Daugeliui turistų gali kilti klausimų, kokie yra tradiciniai turkiški patiekalai ir ką mėgsta bei rekomenduotų vietiniai „gurmanai“. Turkijoje jau 14-ą metų gyvenanti ir dirbanti turizmo srityje lietuvė Erika Demirbuga bei Lietuvoje pradėjusio veiklą tarptautinio kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ Turkijos krypties vadovė Aušra Vickienė pasidalino, kuo išskirtinė yra turkiška virtuvė.
-
Joninės: Lietuvoje daugybėje viešbučių jau dabar tirpsta vietos, bet norintys sutaupyti kelis kartus pigiau pailsėti gali užsienio kurortuose
-
3 stebinančios vietos Turkijoje: uolose iškalti likų kapai šalia pamėgtų kurortų
-
Šalių, iš kurių atvykus galioja griežtesnė izoliacija, liko tik 13 – išbraukta ir Turkija
Turkiški pusryčiai
„Turkai tradiciškai mėgaujasi pusryčiais ilgas valandas. Savaitgaliais išeina papusryčiauti su šeima ar draugais į kavinę, restoraną, o norintys pasimėgauti kaimiškais pusryčiais, vyksta net keliasdešimt kilometrų ar toliau. Pusryčiai paprastai pradedami gurkšnojant turkiškos arbatos puodelį ir būtinai baigiasi ypatinga turkiška kava“, – teigia Aušra Vickienė.
Turkiški pusryčiai nėra tik valgis, čia svarbiausia – bendravimas su sėdinčiais aplink stalą. Turkiški pusryčiai pateikiami mažose ir grakščiose lėkštutėse ar dubenėliuose, o turkišką juodąją arbatą gersite iš tradicinių tulpės formos stiklinių puodelių.
Pusryčiams (kahvaltı – pažodžiui išvertus iš turkų kalbos, reiškia „prieš kavą“) dažniausiai patiekiama šviežiai kepta šviesi duona, medus, uogienė, avies ir ožkos pieno sūris, pomidorai, virti kiaušiniai, agurkai, juodosios ir žaliosios alyvuogės, klasikinė turkiška arbata, omletas (dar kitaip vadinamas menemen – keptų pomidorų, svogūnų, žaliojo pipiro ir kiaušinių mišinys), sezamo ir vynuogių glajaus piure tahın pekmez.
„Kiekvienas Turkijos regionas turi savo tradicinius turkiškus pusryčius. Vienas nuo kito skiriasi patiekalų gausa ir savitu skoniu. Pavyzdžiui, Antalijos turkiški pusryčiai skirsis nuo Kaiserio, Vano, Trabzono ar Gaziantepo pusryčių. Viduržemio jūros kurorto pusryčiai yra daug lengvesni, vartojama daugiau daržovių, mažiau mėsos bei yra ne tokie aštrūs“, – sako Erika Demirbuga.
Sriubos – pietums ir vakarienei
Turkijos gastronomijos kultūrinis palikimas – tiršta sriuba tarhana yra gaminama iš jogurto, žaliųjų ar raudonųjų lęšių arba avinžirnių, pomidorų, aštriųjų pipirų, mėsos sultinio. Ją valgo net vestuvių metu ir yra viena iš populiariausių sriubų. „Tarhana yra gan greitai pagaminama ir yra skanus patiekalas, kilęs iš Vidurinės Azijos. Šios sriubos rūšių ir improvizacijų atrasite tikrai daug, o jos paruošimas ir vartojimas skiriasi kiekviename regione“, – pabrėžia A.Vickienė.
Sriubos turkų virtuvėje užima ypatingą vietą, kai kurios žinomos visame pasaulyje. Sriubos gali būti valgomos per pietus, vakarienę ar net po vidurnakčio bei patiekiamos karštos arba šaltos, priklausomai nuo recepto. Sriubos ne visada pradžioje valgomos, bet jos dažniausiai būna ant stalo.
„Skirtinguose regionuose gaminamos iš jautienos, vištienos, ankštinių daržovių miltų, jogurto, makaronų, lęšių. „Lęšių sriubą (turk. mercimek çörba) galite paragauti visuose Turkijos regionuose, ji gaminama pakankamai nesudėtingai iš žaliųjų ar oranžinių lęšių, o skonis panašus į lietuvišką moliūgų sriubą.
Galbūt ne kiekvienam turistui girdėtas žodis bamya į lietuvių kalbą išvertus reiškia „okra“. Bamya sriubą galime pavadinti egzotine sriuba, jos skonis primena virtų varlių skonį. Ši sriuba laikoma labai sveika, turinti daug mineralų ir vitaminų, tinkanti norintiems sulieknėti ar žmonėms, sergantiems diabetu“, – rekomenduoja Erika Demirbuga.
Meze – greita turkiškų patiekalų degustacija
Jei neapsisprendžiate, ką rinktis iš meniu, galima užsisakyti patiekalų rinkinį, susidedantį iš įvairių šaltų tradicinių skanėstų. Įprastą meze sudaro apie 20 užkandžių, pradedant nuo pupelių patiekalų ir salotų, baigiant pagardais ir užtepėlėmis, patiekiamomis su skrudinta duona ir gėrimais.
