužės 13-tąją. Numylėtasis ir garsusis Coastline trek iš Kuršių nerijos keliasi į Liepoją! Ten žygeiviai bus kviečiami įsimylėti auksinius kaimyninės Latvijos paplūdimius, tankius pušynus ir išeiti iš kasdienybės 8, 16, 25, 50, 75 ir 100 (!) kilometrų trasose. Jau dabar aišku – bus daug įspūdžių ir rekordų. Ar prisijungsi?
Daugiau informacijos – čia.
