1. Skysčių ir aštrių daiktų taisyklės suprantamos teoriškai, bet ne praktiškai
Skysčių vežimo rankiniame bagaže taisyklės, atrodytų, teoriškai yra lengvai suprantamos – skysčių vežiesi ne daugiau nei po 100 ml pakuotėse, visas jas sudedi į permatomą 1 l talpos maišelį, patikroje šį pateiki patikrinti atskirai. Bet, pasak Lietuvos oro uostų Keleivių patirties skyriaus vadovės Rasos Petraitienės, kai susiduriama su šiomis taisyklėmis praktiškai, keleiviams vis dar kyla nemažai klausimų. Lygiai tas pats galioja ir aštrių daiktų rankiniame bagaže reikalavimams.
„Kas susiję su skysčiais, keleiviams dažniausiai kyla klausimas apie tai, ką priskirti skysčiams, o ką – ne. Skysčiams priskiriamos skysčių, aerozolių ar gelių pavidalo medžiagos ar produktai. Tad ir blakstienų tušas, dantų pasta ar skutimosi putos yra skysčiai ir turėtų atitikti jų vežimo rankiniame bagaže taisykles“, – teigia R.Petraitienė. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir dėl 100 ml skysčio taisyklės – ji galioja ir kai norima vežtis didesnės talpos, bet nepilnas pakuotes.
„200 ml kvepalų buteliuko, kuriame pusė produkto išnaudota, rankiniame bagaže gabenti negalima. Esmė slypi ne produkto kiekyje, o jo pakuotės talpoje – ji negali būti didesnė nei 100 ml“, – patikslina R.Petraitienė.
Atstovė taip pat pastebi, kad keleivių rankiniame bagaže dažniausiai vežami aštrūs daiktai – nagų dildė, peiliukai ir žirklės – irgi ne visada atitinka saugumo taisykles. Įvairūs aštrūs daiktai galimi vežti rankiniame bagaže tik tada, kai jų geležtė neviršija 6 cm.
2. Lagaminas nepažymėtas ir niekuo neišsiskiria
Lietuvos oro uostų atstovė dalijasi patirtimi, kad tarp dažniausių keliaujančiųjų daromų klaidų yra ir susijusių su bagažu. Viena jų – kai lagaminas neturi savo išskirtinio ženklo.
„Dauguma lagaminų yra juodos ar kitos tamsios spalvos, tad ant bagažo takelio juos tampa sunkiau atskirti vieną nuo kito. Dažnai ir patys keleiviai, pasiėmę lagaminą, skuba iš oro uosto nepatikrinę jo turinio ir neįsitikinę, kad tai tikrai jų bagažas. O juk lagaminų pasitaiko ne tik vienodos spalvos, bet ir identiško modelio", – teigia R.Petraitienė.
Dėl šios priežasties ji rekomenduoja lagaminą ar krepšį kaip nors pažymėti, kad išsiskirtų – paprasčiausia ryškia juostele, skarele, raišteliu ar kita įsimintina detale. Ir, žinoma, imant bagažą nuo juostos, būtinai patikrinti užrašus ant jo bilietų, taip įsitikinant, kad bagažas išties priklauso jums.
3. Bagažas neatitinka svorio ir matmenų reikalavimų
Pasak Lietuvos oro uostų atstovės, ši bagažo klaida, kai supakuotas ir į oro uostą atsivežtas lagaminas neatitinka svorio ar matmenų reikalavimų, taip pat dažnai pasitaiko tarp keliaujančiųjų lėktuvais.
„Orlaivyje leidžiamo rankinio bagažo vienetų kiekis, matmenys ir svoris priklauso nuo oro linijų. Registruojamo bagažo matmenis, leidžiamą svorį ir kainas jos taip pat nustato individualiai. Antžeminio aptarnavimo bendrovės griežtai prižiūri, kad bagažas atitiktų visus keliamus reikalavimus. Visa ši informacija pateikiama perkant bilietą, tereikia atkreipti dėmesį ir pasirūpinti atitinkamais lagaminais“, – teigia ji ir priduria, kad oro uostuose yra ir specialūs rankinio bagažo matmenų įrengimai.
