– Praėjusią savaitę Lenkijos kalnuose įvyko nelaimė. Trys lietuvės turistės, panašu, pasiklydo žygio metu. Buvo iškviesti gelbėtojai, tačiau viena iš jų vėliau mirė. Kas yra žinoma ir kodėl galėjo įvykti ši nelaimė?
– Kol kas informacijos nėra daug. Žinome tiek, kiek pateikė Lenkijos gelbėtojai per žiniasklaidos priemones. Panašu, kad moterys išėjo į kalnus nepasiruošusios: nepasitikrino orų prognozių, neturėjo tinkamos aprangos, ir galbūt prisidėjo kiti veiksniai. Kaip ir daugelyje nelaimių, retai būna vienintelis faktorius. Iš to, ką žinome, galime manyti, kad susidėjo kelios aplinkybės.
– Jos, kiek žinau, buvo rastos atskirai. Kas galėjo tai lemti?
– Šiuo metu galime tik spėlioti. Tikėtina, kad daugiau sužinosime, jei kada nors pavyks kalbėti su išgyvenusiomis. Kol kas turime per mažai informacijos, todėl galime tik spekuliuoti, kas galėjo įvykti.
– Jūs ruošiate alpinistus ir kalnų keliautojus. Pabandykime išanalizuoti šią situaciją. Kokios galėjo būti klaidos ir kokių veiksmų reikėtų imtis, kad tokių nelaimių būtų išvengta? Kokius namų darbus reikėtų atlikti prieš žygį?
– Pirmiausia, būtina pasižiūrėti orų prognozes. Tai – vienas pagrindinių pasiruošimo žingsnių. Reikia ne tik paviršutiniškai pažiūrėti orų žemėlapius, bet išsamiai peržiūrėti tikslias prognozes, jų tendencijas būtent tame aukštyje į kurį planuojate eiti. Oras kalnuose gali stipriai skirtis nuo to, ką matome apačioje, miestelyje ir to kas laukia viršūnėje.
Skirtinguose aukščiuose gali būti dideli temperatūros, kritulių ir rūko skirtumai. Jei prognozės nėra palankios, geriau atidėti žygį. Pradedantieji turėtų eiti tik tada, kai oras yra visiškai geras, be lietus ar rūko prognozių.
– Kur galima rasti tikslias orų prognozes? Dažnai žmonės pasikliauja bendromis prognozėmis per televiziją ar naujienų portaluose, kurios būna labai aptakios.
– Visų pirma – reikia palyginti bent dvi ar tris skirtingas prognozes, nes jos neretai šiek tiek skiriasi. Kiekvienas kalnų regionas dažnai turi informacijos centrus, kur galima rasti specifines prognozes pagal aukštį.
Taip pat galima naudotis įvairiomis specializuotomis meteorologinėmis programėlėmis, kurias naudoja, pavyzdžiui, buriuotojai. Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje yra daugybė būdų pasitikrinti tikslesnę informaciją. Labai svarbu peržiūrėti prognozes būtent to aukščio, į kurį planuojate eiti, nes temperatūra, krituliai ar rūkas gali smarkiai skirtis nuo kalno papėdės, kurioje esate.
– Kitaip tariant, reikia nepasikliauti standartinėmis prognozėmis ir naudotis specializuotomis programėlėmis, kad įvertintume oro sąlygas ir savo galimybes?
– Taip, tikrai taip. Svarbu ne tik pasitikrinti prognozes, bet ir įvertinti savo jėgas, fizinį pasiruošimą bei žygio sudėtingumą pagal esamas sąlygas.
– Taigi, pirmiausia – oras. Kokius dar namų darbus reikėtų atlikti?
– Kitas svarbus dalykas – tiksliai žinoti maršrutą ir įvertinti, ar esate pajėgūs jį įveikti. Pavyzdžiui, tokiose vietose kaip Tatrai, kur yra labai išvystyta kalnų turizmo infrastruktūra, galima lengvai susidėlioti maršrutą pagal savo galimybes.
Svarbu tai, kad kalnuose vaikštome ne po Vilniaus ar Krokuvos senamiesčius, o po pavojingą reljefą.
