1. Aplankyti Dogonų žmones Malyje
Malis, plytintis tarp Afrikos Šiaurės ir Pietų, tarp Sacharos dykumų ir savanų, šiandien susiduria su keletu itin svarbių išlikimo problemų: čia trūksta maisto ir buities prekių, pilna vietos pabėgėlių, šalies šiauriniuose ir centriniuose regionuose nuolatos vyksta kariniai susirėmimai tarp kovotojų, be to, čia veikia su „al Qaida“ teroristine organizacija siejamos grupuotės. Užsieniečiams čia gresia būti pagrobtiems. Už juos vėliau reikalaujama pinigų.
Malio šventyklos Timbuktu mieste dabar apsuptos kareivių |
Vis dėlto Timbuktu yra istoriškai viena seniausių ir populiariausių pasaulio kelionių krypčių – daugelis keliauja pamatyti dogonų genties žmonių gyvenimo. Jie nuo seno gyveno centriniame Malyje ir pasauliui yra žinomi savo medinėmis skulpūrėlėmis, lūšnelių architektūra bei kaukėtais ritualiniais šokiais, kurie dažnai atliekami stovint ant ilgų medinių stiebų. Dogonų nameliai yra išsimėtę po 93 km ilgio smiltainio uolą, vadinamą Bandagara iškyšuliu. Net ir šiandieną vietos gidai gali pravesti per vietos kaimelius vien jiems žinomais takeliais, kur apsistosite vietos žmonių nameliuose įkurtuose svečių namuose. Tačiau daugelis kelionių ekspertų, norintiems aplankyti dogonų gentį, pataria lūkterėti geresnių laikų ir į Malį vykti tuomet, kai padėtis šalyje stabilizuosis.
2. Slidinėti nuo Hindu Kush Afganistane
Per 500 mylių nuostabių Hindu Kush kalnagūbrio viršukalnių – rojus slidinėtojams ir snieglenčių mėgėjams, tačiau šiuo metu jie nėra pasiekiami. Talibų kovotojai ir „al Qaida“ iki šiol aktyviai veikia šiame šalies regione, todėl čia didelė nusikaltimų rizika, dažnos karinės operacijos, užminuoti laukai, pasitaiko žmonių grobimų ir prievartos atvejų.
wikimedia.org nuotr./Slidinėjimo kurortas Afganistane |
Tikėkimės, jog vieną gražią dieną galėsime ištyrinėti dvi tikrai nuostabias slidinėjimo vietoves Koh-e Bab ir Band-e Amir. Kol kas šiose vietovėse nėra nei slidinėjimo trasų nei keltuvų, o norintieji patirti nutrūkgalviškų nuotykių turės takus iki viršukalnės per miškus ir nuokalnes minti patys. Be to, tokiems drąsuoliams patariama į Afganistano kalnus keliauti su slidinėtojų ekspedicija, o ne vieniems. Taip bus tikrai saugiau. Apsistoti čia yra kur: apylinkėse veikia keli viešbučiai ir svečių namai.
3. Ekologinis turas po Burundžio paplūdimius ir nacionalinį parką
Nedidelė įstabaus grožio centrinės Afrikos valstybė, kurioje metų metus trukę pilietiniai genčių karai jau šiek tiek aprimo, tačiau vis dar pasitaiko smulkių nusikaltimų ir užpuolimų. Čia nepatariama keliauti be policijos komendantų, nors gamta iš tiesų pasakiško grožio. Dar labiau turistus nuo Burundžio valstybės atbaido tai, jog kur kas saugesnė Tanzanija su panašia gamta yra visiškai čia pat – iki jos tereikia neilgo plaukimo valtimi.
wikimedia.org nuotr./Tanganikos ežero pakrantė Burundyje |
Vis dėlto Burundis turi puikų turistinį potencialą – čia yra nuostabus Kibiros nacionalinis parkas, kuriame galima stebėti daugelio paukščių bei šimpanzių gyvenimą. Apskritai šiai Afrikos valstybei tereikia susitvarkyti saugumo problemas, kurios, tiesą sakant, laikui bėgant lengvėja.
Teigiama, jog šis regionas galėtų būti ekologinio turizmo Afrikoje širdimi, kurią papuoštų balti sostinės Budžumburos smėlio paplūdimiai. Pasaulinio paveldo UNESCO sąraše galima atrasti ir šioje šalyje esančius Karerų krioklius. Tuo metu safarių organizatoriai turistinių kelionių metu prijungia Burundį prie kaimyninės Ruandos krypties. Tačiau ši kalnuota ir ežerais nusėta valstybė yra verta dėmesio ir viena.
