Daugybę šalių aplankęs Justinas Navikas yra romano apie lietuvio dramatišką likimą Sibiro taigoje – „Išeiti į horizontą“ – autorius. Neseniai pasirodė ir jo naujasis romanas „Išeiti į Afriką“.
Gilyn į Afriką. Zimbabvė
Penkių mėnesių trukmės lietaus sezonas kėsinosi mane prausti visas tris viešnagės Zimbabvėje savaites. Praustis nėra baisu, netgi sveika. Bet nėra sveiki maliariniai uodai, kuriems toks sezonas yra rojus. Galima į Pietų Afriką atskristi sausuoju laikotarpiu, bet tada ir Lietuvoje geras laikas – viskas žaliuoja, šilta. Tad dauguma tautiečių egzotiškesnes keliones renkasi žiemą, nes neką nuveiksi braidydamas per sniegus namuose. Taip eilinį kartą pasielgiau ir aš, palikęs žiemą Lietuvoje gruodžio viduryje.
Kaip jau man tapo įprasta, pirmą mėnesį Afrikoje skyriau adaptacijai ir prisitaikymui prie klimato ir vietinių genčių papročių. Geriausiai tai pavyksta Kenijoje, kuri yra tarsi mažoji Afrika su 45 genčių margumynu. Pati archajiškiausia gentis – Turkanos gyvulių ganytojai, jie – klajokliai, dar pusnuogiai tebesibastys po dykumas. O kikujų ir kalenji gentys turbūt turi daugiausia elito sostinėje Nairobyje ir netgi prezidentą Williamą Ruto.
