Šį kartą siūlome paskaityti apie įdomybes, slypinčias po žeme arba giliai urvuose. Kai kurios iš šių vietų sukurtos gamtos, kitos – žmogaus rankų.
Puerto Princesa požeminė upė, Filipinai
Filipinai – tai šalis, galinti pasigirti išties kerinčio grožio gamta. Balto smėlio pakrantės, atogrąžų miškai, ugnikalniai, neįprastų formų kalvos – keliautojams čia tikrai yra kuo pasigėrėti. Dar geriau tai, jog įdomių dalykų galima atrasti ne tik ant žemės, tačiau ir po ja. O tiksliau – giliai urvuose. Puerto Princesa požeminė upė, tekanti Palavano saloje, yra vienas iš labiausiai turistų pamėgtų Filipinų lankytinų objektų. Upės ilgis – net 8,2 km, tačiau keliautojams siūloma apžiūrėti kiek mažesnę, 1,5 km, atkarpą – likusią dalį tyrinėja mokslininkai.
Norintieji pasiplaukioti požemine upe susodinami į nedideles valteles – po keturis arba penkis žmones. Na o tada prasideda pats įdomumas – įplaukiama į urvą, kuris pasižymi aklina tamsa. Vėliau akys kiek apsipranta ir keliautojai išvysta keistų formų uolienas, blizgančius stalaktitus – unikali patirtis. Beje, reikia pastebėti, jog virš urvo, kuriame teka upė, veši drėgnieji miškai. Tad viršuje ir apačioje atmosfera skiriasi kardinaliai.
Derinkuyu požeminis miestas, Turkija
Puerto Princesa upė – nepaprasto grožio gamtos kūrinys. Na o Turkijoje, Kapadokijos regione esantis Derinkuyu požeminis miestas – sunkaus žmonių darbo rezultatas.
Pirmą kartą Derinkuyu miesto vardas paminėtas Ksenofonto, senovės graikų rašytojo ir filosofo, gyvenusio 450–354 m. pr. m. e., raštuose. Nors iki šiol tiksliai nežinoma, kada gi prasidėjo požeminio miesto statybos, Turkijos kultūros departamentas teigia, jog tai galėjo būti maždaug VIII–VII a. pr. m. e.
Požeminis miestas yra net kelių lygių, pirmasis iš jų prasideda maždaug 60 metrų gylyje. Čia gausu įvairiausių kambarių, tunelių, menių – manoma, jog po žeme galėjo gyventi apie 20 tūkst. žmonių. Greičiausiai gyventojai po žemėmis slėpėsi nuo užpuolikų – įėjimui užtverti jie naudojo sunkius akmeninius riedulius, o visa požemių sistema buvo pritaikyti gyvenimui ne vieną savaitę – čia įrengtos ventiliacijos angos, kaminai, maisto saugyklos ir kt.
Thrihnukagigur ugnikalnio magmos rezervuaras, Islandija
Ledynai, karštosios versmės, jūrų skalaujami skardžiai, kriokliai, ugnikalniai, juodojo smėlio pakrantės – Islandijos gamtos neįsimylėti neįmanoma. Thrihnukagigur – tai snaudžiantis ugnikalnis, stūksantis netoli Reikjaviko. Pastarąjį kartą jis buvo išsiveržęs prieš daugiau nei 4 tūkst. metų.
Nėra jokių ženklų, kad šis ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausioje ateityje, o tai reiškia, jog yra visiškai saugu nusileisti į kraterio vidų ir apžiūrėti magmos rezervuarą! Patirtis tikrai nepakartojama. Beje, Thrihnukagigur ugnikalnis – tai vienintelė vieta pasaulyje, kurioje organizuojamos ekskursijos į magmos židinį.
Turdos druskų kasyklos, Rumunija
Nemaža dalis žmonių, išgirdę Rumunijos vardą, pirmiausiai pagalvoja apie paslaptimis apipintą Transilvanijos regioną, jame stūksančias pilis ir kraupųjį princą Drakulą. Vis dėlto Rumunijoje įdomybių kur kas daugiau.
Kai kurios iš jų slepiasi netgi po žeme. Turime galvoje Turdos druskų kasyklas, esančias centrinėje šalies dalyje. Kadaise tai buvo didžiausios druskų kasyklos visame pasaulyje. Šiandien po žemėmis slypinti teritorija savo duris atvėrusi turistams. Pirmoje ekskursijos dalyje keliautojai vedžiojami po kasyklų teritoriją, supažindinami su druskos išgavimo technika, įvairiais įrenginiais. Antroji turo dalis skirta pramogoms – po žemėmis įkurtas didžiulis futuristinis teminis pramogų parkas.