Yra net programėlių, kuriose rasite maršrutus įvairiems poreikiams, net su vaikais ar vežimėliu. Svarbu tai, kad kalnuose vaikštome ne po Vilniaus ar Krokuvos senamiesčius, o po pavojingą reljefą, kuriame reikia žinoti, kur einate. Nesvarbu, ar tai Tatrai, Alpės, Tian Šanis ar Pamyras – visi šie kalnai yra pavojingi.
– Kokie dar svarbūs dalykai ruošiantis kelionei?
– Dar vienas labai svarbus dalykas – visada informuoti bent vieną žmogų apie savo planus. Nurodykite, kur einate ir kada planuojate grįžti, kur nakvosite ir pan. Jei kas nors nutiktų, toks planavimas labai palengvins paieškos darbus, nes bus aišku, kur pradėti jūsų ieškoti.
Mes juk niekada neplanuojame nelaimių – tikimės gražaus oro, saldžių nuotraukų instagramui ir malonių akimirkų, bet nelaimės atsitinka netikėtai. Tad informavę artimuosius, žymiai palengvinsite paieškas ir pagalbos suteikimą, jei kas nors atsitiktų.
– Kaip įvertinti savo jėgas prieš žygį? Ar galiu remtis tuo, kiek nueinu Lietuvoje, pavyzdžiui, 20 km lygumose?
– Kalnuose vaikščioti yra visiškai kitaip nei lygumose. Jei Lietuvoje nueinate 20 km, kalnuose savo galimybes reikėtų per pusę sumažinti. Kopiant į kalną, sunku ne tik lipti į viršų, bet ir leistis žemyn. Todėl planuodami maršrutą turėtumėte vadovautis ne kilometrais, o valandomis.
Planuodami maršrutą turėtumėte vadovautis ne kilometrais, o valandomis.
Pavyzdžiui, Zakopanėje visur yra informacinės lentelės su maršrutais, pažymėtais ne kilometrais, o valandomis. Specialios žygių programėlės taip pat pateikia vidutinį laiką, reikalingą maršrutui įveikti. Šis laikas dažniausiai apskaičiuotas pagal vidutinį turistą, einantį vidutiniu žingsniu, tad juo galima gana tiksliai vadovautis.
– Dar turbūt svarbu paminėti, kad atstumas kalnuose yra ne tik horizontalus, bet ir vertikalus, kalbant apie pakilimą?
– Taip, atstumas nėra vien horizontalus. Pavyzdžiui, du kilometrai kalnuose gali užimti daugiau laiko nei penki ar dešimt kilometrų, jei maršrutas yra status ar kelias stipriai uolėtas. Todėl vertiname ne tik atstumą, bet ir laiką – kiek valandų užtruks kelionė. Trumpas atstumas kartais gali būti daug sudėtingesnis nei ilgesnis lygus maršrutas.
– Ir turbūt nereikėtų pirmąją dieną rinktis sudėtingiausio maršruto, kad galėtume įsivertinti savo jėgas?
– Tikrai taip. Pirmoji diena turėtų būti skirta savęs patikrinimui – įvertinti, ką galite ir ko ne. Reikia rinktis maršrutą su aiškiais ženklais ir populiarią trasą, kad, jei kas nutiktų, būtų žmonių, kurie galėtų padėti.
Be to, tokiais maršrutais mažėja tikimybė pasiklysti, nes takai yra gerai pažymėti. Pirmoji diena kalnuose turėtų būti kaip apšilimas, kaip ir bet kurioje sporto šakoje.
– Gerai, pasirinkome nesudėtingą maršrutą, programėlės rodo gerą orą. Ką reikėtų pasiimti į kuprinę? Kokie yra būtiniausi daiktai?
– Pirmiausia – nepaisant prognozių, būtina turėti neperšlampamą ir vėjui atsparią striukę, termo drabužius, papildomą akumuliatorių telefonui įkrauti. Taip pat svarbu pasiimti prožektorių ar žibintuvėlį – net jei neplanuojate eiti naktį, tai gali išgelbėti, jei užtruktumėte.
Būtinas vandens kiekis priklauso nuo individualių poreikių, bet jo būtinai reikia pasiimti. Jeigu įprastai išgeriate 1,5 litro per dieną, tai kalnuose jį išgersite per pusdienį. O gal ir dar daugiau. Be to, turėkite užkandukų – batonėlį ar gliukozės šaltinį. Priklausomai nuo metų laiko, gali prireikti pirštinių, kepurės ar pūkinės striukės.