„Jei norite suprasti maisto kultūrą Turkijoje, geriausiai pradėkite nuo meze. Juos galite vadinti apetaizeriais ar mažais šedevrais – tai esminė stalo dalis visoje šalyje, tikras turkų pasididžiavimas ir džiaugsmas“, – sako „Coral Travel“ atstovė. Meze yra labai tinkama skanauti kartu su rakija (turk. raki) ar kitais alkoholiniais gėrimais.
Daržovių patiekalai su alyvuogių aliejumi
„Turkija yra viena iš 5 didžiausių alyvuogių augintojų ir alyvuogių aliejų gamintojų pasaulyje. Legendos byloja, kad ji ir yra alyvmedžio gimtinė. Daugeliui patiekalų gardinti naudojamas alyvuogių aliejus“, – teigia Turkijos krypties vadovė.
Daržovių patiekalai su alyvuogių aliejumi – turkų virtuvės pažiba. Tai tarsi raktas į nuostabų skonį ir sveikatą. „Yaprak sarma – įdaryti vynuogių lapai ryžiais ar mėsa arba biber dolma – įdaryti žalieji pipirai, imam bayildi – įdarytas baklažanas su svogūnais, česnakais ir pomidorais, išplitęs Otomanų imperijos laikais. Aliejus naudojamas, gaminant smidrų ar artišokų valgius. Alyvuogių aliejų taip pat galima paskanauti tepant jį ant skrudintos duonos taip atsiskleidžia jo tikrasis aromatas“, – papildo Turkijoje gyvenanti lietuvė.
Kebabas – patiekalas populiarus visame pasaulyje
Vienas iš labiausiai pasaulyje pripažintų turkų virtuvės skonių, be abejo, yra kebabas. Kebabas – mėsos gabaliukai persmeigti iešmu ir iškepti ant ugnies. Turkijoje beveik kiekvienas regionas turi savo kebabo rūšį. Geriausiai žinomi turkų kebabai yra adana kebab, cağ kebab, öner kebab, iskender kebab, kökertme kebab, baklažanų kebabas ir t.t.
„Tradiciškai, gaminant kebabą, naudojama aviena, tačiau skirtinguose regionuose gali naudoti jautieną, vištieną ar net žuvį“, – teigia A.Vickienė.
Mantai arba turkiški ravioliai
Mantai dar kitaip žinomi kaip turkiški ravioliai ar koldūnai yra vienas įsimintiniausių turkų kulinarinės kultūros patiekalų. Kaiserio miestas yra dar kitaip vadinamas mantai tėvyne. Ypatingai gardus, patiekiamas su šviežiu jogurtu, lydytu sviestu, pjaustytomis žolelėmis, ir čili pipirų drožlėmis.
„15-ame amžiuje mantai buvo Osmanų virtuvės pagrindinis patiekalas ir rašoma, kad juos beveik kasdien valgė sultonas Mehmedas II. Mantai nėra dideli. Keturiasdešimt vienetų, sudėtų vienas ant kito, gali sutilpti į vieną šaukštą. Dauguma jų gaminami iš maltos jautienos, bet būna ir vegetariškų“, – pasakoja bendrovės atstovė.
Vieni skaniausių yra sinop manti, kayseri manti, sosyete manti. Jų forma primena neišsiskleidusią rožę, visi gaminami su jautienos įdaru , tik hingel manti – su bulvių ir sviesto įdaru.
Marinuotos daržovės
Marinuoti agurkai, burokėliai, pipirai, česnakai ar kitos daržovės – dar vienas tipiškas turkiškos virtuvės patiekalas vadinamas turşu. Parduotuvėse dažnai jie parduodami dekoruotuose stiklainiuose.
„Turkijoje yra net specialios marinuotų produktų parduotuvėlės. Marinavimas Turkijoje yra sena virtuvės tradicija. Čia galite atrasti marinuotų pipirų, agurkų, alyvuogių, įdarytų baklažanų, žaliųjų migdolų ir graikinių riešutų. Turguje galima išgerti stiklinę marinuotų ar raugintų daržovių gėrimo“, – rekomenduoja Erika Demirbuga.
Turkijoje gyvenanti lietuvė prideda, kad turkai dar labai mėgsta şalgam, t.y. marinuotą burokėlių gėrimą, kurio galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje.
Baklava – desertas visoms progoms
Žinomiausias turkiškas desertas baklava yra gaminamas iš plonų sluoksniuotos su riešutais tešlos sluoksnių. Tikras menas pagaminti traškią baklavą, permirkusią lengvu sirupu, pagamintu iš cukraus, vandens ir citrinos sulčių.
„Ji valgoma gimus vaikui, per vestuves, laidotuves, naujoje darbo vietoje ar pažymint kitus įvykius. Baklava yra nacionalinis desertas. Kiekvienam pyragėliui pagaminti panaudojama net iki 45 tešlos sluoksnių, kurių kiekvienas yra toks permatomas lyg drugelio sparnas“, – pasakoja Erika Demirbuga. Skaniausia baklava yra kilusi iš Gaziantepo miesto, kadangi pistacijų riešutai suteikia jai ypatingo skonio.
Maisto gaminimas Turkijoje yra rimtas užsiėmimas, įaugęs beveik į visų turkų kraują – tai tradicija ir savotiška terapija. Maistas – tai antroji religija. „Iš tikrųjų, skirtingus regionus ar net miestus galima atpažinti ir apibūdinti ragaujant bei mėgaujantis turkiška virtuve“, – tvirtina Turkijos krypties vadovė Aušra Vickienė.
