Tokiose vietose laikas tarsi sustojęs – jokių kavos išsinešimui ir hipsterių baristų, užtat jūsų laukia aksomu aptraukti krėslai, laikraščių pluoštas, kava iš dailiuose porcelianiniuose puodeliuose ir pasitempę, peteliškėmis pasipuošę, labai elegantiški (na, gal su vos juntamu snobiškumo prieskoniu) padavėjai. Jei viešėsite Vienoje, būtinai užsukite vieną iš senųjų kavos namų, kad pajustumėte miesto dvasią ir istorijos dvelksmą. Štai keletas kavinių, kurios tikrai nenuvils:
„Café Central“
Jei vieniečiai turėtų paminėti vieną kavinę, kurią privalu aplankyti, tikriausiai siųstų jus į „Café Central“ – legendinę įstaigą, į kurią vienodai plūsta ir vietiniai, ir turistai. Nenuostabu – buvusiame nacionalinio banko ir biržos pastate nuo 1876 m. metų veikiančios kavinės sienos galėtų daug papasakoti, jei prabiltų – čia lankytis mėgo ir Freudas, ir Trockis, ir Hitleris.
Ne mažiau nei kavos meniu čia svarbus ir ištaigingas, nekasdienišką atmosferą kuriantis interjeras: grakščios kolonos po aukštais lubų skliautais, baltomis staltiesėmis užkloti stalai ir padavėjai, gebantys būti tuo pat metu ir paslaugūs, ir išdidūs. „Café Central“ kavinės fasadą puošiančios skulptūros – garsaus austrų menininko Hanso Gasserio kūriniai.
Čia lankytis mėgo ir Freudas, ir Trockis, ir Hitleris.
Žmonės čia daugiausiai užsuka dėl kavos ir desertų, bet galima ir papietauti ar pavakarieniauti (kiekvieną vakarą svečiams groja pianistas). Ar brangu? Priklausys nuo jūsų pasirinkimo – kava čia kainuos nuo 5 Eur (klasikinės austriškos kavos brunner ar melange) iki 7.50 Eur (pvz., Amadeus ar Maria Teresa kavos gėrimai su likeriais), desertai – nuo 6 iki 10 Eur, dienos pietūs – 12,5 Eur.
Beje, jei norite ramiai pasigrožėti kavine, ne per ilgai laukti savo užsakymo ir dar pafotografuoti, geriau vengti piko valandų – reklama veikia, todėl rytais ir apie pietus čia būna tiršta žmonių, neretai lauke prie durų nusidriekia laukiančiųjų eilės. Kavinės darbuotojai griežti – jei nerezervavote staliuko, būsite mandagiai paprašyti palūkėti tiek, kiek prireiks. Pavėlavusieji gauti staliuką taip ir daro – kantriai laukia, nes „Café Central“ – viena vienintelė tokia...
„Hawelka“
Šios kavinės ištakos – šeimos verslas. Ją įkūrė ir net 66 metus valdė sutuoktiniai Leopoldas and Josefine Havelkos. Trumpam užvėrusi duris Antrojo pasaulinio karo metu, kavinė vėl atsidarė 1945 metais ir nepraranda populiarumo iki šių dienų. Nuo pat įkūrimo pradžios iki dabar „Hawelką“ mėgsta bohemos atstovai ir įvairūs intelektualai – nuo aktorių ir pogrindžio menininkų iki rašytojų ir žurnalistų.
Žinant bohemos atstovų polinkį gyventi linksmai, galima spėti, kad kavinėje turbūt dėdavosi smagių dalykų – XX 8-ajame dešimtmetyje žymus austrų popdaininkas Georgas Danceris net sukūrė linksmą dainą apie „Hawelką“ – „Jö schau“ dainuojama apie apsvaigusį lėbautoją, kuris į mėgiamą kavinę užklysta gerokai apgirtęs ir… nuogutėlis (ar daina paremta tikra istorija, nežinia…). Vis dėlto tai nėra naktinis klubas, o tiesiog gera kavinė, kurioje gausite geros kavos ir gardžių užkandžių.
Kavinės populiarumas suprantamas – autentiškas istorinis interjeras nėra demonstratyviai prabangus, o tiesiog jaukus ir puikiai tinkantis norintiems praleisti jaukią popietę tamsiame kampelyje su knyga (kompiuteris čia atrodo lyg svetimkūnis iš kito laikmečio). „Hawelka“ garsėja savo „buchteln“ – puriomis mielinėmis bandelėms su, kaip tvirtinama, pagal autentišką Havelkų šeimos receptą tebegaminamu džemu.
„Frauenhuber“
Per kavinės gyvavimo istoriją keitėsi ir jos vieta, ir pavadinimas – iš pradžių „Café Frauenhuber“ veikė vienoje seniausių Vienos gatvių – Fleischmarktgasse, vėliau persikėlė į netoliese esančią Himmelpfortgasse gatvę, kavinė kurį laiką buvo vadinama „Kaffeehaus Herzog“, o nuo 1891 ir vėl tapo „Café Frauenhuber“. Nesikeitė tik kavinės atmosfera – nuo pat įkūrimo ši vieta buvo laikoma viena ramiausių tokio tipo įstaigų mieste, skirta santūriems, solidiems klientams.