Kalnai yra griežtas mokytojas – klaidas retai atleidžia.
– Tarkime, pradėjome žygį geru oru, tačiau jis pradeda prastėti. Kada reikėtų apsisukti ir grįžti atgal?
– Čia nėra vienareikšmės taisyklės. Jei oras pradeda prastėti, o jūs neturite daug patirties, rekomenduoju apsisukti iškart. Prastėjant matomumui, žygio malonumas dingsta, o rizika stipriai išauga. Kalnai yra griežtas mokytojas – klaidas retai atleidžia.
– Ką daryti, jei paklydome, patekę į rūką ar debesis, ir suprantame, kad nuklydome nuo kelio?
– Pirmiausia – reikia patikrinti, ar yra mobilusis ryšys. Jei jo nėra, verta paeiti kelias minutes į vieną ar kitą pusę ieškant signalo. Naudokitės programėlėmis ar sportiniais laikrodžiais, kurie gali padėti rasti kelią atgal. Jei nėra matomumo ar negalite rasti kelio, geriau sustoti ir palaukti – rūkas gali prasisklaidyti. Svarbiausia – nepanikuoti ir priimti racionalius sprendimus.
– Ar yra logikos, paklydus kalnuose, laikytis principo, kad visada einu žemyn?
– Jei esate ant keliuko, galite eiti žemyn, tačiau jokiu būdu negalima palikti keliuko, ypač jei matomumas prastas. Kalnuose laikytis keliuko yra saugiausias sprendimas. Tokiose vietose kaip Lenkijos ar Slovakijos Tatrai yra išvystyti takai su ženklais, kurie nurodo kryptis ir atstumus. Jei sekate ženklus, turite didelę tikimybę rasti kitus keliautojus. Jei esate ne ant keliuko, situacija tampa sudėtingesnė.
– Jei sutinkate kitą žmogų, turbūt nereikėtų bijoti paklausti kelio?
– Be jokios abejonės. Kalnuose žmonės paprastai yra labai draugiški ir visada nori padėti. Daugelis keliautojų net palydės jus, jei reikės. Kalnuose nereikia bijoti klausti, nes dauguma žmonių supranta situacijos rimtumą.
– Pakalbėjome apie pasiruošimą galimai nelaimei. Kokius dar daiktus turėtume turėti, kad būtume maksimaliai pasiruošę? Pavyzdžiui, vaistinėlę, šiltus drabužius ar degtukus laužui susikurti?
– Visi šie daiktai yra labai svarbūs. Vaistinėlė yra būtina – bent minimaliai turėkite pleistrų, binto ir dezinfekcinio skysčio. Taip pat pravers šilumą sulaikančios folijos apklotas, su kuriuo ekstremalioje situacijoje galima išbūti per naktį.
Kalnuose svarbu galvoti apie visas galimybes: kas būtų, jei įvyktų nelaimė? Tad labai rekomenduoju pagalvoti apie specialų draudimą. Jeigu nutiktų nelaimė, gelbėjimo operacijos gali būti brangios, taip pat gali reikėti padengti gydymo ir kitas išlaidas. O be draudimo tai būtų didelis finansinis iššūkis.
– Kaip elgtis, jei sveikata pablogėja ar išsenkame ir suprantame, kad teks praleisti naktį kalnuose?
– Jei jaučiate pavojų savo gyvybei, pirmiausia kreipkitės į gelbėtojus – skambinkite telefonu 112. Jei to padaryti negalite, svarbu atsiminti, kad geriausiai žmogų šildo kitas žmogus – apsikabinus galima palaikyti šilumą. Taip pat ieškokite vietos, kur mažiau vėjo, pavyzdžiui, už akmens ar uoloje. Jeigu turite jėgų, galite iš akmenų pasistatyti sienelę nuo vėjo.
Turėkite omenyje, kad sėdint ar gulint reikia pakloto, kuris apsaugo nuo žemės šalčio. Jei turite kuprinę, pasinaudokite ja kaip izoliacija nuo žemės, jeigu yra aplink medžių – galite pasitiesti šakas. Taip pat svarbu nuo šalčio apsaugoti galūnes, nes per jas prarandama daugiausia šilumos.