4. Irkluoti per Irako pelkes
Irako pristatyti, matyt, jau niekam nebereikia. Graži, gilių tradicijų ir kultūros, senovės civilizacija apimta karų ir tarptautinių kovų dėl įtakos bei naftos telkinių valdymo. Ir nors JAV kariuomenė žadėjo iš šalies pasitraukti iki 2012-ųjų pabaigos, jų padaliniai iki šiol yra dislokuoti Irake. O pats Irakas iki šiol yra pavojingas kaip visuomet. Čia vis dar – karo zona.
Babilono miesto vartai atkurti Irake |
Tačiau šioje žemėje apstu senovės civilizacijos atgarsių – vien ko vertos senovės Babilono archeologinės liekanos. Be to, čia užgimė kadaise stipriausios civilizacijos, kurias maitino šiose žemėse gimusios Tigro ir Eufrato upės. Tekėdamos į jūrą jos susijungė, sukurdamos platų, vieną didžiausių pasaulyje pelkių baseiną, kuris ilgą laiką buvo kone visiškai sunaikintas. Tačiau atkūrimo darbų dėka pelkės po truputį ir vėl sugrįžta į šias kadaise rojumi atrodžiusias vietas. Čia vėl ima perėti reti paukščiai, sugrįžta gyvūnai ir augalai. Kol kas čia pasitaiko vos vienas kitas vienišas pelkių tyrinėtojas, o galėtų jų čia būti kur kas daugiau. Irkluotojams po Irako pelkes reikėtų tik saugumo šalyje.
5. Žygis į Chaibero perėją, Pakistanas
Iki 1970-ųjų Pakistanas buvo itin populiari ir keliautojų numylėta turistinė kryptis. Per jį ėjo hipių kelias, todėl daugelis „gėlių vaikų“ užsukdavo ir į patį Pakistaną pasigrožėti jo gamta bei istoriniais paminklais. Tačiau šių laikų Pakistanas atgraso kone visus turistus: čia aktyviai veikia „al Qaida“, talibų kovotojai bei kitos neorganizuotos nusikalstamos grupuotės. Teigiama, kad vos tik šalis taps laisva ir saugi nuo teroristų, Chaibero perėją – vieną garsiausių senovės pasaulio kultūrų kelių ir kryžkelių – užplūs lankytojai iš viso pasaulio. Čia vis dar galima įkvėpti Šilko kelio dvasios ir atrasti Aleksandro Makedoniečio bei Čingischano pėdsakų.
wikimedia.org nuotr./Chaibero perėja Pakistane |
6. Nusileisti Nilu Sudane ir turas po Raudonosios jūros pakrantę
Panašiai kaip Somalis ir Afganistanas, Sudanas dažnai asocijuojamas su žodžių junginiais „karo zona“, „karinis konfliktas“, „saugumo problemos“ ir panašiai. Šiais laikais Sudanas labiausiai išgarsėjo Darfūre vykusiu genocidu. Tiesa, šioje didžiulėje šalyje yra keletas saugesnių vietovių, įskaitant ir sostinę Chartumą, tačiau daugelio šalių valdžia pataria savo žmonėms susilaikyti nuo kelionių į šią valstybę.
wikimedia.org nuotr./Piramidės Sudane |
Sudanas turtingas koralinių rifų, krištolinės žydros jūros ir nuostabių Raudonosios jūros paplūdimių. Tačiau, nors jis ir atviras nardytojų grupėms, atvykti išdrįsta nedaugelis keliautojų. Sudane, pasienyje su Etiopija, yra ir biosferinis draustinis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiame draustinyje laisvėje gyvena daugybė egzotinių gyvūnų: liūtai, gazelės, žirafos, zebrai ir kiti. Be to, čia gausu migruojančių paukščių. Sudanas galėtų tapti puikia ekologinio turizmo šalimi, tereikia nutraukti dešimtmečiais trunkančius karinius konfliktus.
7. Atrasti bekraštes Somalio pakrantes
AFP/Scanpix nuotr./Somalis |
Šioje Rytų Afrikos valstybėje plyti tūkstančiai balto smėlio puikių paplūdimių ir vandenyno pakrančių. Čia gausu neatrastų rifų ir uolų, nuo kurių galima šokinėti ir nardyti į žydrą vandenyno vandenį. Be to, čia yra daugybė puikių laukinio gamtovaizdžio vietų, kurias galėtų tyrinėti gamtos mylėtojai ir turistai. Ko trūksta Somaliui? Laiko ir tvarkos. Šiai valstybei reikia laiko parodyti pasauliui, jog joje yra saugu. Be to, čia reikia įvesti tvarką, mat kol kas ši valstybė yra laikoma viena pavojingiausių keliautojams vietų pasaulyje.