Štai keletas savo kailiu patirtų ir kolegų keliautojų patvirtintų požymių, kad keliaujate per daug, per ilgai ar per intensyviai:
1. Nebesinori bendrauti su žmonėmis
Vienas iš kelionių džiaugsmų – naujos pažintys. Su pakeleiviais traukinyje ar lėktuve, su nakvynės namų kambariokais, su „AirBnB“ šeimininkais, ekskursijos grupės „grupiokais“ ir visokiais kitokiais kelyje sutiktais žmonėmis. Jei nesinori leistis į kalbas su plepiu kaimynu autobuse, draugišku barmenu, nardymo instruktoriumi ar taksistu, jei įsiregistravus viešbutyje norisi tik užsidaryti kambaryje ir užkabinti lentelę „Netrukdyti“, jei ilgoje kelionėje autobusu/traukiniu verčiau atsitveriate planšete/ausinuku/išmaniuoju telefonu, nei plepate su bendrakeleiviais, reikia pailsėti nuo kelionių.
2. Sušlubuoja „kelioninė“ atmintis
Imate painioti vietas, žmones ir patirtis. Ar jodinėjote drambliais Indijoje, ar Laose? O tas paplūdimys su kreiva palme buvo Kuboje ar Belize? Paryžių lankėte keturis ar penkis kartus? Jei visko per daug ir per dažnai, nebelieka nei susižavėjimo tokiomis patirtimis, nei jausmo, kad darote kažką naujo ir ypatingo. Reikia pauzės.
3. Imate ilgėtis įprastinio maisto
Kokios gi kelionės be gastronominių atradimų? Bet kai nebedžiugina nei burnoje tirpstantys mangai, nei papajos, nei autentiškos picos, nei keisčiausių skonių ir aromatų sūriai, o jūros gėrybės ar kepti skorpionai tampa nuobodoka kasdienybe, kai viešėdami kur nors Azijoje nebegalite pažvelgti į ryžius ir vis dažniau ieškote vakarietiškų restoranų, arba – dar blogiau – imate nenumaldomai ilgėtis mamos bulvinių blynų, šaltibarščių ar pan., akivaizdu – kulinarinės egzotikos persisotinote.
4. Niekas nebestebina ir nebepalieka įspūdžio
Kai kelionės draugai ar atsitiktinai sutikti turistai aikčioja, kokie nuostabūs Tailando paplūdimiai ar kokio Italijos miestelio senamiestis, puola darytis asmenukių prie senovinės šventyklos ar snieguotų kalnų fone, o jūs tik numojate ranka – tokį grožį jau matėte ne kartą, kai liaujatės fotografuoti, kai tingisi apžiūrinėti dar vieną katedrą, nes „visos jos vienodos“, vadinasi, persisotinote įspūdžiais.
5. Vis labiau norisi patogumų
Kai labai norisi užkopti į kalną ir pažvelgti į nuostabią slėnio panoramą, patekti į muziejų pasigėrėti žymia meno kolekcija ar pamatyti kokią nors paslaptingą šventyklą džiunglėse, negąsdina nei sunkus žygis, nei ilgas stovėjimas eilėje, ankstyvas kėlimasis ar ilga nepatogi kelionė iki tikslo. Bet kai, užuot ėjus į dar vieną galeriją, katedrą, šventyklą ar parką, norisi ilgiau pamiegoti, nes tokių katedrų/šventyklų/parkų matėte ne vieną ir ne du, turbūt laikas pauzei.
6. Vis ilgiau lindite internete
Jei, atvykę į naują vietą, užuot traukę apžiūrėti vietos įdomybių, užsidarote viešbučio kambaryje ir kiaurą dieną praleidžiate, pvz., feisbuke, vadinasi, tos įdomybės jums ne tokios ir įdomios. Nes pervargote.
7. Prarandate kantrybę ir humoro jausmą
Nenumatyti nesklandumai yra kelionės dalis ir į juos galima žiūrėti kaip į nuotykius. Vėliau smagu prisiminti, kaip kažkur paklydote, susipažinote su kokiu vietiniu keistuoliu, kaip užstrigote dumbliname kelyje, kaip buvote iki siūlo galo permerkti atogrąžų liūties, kaip supainiojote traukinius ar atvykote į ten, kur lankytis neketinote, ir pan. Bet jei netikėtumai nebedžiugina ir vis dažniau niurzgate dėl vietinių žmonių prastos anglų kalbos, vėluojančių autobusų, per šalto/karšto/lietingo oro, neskanaus maisto, nepatogios lovos viešbutyje ir pan., greičiausiai jums tiesiog laikas namo.
Jei pritaikėte sau daugumą punktų, nenusiminkite – tikrai nesusirgote kelionine depresija ir į „keliauninko pensiją“ jums dar ne laikas. Patarimai, kaip kovoti su kelionės nuovargiu – netrukus.
