Niekas nelipa į kalną vos atsidūręs papėdėje. Ir mes taip iškart iki viršūnės nelipsime – lauksim, kol bus galima. O kodėl negalima iškart? Nes reikia aklimatizuotis.
Kiekvienam alpinistui, o ir tiesiog keliautojui, kuris bando palypėti aukštėliau, būtina aklimatizacija – toks procesas, kai organizmas pratinasi prie pakitusių sąlygų, ir bando būti normalus.
Tik pradėjusi domėtis kelionėmis į kalnus, kalnų kopimo technika, besiklausydama kopėjų istorijų sužinojau, kad ne viskas ten rožėmis klota. Organizmui bandant priprasti prie naujo aukščio, kitokio oro, galų gale, „tvarkantis“ su fiziniais išbandymais, tikrai būna visko. Ir silpna, ir bloga, ir namo turbūt smarkiau supykinus norisi.
Kaip žinoti, kada tie nemalonūs procesai yra normalu, o kada jau nebelabai? Papasakoti man apie aklimatizaciją sutiko gydytoja Aina Medzevičienė.
– Kas yra aklimatizacija?
– Aiškinant aklimatizacijos sąvoką reikėtų pradėti paaiškinant, kas vyksta lipant į aukštus kalnus. 2500 m ir didesniame aukštyje yra gana mažas atmosferos slėgis. Mažesnis nei tas, prie kurio esame pratę. Taip pat, paprastai tariant, mūsų organizmams tokiame aukštyje ima trūkti deguonies. Norint adaptuotis prie to deguonies stygiaus, reikia laiko. Tai ir yra toji aklimatizacija.
Aklimatizacijos procesas gali reikštis įvairiai. Pradžioje, tikėtina, kad jausite galvos skausmą, mieguistumą. Galimi virškinimo trakto sutrikimai, pykinimas, apetito stoka. Tačiau pabuvus tokiame aukštyje kurį laiką, organizmas prie jo ima priprasti. Tada ir galima kopti aukštyn.
– Vadinasi, tiesiog pabuvus tokiame aukštyje kurį laiką, organizmas savaime prisitaikys? Bet kodėl?
– Aklimatizavimosi proceso metu organizme vyksta daug dalykų. Pavyzdžiui, kadangi būdami aukštai gauname mažiau deguonies, organizmas stengiasi padėtį gerinti dažniau ir giliau kvėpuojant. Tai – visai normalu, ir nereikėtų išsigąsti. Antra vertus, galima jausti ir dusulį. Esant fiziniam krūviui dusulys yra normalu ir jo bijoti nereikia. Baisiau tada, jei dusulys kankina sėdint, esant ramybės būsenos.
Įsivaizduokite: atsikeliate naktį palapinėje ir nekvėpuojate. Bauginanti situacija, bet normali.
Dar vienas dalykas, kuris taip pat vyksta būnant kalnuose dėl deguonies stygiaus, tai kvėpavimo sutrikimai miegant. Gali būti, kad vykstant aklimatizacijos procesui per miegą jūs visų pirma kvėpuosite normaliai, tada kvėpavimas ims lėtėti, o galiausiai visai sustos.
Tačiau netrukus vėl atsiras, labai padažnės, kol susinormalizuos. Tokie dalykai gali kartotis ir, be abejo, labai išgąsdinti. Įsivaizduokite: atsikeliate naktį palapinėje ir nekvėpuojate. Bauginanti situacija, bet normali.
– Tai jei pabudusi palapinėje pamatau nekvėpuojantį draugą, neturėčiau nerimauti?
– Ne. Jam nebūtinai kažkas nutiko, taigi neturėtumėte pulti jo gaivinti. Na, nebent žmogus nekvėpuoja ilgą laiką... Nes tokie kvėpavimo sutrikimai normalūs yra tada, kai yra trumpalaikiai – trunka iki minutės. Jie gali tęstis ne tik aklimatizacijos proceso metu, bet ir visą laiką, kurį leidžiate kalnuose.
– Teko girdėti, kad kalnuose žmonės dažnai nori į tualetą...
– Kylant į kalnus žmogus dažniau kvėpuoja, todėl jo kraujas ima „šarmėti“. Tuomet organizmas stengiasi pašalinti atsiradusį šarmą ir jį šalina su šlapimu. Vadinasi, jei organizmui viskas gerai, kopiant į kalnus normalu dažnai norėti apsilankyti tualete. Be to, aklimatizuojantis patartina gerti kuo daugiau vandens, tai padeda organizmui. Reikėtų išgerti apie 3 litrus kasdien. Nuo to, žinoma, taip pat norisi į tualetą.
– O kas vyksta su širdimi?
– Normalu, jei akivaizdžiai padažnėja pulsas. Širdis tiesiog dažniau plaka, kad varinėtų mažiau deguonies turintį kraują ir aprūpintu juo deguonies stokojančius organus. Galima pastebėti, kaip plečiasi kraujagyslės, kapiliarai, didėja raumenys. Viskas yra tam, kad organizmas gautų kuo daugiau deguonies.
– Minėjote, kad tikriausiai aklimatizuojantis man skaudės galvą. Ar galiu išgerti vaistą ir tikėtis, kad praeis?
– Taip, galvą gali skaudėti, ir labai stipriai. Tokiu atveju galima išgerti įprastų vaistų nuo galvos skausmo. Vaistinėse galima įsigyti ir specialaus vaisto, skirto lengvinti aklimatizacijos procesus. Tačiau jo reikėtų griebtis tik kraštutiniu atveju, o ne skubėti jį gerti vos pajutus nedidelį skausmą.
Svarbu atminti, kad smarkiai skaudant galvai nereikia kopti aukštyn. Tokiu atveju būtina palaukti, kol skausmas nuslops, t.y. organizmas pripras.
– Ar kalnų liga būdinga kiekvienam? O gal man visai nebūtinai ten kažkas tokio bus?
– Galite tikėtis, kad kalnų ligos nepatirsite. Tačiau dažniausiai keliautojus ji užklumpa. Pakilus aukščiau nei 2500 m virš jūros lygio, ją patiria apie 25 proc. alpinistų, keliautojų. Taigi tikimybė susirgti kalnų liga yra gana didelė. Be to, kylant vis aukščiau, ta tikimybė vis didėja.
– O ar gali nutikti taip, kad aklimatizuotis man išvis nepavyks?
– Aklimatizacija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tai gana individualu. Būdų numatyti, požymių, iš kurių galima spręsti, ar jūs kalnų liga sirgsite, ir kiek laiko, nėra. Viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu kopiate, kiek per dieną pakylate. Rekomenduojama per dieną pakilti po 300–500 metrų. Svarbu nepradėti kopimo nuo didelio aukščio, įvertinti, kur miegosite. Geriausia būtų kopti aukščiau, o miegoti leistis žemiau.
– Ar yra būdų bent šiek tiek paruošti organizmą dar prieš kelionę, čia, Lietuvoje? Gal man vertėtų daugiau pabėgioti ar sparčiau palaipioti į kalvas?
– Fizinis pasiruošimas yra labai svarbu tam, kad priprastų širdis, vyktų kraujotakos adaptacija. Tačiau kalnų liga serga ir labai stiprūs atletai, tikrieji alpinistai.
