Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Veryga paaiškino, kodėl paveiktų šalių sąraše neišskirtos Graikijos salos, į kurias atostogų skrenda lietuviai

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį pripažino, kad pirmadienį Vyriausybės atnaujintos kelionių į Lietuvą sąlygos yra pakankamai griežtos, tačiau tikino – jos taip pat ir adekvačios. Ministras LRT radijo laidoje taip pat paaiškino, kodėl nebuvo įgyvendintas turizmo verslo prašymas bent kai kurias valstybes skirstyti pagal regionus, kad, pavyzdžiui, būtų galima laisviau vykti į Graikijos ar Ispanijos salas, kur sergamumas yra gerokai mažesnis nei žemyne.
Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pirmadienį paskelbtas naujas koronaviruso paveiktų šalių sąrašas. Į jį įtrauktos dar 5 valstybės – Danija, Jungtinė Karalystė, Airija, Nepalas ir Graikija. Grįžus iš pastarųjų keturių šalių jau nuo antradienio žmonėms yra privalu 2 savaitėms izoliuotis, o iš Danijos – dar atlikti ir COVID-19 testą.

Graikijos patekimas į sąrašą – didelis smūgis turizmo verslui, kadangi ši šalis dabar yra vienintelė, į kurią užsakomaisiais skrydžiais lietuvius atostogų gabena kelionių organizatoriai.

Lietuvos turizmo asociacija (LTA) praėjusią savaitę siūlė, kad tradiciškai atostogų šalimis laikomas valstybes – Graikija, Turkija, Portugalija, Ispanija – būtų galima vertinti atskirais regionais. Tuomet poilsiautojus būtų galima skraidinti, pavyzdžiui, į Antaliją ar Kanarų, Graikijos salas, kur sergamumas nėra didelis.

A.Veryga LRT radijui paaiškino, kad patenkinti tokį prašymą nėra taip jau lengva, nes tai reikia derinti su Latvija ir Estija.

„Iš tiesų buvome susitikę su kelionių organizatoriais ir tikrai suprantam ir verslo norą ir, matyt, žmonių norą pakeliauti, išskirti regionus ir salas.

Mūsų epidemiologai pradėjo kalbėti su Baltijos šalių ekspertais, nes, kaip žinote, Baltijos šalys derinasi savo pozicijas, mes stengiamės vieningai priiminėti sprendimus šiuo klausimu ir, deja, bet tos nuomonės tikrai labai išsiskiria. Nes vienu atveju mes keliam klausimą apie salas, kitos šalys kelia klausimą, o kodėl tik salos – galbūt tada tokioms didelėms šalims kaip, pavyzdžiui, Vokietija, kur yra žemės, tai gal tada žemes išskirti?“, – antradienio ryte kalbėjo ministras.

A.Veryga priminė ir sudėtingą atvejį su Malta. Pačioje visuomenėje COVID-19 plitimas yra nedidelis, tačiau rodiklį išaugino didelis skaičius užsikrėtusiųjų į ją atplaukusių prieglobsčio prašytojų. Visgi trys Baltijos šalys nusprendė laikytis numatyto rodiklio, ir Malta įtraukta į paveiktų šalių sąrašą.

„Jeigu tai būtų labai paprasta ir būtų galima sutarti dėl kažkokio vieningo principo, bent jau mano pozicija būtų tokia, kad tikrai būtų galima išskirti, bet turime susitarti dėl vienodo modelio, kad neatsitiktų taip – vienos šalys išskyrė salas, kitos paskui išskirs didesnių šalių regionus ir panašiai, nes ir Lenkijoje plitimas buvo labiau lokalizuotas kasyklų regione. Yra daug tokių niuansų, kuriuos reikia vertinti“, – LRT radijui sakė A.Veryga.

Ministras patikino, kad šia tema taškas dar nepadėtas, ir toliau kalbamasi su kolegomis iš Latvijos ir Estijos. Tačiau kada būtų galima tikėtis naujų sprendimų, atsakyti negalėjo.

Primename, kad pirmadienį buvo nuspręsta į Lietuvą leisti atvykti visiems ES/EEB valstybių piliečiams. Tačiau jeigu jie atvyksta iš šalies, kurios sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. žmonių, jiems bus privalu 2 savaitėms izoliuotis, jeigu viršija 25 – atsivežti atlikto COVID-19 testo neigiamus rezultatus ir izoliuotis. Lietuviams galios tos pačios taisyklės, tik testą jie galės atlikti ir Lietuvoje, per 24 valandas nuo grįžimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?