XIX amžiuje „Café Frauenhuber“ mėgo į pensiją išėję karininkai ir viešųjų institucijų valdininkai, kurie čia susirinkdavo pažaisti šachmatais ir kortomis, todėl jiems buvo svarbi ramybė, tyla ir privatumas – jokios triukšmingos pramoginės programos, lėbaujančio jaunimo ar šeimų su krykštaujančiais vaikais. Tiesa, kavinės publiką savo pasirodymais kartais prablaškydavo garsūs to meto klasikinės muzikos atlikėjai. Dabar „Café Frauenhuber“ – jauki, tyli kavinė, kur mažiau turistų, užtat dieviškai skani kava. Kainos: dienos pietūs 9,60 Eur, kava – nuo 4 Eur už paprastą mocha, iki beveik 8 Eur už įmantrią Biedermeier su likeriu ir grietinėle.
„Gerstner“
Šį prie Vienos operos esanti kavinė turbūt yra viena „instagramiškiausių“. Čia viskas – ir interjeras (atkreipkite dėmesį į šviestuvus ir tapetus – puikus fonas saldžioms asmenukėms), ir meniškai išdėstyti saldėsiai atrodo lyg atgijęs atvirukas.
Pirmame aukšte – krautuvėlė, vingrūs laiptai veda į jaukią kavinukę viršuje, bet didžiausias grožis laukia trečiajame aukšte: senovinis pianinas, minkšti stilingi krėslai, paveikslais bei miniatiūromis puoštos sienos… Pro langus matyti Vienos operos pastatas – kas gali būti nuostabiau?
„Gerstner“ – labiau desertų parduotuvė, nei kavinė, tačiau tikrai verta dėmesio vieta, ir dėl savo grožio, ir dėl čia siūlomų fantastiškų konditerijos kūrinių. XIX a. viduryje Antonas and Barbara Gerstneriai atidarė kuklią kepyklėlę, kuri netrukus sulaukė didelio populiarumo, išgarsėjo ir netruks Gestneriai džiaugėsi ne šiaip miela jaukia desertų kavinuke, o klestinčiu verslu. Gestnerių desertinė tapo oficialiu karališkosios operos tiekėju bei Imperatoriškųjų rūmų konditeriais –
rūmų svečiai būdavo vaišinami būtent šios konditerinės saldėsiais. Kavinės reputacija veikia kaip magnetas – klientų čia gausu, gali tekti pastovėti eilėje. Beje, neseniai įmonė sumanė plėstis atvėrė dar vieną kavinę, tik ne Vienoje ir net ne Europoje, o… Kuveite. Kainos: kava apie 4 -5 Eur, tortai – apie 5–7 Eur.
„Fenster cafe“
„Fenster“ vokiškai reiškia langą, ir ieškodami šios kavinės, būtent tai ir rasite – langelį seno pastato sienoje, pro kurį barista jums paduos kavos išsinešimui – kitokio pasirinkimo nebus, nes čia paprasčiausiai nėra kur atsisėsti. Kavinukės patalpos tokios mažos, kad jose telpa tik barista, jokių staliukų ar kėdžių klientams.
Bet „Fenster cafe“ išskirtinė ne tik savo mažumu – čia verdama labai kokybiška kava, kavinė didžiuojasi, jog patenka į geriausių Europos kavinių sąrašą, be to, šie kavos virėjai išradingi – jie siūlo turbūt niekur kitur nematytą įdomybę „cornettocino“ – kapučino kavą ledams skirtame vaflyje! Kavą reikia išgerti, vaflį sugraužti, tik prieš tai, žinoma, būtina pasidaryti asmenukę su tokiu tikrai išskirtiniu kūriniu.
Beje, čia kava išsinešimui anaiptol nereiškia greito ir atsainaus vartojimo, priešingai – naudojamos tik šviežiausio derliaus ekologiškai užaugintos kavos pupelės, kurios skrudinamos vietoje. Jei kava balinama – taip pat tik ekologišku pienu, o išsinešimui skirti puodeliai gaminami iš perdirbto popieriaus. Kaip tikrai progresyvi į ateitį žvelgianti kavinė, „Fenster cafe“ nepriima grynųjų – atsiskaityti galima tik kortele.
Espresso puodelis čia kainuoja 1,50 Eur, kapučinas – apie 3,50 Eur, o vienas iš ypatingųjų „Fenster“ kavos gėrimų, espresso-orange (dvigubas espresso su šviežiomis apelsinų sultimis) jums atsieis 4,50 Eur.
„Sacher Ecke“
Dar viena žavi prie Operos esanti kavinukė, patiksianti ieškantiems solidžios, elegantiškos aplinkos. Tiesa, tai – ne vienetinė kavinė, o „Sacher Hotel“ viešbučių tinklui priklausančio „Sacher Cafe“ ekskliuzyvinis variantas.
„Sacher Ecke“ giriasi ištaigingu interjeru (prabangos klasika – daug aksomo, raudonos spalvos, tamsaus medžio, sunkios užuolaidos, kilimai, įspūdingas krištolinis šviestuvas, klasikinio stiliaus paveikslai ant sienų) ir pagal originalų receptą gaminamu tradiciniu austrišku desertu „Sachertorte“. Šis tortas pavadintas recepto autoriaus, konditerio Franco Zacherio garbei. Zacheris sluoksniuotą šokoladinį tortą su abrikosų uogienės plutele sukūrė specialiai vienam austrų princui, bet netrukus gardėsį pamėgo visi dvariškiai, ir dabar „Sachertorte“ reprezentuoja austrišką virtuvę taip pat, kaip štrudelis ar šnicelis.
Taip, „Sacher Ecke“ – šiek tiek spąstai turistams, ir galima ginčytis, ar jų „Sachertorte“ tikrai skaniausias mieste, bet aplinka tikrai nuostabi.
