„Man 69-eri ir planuoju įveikti 5 tūkstančius kilometrų“, – sako PAR gyventojas.
Afrikietis savo piligriminę kelionę pradėjo Lietuvoje, pasiekė Punią, kur apsistojo žygeiviams skirtuose namuose.
„Lietuva – viena didžiausių staigmenų mano gyvenime. Sutikau labai draugiškų žmonių, nors kartais susikalbėti sudėtinga, tačiau jie labai daug šypsosi. Lietuvoje nakvodavau ir pas žmones, ir vienuolynuose, ir bažnyčiose. Toks ir turi būti tikras piligrimo kelias“, – sakė J.Latoufas.
Jis kelionę planuoja baigti rudenį, finišuodamas „Camino de Santiago“ keliu Ispanijoje.
Po kelionės iš Lietuvos į Ispaniją „Camino Lituano“ kelią vyras norėtų rekomenduoti draugams.
„Kai grįšiu į PAR, tikiu, mėginsiu surinkti grupes po 10 žmonių ir vėl keliausiu šiuo keliu“, – apie dvejus metus veikiantį „Camino Lituano“ kalbėjo ir jį mažiausiai komerciniu pavadino patyręs keliautojas.
„Camino Lituano“ rekomenduoja taip pat ir „Camino de Santiago“ kelią įveikęs Marius Minkevičius. Pasak jo, jau veikia 13 pilnai parengtų etapų po 20 km, kurių 6 – dar žvalgomi ir savarankiškam žygiavimui bus pasiūlyti birželio mėnesį.
„Piligriminis kelias Lietuvoje sužymėtas Jokūbo rodyklėmis ir kriauklėmis, jis turi žemėlapius, aprašymus“, – populiarėjančiu „Camino Lituano“ džiaugiasi Marius. Toks kelias keliaujantiems džiugina ir Punioje parduotuvę įkūrusią Daivą Žilionienę, kurios manymu, miestelis bus „gyvesnis“, kai jame bus daugiau atvykstančiųjų.
Dzūkai piligrimus ne tik maitina rozavais blynais ir pavaišina žolelių arbata. Anot „Punios ainių“ bendruomenės atstovės Onos Kizelienės, puniškiams keliautojus kartais tenka ir parsivežti, ir gydyti.
