„Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik taip galima išbandyti įvairias edukacines programas ir patekti ten, kur be išankstinės registracijos nepateksi. Vis daugiau keliautojų šį kraštą nori pažinti ne tik akimis, bet ir išgirsti, paragauti. Maršrutas „Migruojančios kultūros“ kaip tik toks“, – sako maršrutą sukūrusios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies.
Maršrutas driekiasi palei buvusią sieną, kuri skyrė Mažąją ir Didžiąją Lietuvą: nuo Kretingos iki Šilutės. Klaipėdos kraštas Lietuvos dalimi tapo prieš mažiau nei šimtą metų. Tik 1923 metais šis Mažosios Lietuvos lopinėlis buvo prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte išlikę daug vokiečių kultūros ženklų, kurie ryškūs čia gyvenančių žmonių kasdienybėje.
Kretinga: egzotiniai augalai ir duonos kepimas
K.Kionies pataria kelionę iš pajūrio į pietus Šilutės link pradėti nuo Kretingos miesto. Tvarkingas ir jaukus miestas netoli Klaipėdos ir Palangos žavi savo nepaprasta istorija ir itin vertingu kultūriniu palikimu.
Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – bene labiausiai lankytojų pamėgtos šio miestelio vietos, kur vis dar jaučiamas dvaro kultūros dvelksmas. Buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikia muziejaus ekspozicija, Žiemos sode akį džiugina daugiau kaip 5 tūkst. rūšių egzotinių augalų.
„Kretingos muziejaus teritorijoje įkurtame tradicinių amatų centre liaudies meistrai tikroje senovinėje duonkepėje moko išsikepti tradicinės duonos, dvaro pyrago, iš vilnos susivelti pirštines. Dvaro saldaininėje pasigaminsite nuo vaikystės puikiai pažįstamų tradicinių karamelinių saldainių. Gražu matyti, kaip raitydami įvairių formų saldainius žmonės džiaugiasi lyg vaikai“, – sako Kretingos rajono turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė..
Kretinga ne veltui vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu. Čia tebestovi seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia su seniausiais Lietuvoje vargonais, veikia net penki vienuolynai. Iš anksto užsisakiusieji ekskursiją galės iš arti apžiūrėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, sužinoti jo istoriją, susipažinti su pranciškonų vienuolių kasdienybe ir gyvenimo būdu.
Senieji kuršių amatai ir žvilgsnis į Mirusias kopas
Aplankius Kretingos įžymybes „Migruojančių kultūrų“ maršrutu toliau keliaujama į Gargždus. Per šį miestelį ėjo siena, skyrusi Mažąją ir Didžiąją Lietuvą.
„Keliaudami užsukite į Dovilų gyvenvietę. Čia susipažinsite su Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų gyvenimu. Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje iš anksto užsakius galima stebėti visą muzikinę programą su šio krašto tradicine liaudies muzika, lietuvininkų kostiumais“, – sako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.
D.Buivydienė pasakoja, kad Drevernoje, J.Gižo etnografinėje sodyboje, galima pažinti šio krašto laivadirbystės ir žvejybos tradicijas.
Užkopus į 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokštą galima grožėtis nuostabiais vaizdais į Kuršių marias, Mirusias kopas. Norint apžiūrėti Dreverną iš vandens, net ir rudenį galima išsinuomoti vandens dviratį, baidarę, irklentę. Senajame žvejų kaimelyje įkurtame Drevernos mažųjų laivų uoste, pasak D.Buivydienės, gera ir pailsėti, ir papramogauti. Keliautojų patogumui čia įrengti poilsio nameliai, šildomas baseinas, kempingas, nuomojamos valtys.
Kintai ir Mingė: vėtrungių ir bučių gamyba, žvejų paslaptys, gardūs puceliai
Pažintį su Mažąja Lietuva rekomenduojama pratęsti Kintuose, kur kadaise gyveno žymus Lietuvos filosofas, rašytojas, sveikos gyvensenos pradininkas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Jo garbei Kintuose įkurtas kultūros centras ir memorialinis muziejus. „Iš vietos gyventojų Kintuose išgirsite turtingą pamario krašto istoriją, Pažinimo kambaryje galėsite pasigaminti autentišką pamario sagą arba vėtrungę. Be vėtrungių pamario kraštovaizdis tiesiog neįsivaizduojamas. Neišvykite iš Kintų vietos kepyklėlėje neparagavę vietinių spurgų, vadinamųjų pucelių“, – pataria D.Buivydienė.
Norint kuo geriau pažinti pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas, anot Šilutės rajono turizmo informacijos centro direktorės Rasos Grygelienės, būtina aplankyti vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantį Mingės kaimą, dar vadinamą Lietuvos Venecija. Čia įkurtas Žvejo muziejus. „Iš anksto užsisakiusieji edukacinę programą kartu su Mingės seniūnaičiu Jurgiu Geču gali išmokti pinti senovinius pamario žvejybos įrankius – nėginius bučiukus, išgirsti nepaprastai įdomių istorijų ir pamario žvejybos paslapčių“, – tikina R. Grygelienė.
Ventės rage – krašto panorama iš senojo švyturio, Šilutėje – vokiško miesto dvasia
Ventės ragas – toliausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Čia yra ornitologinė stotis, žieduojami paukščiai, galima apžiūrėti paukščių migracijos ekspoziciją, įlipti ir pasižvalgyti po lankytojams atvirą Ventės rago švyturį.
Maršruto „Migruojančios kultūros“ galutinė stotelė – Šilutė. Pasak R. Grygelienės, Šilutėje esančiame Hugo Šojaus dvare-muziejuje galima susipažinti su šio dvaro kultūra ir palikimu, o Šilutė sužavės labai žalia, tvarkinga ir autentiška pagrindine miesto gatve.
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia vadinama viena gražiausių buvusios Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos religijų sandūra paliko ryškių pėdsakų šiuolaikinėje Klaipėdos krašto kultūroje. Ją pažinę iš arčiau keliaudami naujuoju kultūriniu maršrutu pasijusite ne tik gerai pailsėję, bet ir daug atradę“, – įsitikinusi R.Grygelienė.