Esant kraštutiniam reikalui, prieš skrydį galima sumokėti už papildomą bagažą. Tačiau jei tinkamai pasiruošite iš anksto, išvengsite šių išlaidų, neteks daiktų čia pat oro uoste kraustyti iš rankinio bagažo į registruojamąjį arba apskritai ką nors palikti.
4. Apranga – neapgalvota ir sukelia nepatogumų patikroje
Pasak R.Petraitienės, ne mažiau svarbu keliautojams skirti truputėlį laiko prieš kelionę ne tik pakuojant lagaminą, bet ir apgalvojant, ką vilkėti kelionės metu. Nors jokių taisyklių šiuo klausimu nėra, visgi atstovė pastebi, kad atsižvelgę į patarimus keleiviai dažnu atveju sutaupytų laiko aviacijos saugumo patikroje.
„Rekomenduojame atsisakyti gausybės nebūtinų kelionėje aksesuarų, kuriuos paprastai einant pro arkinius patikros vartus prašoma sudėti į dėžutę – ir išvengsite galimybės ką nors pamesti, ir sutaupysite laiko saugumo patikroje“, – aiškina ji.
Diržą irgi gali tekti nusijuosti, tad verta apsvarstyti galimybę jo apskritai nesegėti, taip pat vengti drabužių ar avalynės su masyviomis metalinėmis detalėmis. Laikrodį galima nusiimti dar prieš patikrą ir įsidėti į rankinę. Atstovė atkreipia dėmesį, kad regėjimui gerinti skirtų akinių nereikia nusiimti ir dėti į dėžutę, tačiau ši taisyklė negalioja akiniams nuo saulės. Todėl rekomenduojama jau prieš ruošiantis patikrai juos saugiai įdėti į dėklą, o šį – į rankinę.
5. Pamirštama stebėti ekranus oro uoste
Atlikus visus privalomus bagažo atidavimo ir saugumo patikros žingsnius oro uoste, R.Petraitienė ragina keleivius neprarasti budrumo ir stebėti informaciją oro uosto ekranuose.
„Kartais dėl tam tikrų priežasčių gali pasikeisti skrydžio laikas ar vartai, iš kurių išvykstama. Informacija apie tokius pasikeitimus iškart atnaujinama oro uosto ekranuose, taip pat skelbiama ir per garsiakalbius. Skrydžių tvarkaraščiai realiuoju laiku atnaujinami ir oro uosto svetainėje, tad informaciją ir prieš skrydį, ir atvykus į oro uostą galima sekti naudojantis oro uosto nemokamu belaidžiu internetu“, – teigia R.Petraitienė. Taip pat rekomenduojama stebint informaciją ekrane atkreipti dėmesį ne tik į skrydžio kryptį, bet ir į jo numerį, mat neretai pasitiko, jog panašiu laiku į tą patį miestą skrenda kelių skirtingų oro linijų lėktuvai. Todėl keleiviams svarbu nesumaišyti laipinimo vartų ir laukti skrydžio prie savųjų.
6. Į oro uostą atvykstama per vėlai
R.Petraitienės manymu, kelionė lėktuvu prasideda gerokai iki jo pakilimo, turint omenyje ir visus pirmiau išvardytus dalykus, ir dar vieną labai svarbų – laiko planavimą.
„Čia reikėtų kliautis auksine taisykle, kurią dažnas keleivis pamiršta – atvykti į oro uostą likus bent 2 valandoms iki skrydžio. Tai ypač aktualu tiems, kurie nėra skrydžiui užsiregistravę internetu, turi ne tik rankinį, bet ir registruojamąjį bagažą ar keliauja su mažais vaikais. Jei pakeliui į lėktuvą iš Vilniaus oro uosto nukrypsite nuo savo grafiko, išlošti laiko galite pasinaudodami jame siūloma greitosios keleivių patikros paslauga (angl. Fast track)“, – sako Lietuvos oro uostų atstovė.
Ekspertė ypač atkreipia dėmesį į tai, kad atidžiau atvykimo laiką į oro uostą prieš skrydį reikėtų pasiplanuoti keleiviams, važiuojantiems iš tolimesnių vietovių – tinkamai įvertinti galimus eismo kamščius mieste ir atstumus iki oro uosto, laiką automobiliui pastatyti ir kitus galimus trikdžius.