Mellisani ežeras, Graikija
Kefalonija – tai viena iš Graikijos salų, žavinti puikiais paplūdimiais, kalnuotomis vietovėmis, urvais ir žaviais kurortiniais miesteliais. Viename iš salos urvų – Mellisani – slepiasi nepaprasto grožio vandens telkinys – požeminis ežeras.
Tikriausiai nenuostabu, jog Mellisani požeminis ežeras – viena iš populiariausių lankytinų vietų visoje saloje. Žmonėms siūloma nusileisti į urve esantį ežerą ir pasiplaukioti jame valtelėmis ar baidarėmis. Tik nereikia baimintis – aklinos tamsos šiame urve nėra. Saulės spinduliai prasiskverbia pro viršuje esančią ertmę.
Mellisani ežeras – ne tik nuostabus gamtos kūrinys, tačiau ir senosios antikinės kultūros liudytojas. Archeologai vandens dugne aptiko įvairiausių indų. Manoma, jog kadaise šiame požemyje senovės graikai garbino dievą Paną, čia buvo atliekami ritualai.
Vaitomo urvas, Naujoji Zelandija
Straipsnio įžangoje minėjome, jog kartais požemiuose viešpatauja keisti gyviai. Norėdami pagrįsti šį savo teiginį pristatome Vaitomo urvą, stūksantį Šiaurinėje Naujosios Zelandijos saloje.
Klausiate, kokie gi padarai gyvena šiame urve? Ogi arachnocampa luminosa – švytinčių jonvabalių rūšis. Keliautojai, apžiūrėję urvą, būna sužavėti – vietoj urvams būdingos tamsos jie išvysta tūkstančius švieselių. Beje, urvas žavi ne tik dėl savo unikalaus apšvietimo, bet ir dėl pasakiškų formų stalaktitų ir stalagmitų bei požeminės upės. Keliautojams siūloma apžiūrėti urvą irstantis valtelėmis.
Gunung Mulu urvai, Malaizija
Borneo sala – tai žemės kampelis, kuriame gamta, lyg kokia menininkė, suformavo galybę pasakiško grožio panoramų. Malaizijai priklausančioje salos dalyje esantis Gunung Mulu nacionalinis parkas – puikus to įrodymas. Tropiniai miškai, įvairiausių formų skardžiai ir uolos – kraštovaizdis čia reto grožio.
Visgi viena iš didžiausių Gunung Mulu nacionalinio parko įžymybių slepiasi ne ant žemės, o po ja. Požemiuose driekiasi milžiniški urvų labirintai, kurių ilgis yra beveik 300 km. Šiuos urvus mokslininkai tyrinėja jau daugelį metų. Jau atrastos kelios tik čia gyvenančių gyvūnų rūšys, taip pat čia yra daugybė įdomių uolienų darinių. Visgi urvų atšakų tiek daug, jog kol kas ištyrinėta tik nedidelė jų dalis.
Paryžiaus katakombos, Prancūzija
Dar viena požeminių urvų grandinė slepiasi Paryžiuje. Šį kartą ji sukurta ne gamtos, o žmonių. Paryžiaus katakombos – tai didžiulis tunelių labirintas, besidriekiantis po Paryžiaus gatvėmis. Jis pradėtas kasti dar Senovės Romos laikais, siekiant išgauti kalkakmenį.
1777-aisiais metais Paryžiuje iškilo problema – mieste buvo per daug kapinių. Miesto valdžiai teko priimti sprendimą iškelti kapus už miesto ribų. Tačiau policijos generolui A.Lenoir kilo mintis – jis pasiūlė panaudoti po miestu esančius požemius, kurie tuo metu neturėjo jokios paskirties. Iki XIX a. pradžios palaikai tuneliuose saugoti netvarkingai. Vėliau nuspręsta juos sutvarkyti, iš senų kaulų sudėlioti ornamentus. Paryžiaus katakombos – tai vieta, kuri mena galybę istorijos vingių ir kraupių įvykių. Šiandien čia įrengtas muziejus.
Nendrinės fleitos urvas, Kinija
Paskutinis mūsų sąraše – Nendrinės fleitos urvas, esantis Guilino mieste, Kinijoje. Po žemėmis slypinti erdvė – tai pasakiško grožio stalaktitų ir stalagmitų pasaulis, žavintis ne tik įdomiausių formų uolienomis, tačiau ir unikaliu apšvietimu – uolienos apšviestos įvairiaspalvėmis lemputėmis.
Įdomu tai, jog Nendrinės fleitos urvas yra maždaug 180 milijonų metų amžiaus. Jo išorėje rasta rašalu užrašytų simbolių, kuriuos, remiantis istorikų duomenimis, užrašė Tangų imperijos gyventojai maždaug 800-aisiais mūsų eros metais. Taigi šis urvas – tarytum gamtos ir kultūros vienybės simbolis.
Kelionių akademija – ieškantiems pažintinių kelionių.