Šiemet dėl susiklosčiusios situacijos šalyje šis festivalis išsiskyrė tuo, jog nuo 20 val. renginio vakarinę dalį buvo galima stebėti tiesiogiai internetu, rašoma pranešime spaudai. Įrašą galima rasti čia.
Didelis dėmesys buvo skiriamas tradiciniam 7 piliakalnių pėsčiųjų žygiui. Nors užsiregistravusių į žygį buvo per 100, tačiau dideliame karštyje pasiryžo išeiti per 70. Žygeiviai 27 km maršrutą įveikė per 5 val. Ant kiekvieno piliakalnio šiemet žygeivių laukė nedidelės staigmenos: juos pasitiko istoriko pasakojimai apie piliakalnių paveldą ir archeologinius radinius, liaudiškos muzikos pertraukėlė, gamtos pažinimo pasakojimai, ir, žinoma, paskutinėje žygio stotelėje – Kartenos piliakalnio teritorijoje – jų laukė gaivinantys Kartenos ugniagesių fontanai ir Kartenos festivalio veiklos.
Veikė amatininkų turgelis, vyko įvairios parodomosios edukacijos. Šeimos su vaikais galėjo pamėginti išsikepti naminės duonos, prisiliesti prie juodosios keramikos, išvysti, kaip kalama karšta geležis ar raitomi vario papuošalai, rišamos medžiaginės lėlės, gaminamos vaško žvakės. Išskirtinio dėmesio sulaukė Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus lietuvių senųjų lauko žaidimų kiemas, siūlęs išmėginti įvairius medinius žaislus ir senuosius žaidimus bei ratelius, pasivažinėti tiesiog karučiuose.
Vietos gyventojas Saulius Miltakis visos dienos metu drožė kuršių karžygių skulptūras, veikė Salantų regioninio parko direkcijos arbatos baras, kuriame buvo galima paragauti šiame krašte žolininkės Giedrės Bružienės rinktų vaistažolių arbatos, įsigyti kitų gaminių su parko atributika.
Vakarop festivalio lankytojai turėjo galimybę susipažinti ir su kitu kultūros projektu „Tylios šventovės“, kurio metu buvo pristatoma audio-vizualinė instaliacija – 90 minučių trukmės filmas su 5.1 erdviniu garsu. Entuziastingas ir traukiančias rungtis surengė lankininkai iš Suvalkijos. Taikliausias varžybų dalyvis buvo apdovanotas simboline strėle ir festivalio draugų dovanomis. Dienos metu skambėjo Kretingos, Salantų krašto folkloro ansamblių muzika, o svečiai iš Tauragės padovanojo muzikinį-literatūrinį spektaklį „Palangos Juzė“.
Vakarinė festivalio dalis bene daugiausiai sulaukė komentarų ir dėmesio. Subtilų koncertą žiūrovams skyrė grupė „Maros Rijos“ (Laurita Peleniūtė ir Tadas Dešukas). Tiesioginėje transliacijoje nauja šiuolaikinio džiazo roko grupė YTO sukūrė jaunatvišką ir lengvą atmosferą klausytojams, o kulminacinėje festivalio dalyje grupė OKATA, sujungusi tai, kas sena, su tuo, kas nauja, kvietė pakeliauti savo dainomis po pasaulį: liaudiška muzika, pagardinta „beatbox“ motyvais, tarsi prikelia senas, autentiškas dainas naujam gyvenimui ir naujam garsui.
Šių metų Kartenos festivalio „Kuršių genties vartus pravėrus V“ kelionė pasibaigė tradiciškai, kuriant ant Kartenos piliakalnio nakties žvakių ir projekcijų spektaklį. Šįkart tai buvo kelionės, gamtos ir kultūros sinergiją pristatantis vaizdinys. Piliakalnis virto jūra, ant kurios kelionei kvietė didelis 15 metrų aukščio kuršiškas laivas. Laivo burėse žiūrovai galėjo matyti besikeičiančius gamtos vaizdus, kuriais keliaujama per visą žmogaus būtį ir jo gyvenimą. Šiai instaliacijai buvo kuriamas ir garsinis takelis, kurio tekstas pagilino sumanymo koncepciją, įprasmino vaizdinius.
„Nueini šimtus kelių, pramini naujų takelių, pasilenki prie samanoto šulinio, pasisemi su kibiru, laikai seną puodelį, geri ir laša, laša po lašelį, o pro kiaurymę šviečia saulė. Pareini iš dykumų, kur lašas vertas aukso, matai žaliuojančius miškus, tekantį upelį, taip gera, gera, gera... Tai mano, gal ir tavo, visas toks gyvenimas...“ – skamba tekste ir kviečia visus į susimąstymą apie laikinumą ir gamtos didybę, koks žmogus didis bebūtų.