-
Patirtys kopiant į Monblaną: kraujas batuose, gelbėjimo sraigtasparniai ir pasididžiavimo jausmas
-
Naujoji Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentė Vilma Tūbutytė: „Kalnuose nesvarbu – tu vyras ar moteris“
-
Kur keliauti 2017 m.: Vilma Tūbutytė siūlo eiti į kalnus – jie skirti ne tik alpinistams
-
Viena tarp vyrų. Alpinistė V.Tūbutytė: „Einu į kalnus dėl jausmo, kurį galiu patirti tik ten“
-
15min studijoje – patarimai, ko nedaryti kalnuose
-
5 dalykai, kuriuos reikėtų sužinoti apie kalnų vedlį prieš iškeliaujant
-
Alpinistė Vilma Tūbutytė: „Jei norite pažinti žmogų, pasiimkite jį į kalnus“
-
Kaukazo kalnuose žuvusių lietuvių bičiuliai dalijasi jautriais prisiminimais ir išskirtiniais kadrais: sunku suvokti, kad jų nebėra
-
Alpinistė Vilma Tūbutytė apie kalnus: „Tai basomis, tai su šliurėmis sugalvoja lipti“
– Jei mūsų ieško gelbėtojai, ką turėtume daryti, kad palengvintume jų darbą?
– Jei tai naktis ar prastas oras, gelbėtojai greičiausiai neskris sraigtasparniu, bet eis pėsčiomis. Šviesa yra labai svarbus orientyras, todėl prožektorius gali būti didžiulė pagalba jus kuo greičiau surandant. Jei jūsų drabužiai turi atšvaitus, neuždenkite jų, būtinai palikite matomus. Taip pat labai svarbu nusiųsti savo koordinates, jei tik yra galimybė, nes tai labai palengvina paiešką.
– Pirma turbūt reikėtų apskritai išmokti siųsti koordinates ir žinoti, kur esate. Daugelis žmonių kasdieniame gyvenime turbūt nelabai moka tai padaryti. Ar tai turėtų būti vienas iš pasiruošimo žingsnių?
– Taip, tai vienas svarbiausių dalykų. Reikia išmokti naudotis telefonu, įjungti vietos nustatymo funkciją ir žinoti, kaip nusiųsti koordinates. Jei turite galimybę pranešti tikslią savo buvimo vietą, tai labai palengvina gelbėtojų darbą. Jie puikiai žino kalnus, todėl net ir mažiausia informacija gali būti labai naudinga.
– Eikime prie pabaigos. Pakartokime svarbiausius pasiruošimo žingsnius. Kokie namų darbai turėtų būti padaryti prieš išvykstant į kalnus?
– Pirmiausia – būtina patikrinti orų prognozes. Palyginkite bent tris skirtingas prognozes ir atsižvelkite į aukštį, kuriame planuojate žygį. Antra – suplanuokite maršrutą, įvertinkite savo fizines galimybes ir informuokite artimuosius apie savo planus. Tai padės išvengti panikos ir palengvins paiešką, jei kas nors nutiktų.
Labai svarbu turėti striukę nuo lietaus ir vėjo. Ji nebūtinai turi būti labai šilta, tačiau apsauga nuo aplinkos veiksnių yra būtina. Prožektorius, vaistinėlė, šilti drabužiai, vanduo ir energetiniai batonėliai taip pat turėtų būti kuprinėje. Be to, būtina pasirūpinti draudimu, apimančiu padidintas rizikas.
Nepersistenkite ir nesekite netinkamų pavyzdžių iš socialinių tinklų.
Reikia tinkamai įvertinti savo fizinę būklę. Tai nėra tik fizinis pasirengimas – svarbu ir psichologinis pasiruošimas. Nepersistenkite ir nesekite netinkamų pavyzdžių iš socialinių tinklų. Būkite kritiški ir remkitės sveiku protu.
Oras kalnuose gali greitai keistis. Nepaisant prognozių, visada turėkite su savimi šiltesnius drabužius. Pavyzdžiui, neperšlampamos kelnės gali būti puiki apsauga nuo lietaus. Jos neužima daug vietos, bet gali būti gyvybiškai svarbios.
– Dėkoju už pokalbį
