Mokytoju Egipte dirbęs vaikinas turėjo progos patirti, ką reiškia ne atostogauti, bet gyventi Egipte. Apie savo atradimus jis ir pasakoja šiame interviu.
– Kaip atsidūrei Egipte? Ką ten veikei?
– Esu jaunas vaikinas, kuris neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių ir nuotykių. Kremtu istorijos mokslus, tad senovė, antika, o kartu ir nauji kraštai mane žavi. Egiptas jau nuo mažų dienų buvo svajonių kraštas, tad progai pasitaikius, nedvejodamas pasirinkau šią šalį.
Mano kelionė prasidėjo 2010 m., tad prieš penkerius metus. Tačiau įspūdžiai ryškūs iki šiol. Tai, kas sukelia daug emocijų – išlieka prisiminimuose visą gyvenimą!
Mano kelionės tikslas tikrai nebuvo pailsėti paplūdimiuose ar pasikaitinti saulėje.
Savanorystė buvo tai, kas paskatino atvažiuoti į šį kraštą. Kadangi mėgstu bendravimą, nusprendžiau dirbti su vaikais: mokėme juos anglų kalbos (rašyti, skaityti, gramatikos), padėdavome šeimoms, kartu žaisdavome, atveždavome maisto skurstantiems ir dirbdavome daug kitokio pobūdžio darbų.
Iš viso buvome 5 lietuviai savanoriai. Po šios patirties galiu pasakyti, kad Egiptas man buvo kaip didelė gyvenimo mokykla, kurioje kiekviena diena būdavo kupina staigmenų ir iššūkių.
– Kiek laiko praleidai šioje šalyje, kas pirmiausia patraukė dėmesį atvykus į Egiptą?
– Egipte praleidau 9 mėnesius. Kadangi nuvykau ten rugsėjį, tai pirmiausia pajutau mums, lietuviams, itin nebūdingo klimato ypatybes. Šiluma, saulė, sausas oras ir karštis – tai mus pasitiko tik išėjus iš oro uosto terminalo. Neįprastas buvo ir kraštovaizdis – bekraštės dykumos horizontai.
Savaime aišku, buvo ir daugiau skirtumų, juk čia vyrauja islamas, arabų kalba – visa tai tave lydi kasdien.
Egiptas ypatingas – tai viena didžiausių senojo pasaulio civilizacijų su įspūdingu architektūriniu paveldu. Prisimenu, eidavau gatvelėmis ir stebėdavausi vietiniais žmonėmis, sėdinčiais tiesiog namų prieangiuose, gurkšnojančiais arbatą ar traukiančiais cigaro dūmą.
Riba tarp skurdo ir normalaus gyvenimo Egipte labai trapi. Rodos, tik neseniai lankeisi Aleksandrijos centre, kur stūkso šešių aukštų prekybos centrai, o pasukęs už kelių gatvelių nuo jo – matai lūšnynus, skurdą ir tai, kaip žmonės turėdami nedaug, džiaugiasi.
Tuomet supranti, kad mums, vakariečiams, nederėtų nuolat dejuoti dėl tokių menkniekių kaip neturėjimas ką apsirengti, nusipirkti kažką madingo ar apie naują išmanųjį telefoną.
Ten net vanduo yra aukso vertės, o mes ir jį švaistome. Tai man tarsi atvėrė akis: pagyvenęs Egipte, kartu su vietiniais, ėmiau mažiau skųstis ir labiau džiaugtis gyvenimu.
– Tačiau turistinių vietų nevengei? Kokiose įžymiose Egipto vietose lankeisi (muziejai, šventyklos, mečetės, istorinės vietos, kavinės, restoranai, parkai ir pan.)? Kas paliko didžiausią įspūdį?
– Gyvenau Aleksandrijoje, kuris yra antras pagal dydį Egipto miestas. Jame yra daug lankytinų vietų ir tokių, į kurias retai įžengia turisto koja. Išskirčiau garsiąją Aleksandrijos biblioteką, kurią tikrai būtina aplankyti viešint šiame mieste.
Taip pat, vienas iš žinomiausių objektų yra citadelė, pastatyta ant kažkada egzistavusio vieno iš septynių pasaulio stebuklų – Aleksandrijos švyturio griuvėsių.
Aplankyti verta ir garsiuosius El Montaza rūmus, monumentus iš Senovės Romos ir Graikijos laikų.
Aš visada vadovaujuosi tokia taisykle, kad geriau būti keliautoju svečioje šalyje nei turistu. Skirtumas tarp jų labai nedidelis, tačiau esminis
Giza, trečias pagal dydį Egipto miestas, yra pagrindinis turistų traukos centras, kuris tikrai nepalieka abejingų. Būtent čia stovi garsiausios piramidės: Cheopso, Chafro ir Mikerino.
O kur dar Didysis sfinksas, tradiciniai musulmonų kvartalai – visa tai sužavi ir ilgam įsirėžia į atmintį.
Aš visada vadovaujuosi tokia taisykle, kad geriau būti keliautoju svečioje šalyje nei turistu. Skirtumas tarp jų labai nedidelis, tačiau esminis: turistas dažniausiai aplankys tik tas vietas, kurios pažymėtos žemėlapyje, tas kurios yra žinomos, remsis jau esamais kelionių maršrutas.
Tikras keliautojas renkasi tas vietas, kurios yra už žemėlapio ribų, kur nesirenka srautai turistų. Keliautojas ieško naujų vietų ir planuojasi savo kelionių maršrutą pats. Manyčiau, geriausia, kai susirandi vietinių tos šalies draugų – patikėkite, jie pranoksta geriausius pasaulio gidus, o kiek papasakoti ir parodyti gali!
Aš save priskirčiau prie tų nutrūktgalvių keliautojų, kuriems svarbiausia pamatyti kuo daugiau, įvairiais būdais ir pasinerti į rizikingas keliones, nes tuomet iš tikrųjų pajauti kelionių skonį.
