Tačiau užtenka vos pusvalandžio, kad suprastum – jis nusiteikęs rimtai ir į Islandiją išvyksta tiksliai žinodamas, kodėl tai daro.
– Kas yra Rytis Gedvilas?
– Iki 2014 m. gyvenau įprastą mano amžiaus žmonėms gyvenimą – studijavau Anglijoje, kur gilinausi į muzikos technologijas. Mėgavausi gyvenimu, tačiau visada jaučiau, kad norėčiau kažko daugiau. Juolab, kad esu dar jaunas – 22 metų. Taip atsirado kelionės. Galima sakyti, kad nuo praėjusios vasaros „pilnu etatu“ keliauju.
– Kokias šalis jau aplankei?
– Išmaišiau Europą. Pavasarį bandžiau patekti į Maroką, tačiau neįleido dėl paso problemų (šypteli, – aut. past.). Kitais metais norėčiau nuvažiuoti į Pietų Ameriką ir Aziją.
– Spėju, keliauji ne kaip tipiškas turistas?
– Taip, dažniausiai tranzuoju. Patogumai man nėra svarbu. Į poilsinę kelionę niekada nevykčiau – tai ne man. Nuvažiuoti vien tam, kad pagulėtum paplūdimyje ir pasidarytum nuotrauką – tą galima padaryti ir lietuviškame pajūryje, nebūtina toli keliauti.
Nuo praėjusios vasaros „pilnu etatu“ keliauju.
Autostopu keliauju ne tik dėl to, kad taip pigiausia. Tranzavimas leidžia pažinti daugybę žmonių, patirti įvairių nuotykių.
Pastaruoju metu pamėgau ir žygius pėsčiomis. Man tai artima, nes visose srityse mėgstu minimalizmą. Ėjimas pėsčiomis yra tai, ką darome visi kasdien. Tačiau taip keliaudamas esi visiškai laisvas – nepriklausai nuo kitų žmonių, gali rinktis tau priimtiną tempą, pavyzdžiui, eiti lėtai, ir gerti į save aplinką.
– Būtent taip – pėsčiomis – ketini pereiti Islandiją. Kodėl būtent šią šalį?
– Mano domėjimasis Islandija prasidėjo nuo muzikos. Neįtikėtina, bet šalyje, kurioje gyventojų yra panašiai, kaip Kaune, daugybė puikių muzikantų. Atrodo, kad ten visi kažką kuria ir daro tai gerai.
Kuo daugiau domėjausi Islandija, tuo labiau man patiko jos kultūra ir žmonės. Žiūrėdavau nuotraukas, video ir svaigdavau – noriu ten! Prieš pusantrų metų pradėjau savarankiškai mokytis islandų kalbos. Pernai pagaliau nuvažiavau į Islandiją ir turėjau galimybę pamėginti kalbėti – vietinius nustebinau – jiems neįprasta, kad užsienietis mokėti islandiškai.
– Islandų kalba, kaip ir lietuvių, mažai kur panaudojama. Gal planuoji šioje šalyje apsigyventi?
– Man norėjosi jos pramokti. Neatmetu, kad kada nors ten gyvensiu. Kai pradėjau domėtis Islandija, elgiausi kaip išprotėjęs – nebuvo nė vienos dienos, kad nepraleisčiau bent trijų valandų mokydamasis. Turėjau vadovėlių, skaičiau tekstus, klausiausi, per „Skype“ šnekėdavausi su vietiniais – būdų, kaip mokytis kalbą, yra labai įvairių.
– Savo svajonių šalis mes linkę idealizuoti. Ar nenusivylei Islandija, kai ten pagaliau apsilankei?
– Ten praleidau vos pusantros savaitės, bet tas laikas praskrido. Su draugais palaipiojome po kalnus, aplankėme kitas vietas. Tačiau būtent tada supratau, kad čia norėčiau sugrįžti vienas ir pabandyti Islandiją pereiti pėsčiomis.
– Papasakok apie tai. Ar jau aiškus maršrutas, laikas, kiek keliausi?
– Maršrutas beveik aiškus, tik dar neapsisprendžiau – ar keliausiu nuo pietų į šiaurę, ar atvirkščiai. Bet kokiu atveju objektai nesikeis. Jei keliausiu iš pietų, pradėsiu Skógar miestelyje, kur yra įspūdingas krioklys Skógafoss. Įdomu tai, kad Islandijoje beveik nėra miškų, o miestelio Skógar pavadinimas reiškia žodį „miškai“. Taip jis pavadintas dėl to, kad ši vieta turi bent kažką panašaus į mišką.
Vėliau kilsiu aukštumomis iki žymiojo ledyno Eyjafjallajökullio, po kuriuo esantis ledynas išsiveržė 2010 metais ir sutrikdė daugybę skrydžių. Dar vienas etapas bus lygumos, kirsiu ir turistų pamėgtą pažintinį taką Laugavegur, kuriame bus ir karštųjų versmių.
Tuomet jau paliksiu civilizaciją – prasidės dykumos. Anksčiau per tą vietą, vadinamą Sprengisandur, žmonės jodavo arkliais, nes tai buvo tiesiausias kelias, norint pasiekti kitą šalies pusę. Tačiau tai būdavo sudėtinga kelionė – pakeliui dėl maisto stygiaus (čia neauga net žolė) arkliai dvėsdavo.
Dabar šis kelias, kuris iš esmės yra ne kas kita kaip dvi žvyro vėžės, atviras tik vasarą – dažniausiai juo važiuoja keturiais ratais varomos mašinos. Aš juo eisiu pėsčiomis.
Kelyje aplankysiu ir didžiausią pagal tūrį ledyną Europoje Vatnajökull, kur nufilmuoti populiariaus serialo „Sostų karai“ (angl. Game of Thrones) epizodai.
Aplankysiu ir nerimstantį Bárðarbungą, kuris taip pat yra po ledynu Vatnajökull. Šis ugnikalnis kuris veržėsi nuo pernai metų rudens iki šio pavasario. Kelionės maršrute yra ir greta jo esantis dar šviežios lavos laukas – ten netrūksta turistų, nors, sakoma, vieta nėra saugi: sklindantys garai pavojingi sveikatai.
Planuoju užsukti ir prie Askja ugnikalnio – prieš 150 metų jam išsiveržus nuodingosios dalelės pasiekė net Daniją. Greta jo esančioje teritorijoje treniravosi NASA astronautai, prieš skrisdami į Mėnulį, nes ši vieta savo reljefu iš tiesų primena Mėnulį.
Planuoju ir maudynes nuostabiajame Mývatno ežere. Užsuksiu ir prie didžiausio Europoje krioklio Dettifoss, kur buvo nufilmuotas Holivudo filmas „Prometėjas“ (rež. Ridley Scottas, 2012 m., – aut. past.).
Pačioje pabaigoje aplankysiu garsųjį Stounhedžą primenančias pagonių skulptūras Raufarhöfn miestelyje, esančiame vos už kelių kilometrų nuo Poliarinio rato. Jos dar tik statomos – bus modernesnės nei visiems žinomi akmeniniai stulpai.
– Kada iškeliauji ir kiek truks ši kelionė?
– Kelionę pradėsiu rugpjūtį. Kelyje, kuris bus 500-600 km, planuoju užtrukti beveik mėnesį.
