Susitikęs su treneriu Antanu Sireika pasikalbėti, net jei ir jautiesi lyg prieš egzaminą, po kelių minučių jau kartu juokiesi. Vieni atsakymai nustebina, kiti priverčia suklusti ar tik pritarti – miesto garbės pilietis apie Šiaulius turi tvirtą nuomonę, o mieste jam trūksta vos kelių dalykų – dangoraižių ir tvarkingų žaliųjų zonų. Pasak jo, ežeras mieste – vertybė, aplink jį turėtų suktis dalis gyvenimo. O pastarosiomis savaitėmis netylantis medžių pjovimas mieste – pagirtinas dalykas.
Besikeičiantis miesto veidas
„Medžius senus iškirto, miestas atsivėrė, man gražu. Manau, miesto centre taip ir turėtų būti. Visame pasaulyje taip yra, kad miesto centre nėra medžių, yra aikštės, pastatai, o parkams skiriamos specialios vietos, zonos. Šiauliai ne Niujorkas vien iš stiklo ir betono, bet net ir tame didmiestyje parkui skirta atskira nemenka zona. Mes taip pat turime gražų parką, tik jį reikia sutvarkyti. Esu už tai, kad atsinaujintume, kad senų medžių nelaikytume. Norisi šviesesnio, šiuolaikiškesnio miesto centro, dangoraižių ir kad apie ežerą plėstųsi miestas ir būtų išnaudojamas ežero grožis“, – pokalbį pradeda A.Sireika.
Ne vienam profesionaliam krepšininkui pakilimo taku tapusi miesto krepšinio komanda – vienas dalykų, be kurių A.Sireika neįsivaizduoja miesto. „Šiauliai visko turi. Šiauliai yra regbio, dviratininkų, žolės riedulio miestas. Krepšinis irgi yra, net neįsivaizduoju, kaip jo gali nebūti. Futbolas šiek tiek dingo, man tai labai nepatinka, kovoju ne tik už savo sporto šaką, bet ir iš esmės už sportą. Kitas dalykas, be ko neįsivaizduoju miesto – be pėsčiųjų bulvaro, jis įsimintinas. Juk Šiauliuose, pirmame mieste, centrinė gatvė paversta pėsčiųjų bulvaru. Tai verčia didžiuotis, tai padarėme pirmi. Ir dabar siūliau – būkime pirmas miestas, kuriame yra ne kūno kultūros, o krepšinio pamokos. Manau, vaikai nesupyktų“, – siūlo treneris.
Nepaleidžiantys prisiminimai
Šiauliai A.Sireikai – namai. „Vien išgirdus žodį „Šiauliai“ apima ramybė. Tai mano namai, o namuose visada ramu. Niekur nėra taip gera, kaip grįžus namo.“
Priešingai nei namuose, treneriui krepšinio salėse ramu retai kada būdavo. A.Sireika prisimena, kaip svajodavo apie naują areną komandai: „Atsimenu, kai žaisdavome „Tauro“ salėje ir atvažiuodavo „Žalgiris“, net nugalėję jį esame. Atrodydavo, kad ta salė dreba. Visada svajojau apie didelę salę. O mūsų arena yra viena gražiausių, kokią esu matęs, tokia vaivorykštinė, stiklinė.“
Prisiminimais grįžęs į senus laikus, treneris dalijasi ir sunkiai pamirštamais įspūdžiais iš čempionų sutiktuvių: „Labai malonu prisiminti, kai tapome čempionais, kai atrodė, kad sutiko visas miestas. Net dabar, kai matau mūsų šventes – nieko panašaus. Visa aikštė buvo pilna žmonių. Mus pasitiko nuo Pietinio. Labai malonu, kad net du mano auklėtiniai Mindaugas Žukauskas ir Donatas Slanina buvo toje rinktinėje, tapo čempionais. Man tai didžiulis džiaugsmas, pasididžiavimas, smagu.“
Ir dabar siūliau – būkime pirmas miestas, kuriame yra ne kūno kultūros, o krepšinio pamokos. Manau, vaikai nesupyktų.
Šiaulių simboliai ir ateities planai
Prisipažinkite – ar dažnai į savo namus pasikviečiate svečių? O gal susitinkate kažkur mieste? O jei pas jus lankosi atvykusieji iš kitų kraštų? A.Sireika pasakoja, kad savus svečius dažniausiai priima namuose. Treneris prisimena, kad iš Turkijos atvykusiems draugams rodė Talkšos ežerą, Lapės skulptūrą. Kryžių kalną aplankė, žinoma, pasivaikščiojo bulvaru. „Geriausias Šiaulių informacijos centras esu aš. Daug žinau, nesakau, kad viską. Tačiau lengvai galiu pasakyti, kur ką rasti“, – gerą humoro jausmą rodo treneris paklaustas, ar ieško informacijos apie savą miestą.
Pasidomėjus, koks miesto identitetas – Saulės, dviračių ar Šaulio miestas – jam artimiausias, A.Sireika teigia, kad jį žavi miesto simbolis, miestelėnų vadinamas Auksiniu berniuku – Šaulys. Trenerio prašymu net Šiaulių krepšinio simboliu jis pasirinktas, tik „patupdytas“ ant krepšinio kamuolio, o ne ant obelisko.
Kad krepšinis A.Sireikai – vienas svarbiausių dalykų gyvenime, net neverta abejoti. Paklaustas, apie ką svajoja, bet vis nesiryžta padaryti, treneris pasakoja apie susitarimą su savo komanda: „Noriu visą komandą užvesti į mūsų katedros bokštą. Žinau, kad bus nelengva, bet kokie vaizdai! Planuojame, bet vis laiko nerandame.“
Dar vienas krepšinio sezonas tuoj pasibaigs, gal tada komanda galės mėgautis besikeičiančio miesto vaizdais. O kol kas – trenerio A.Sireikos rekomendacijos ir palinkėjimas miestiečiams bei miestui:
„Linkiu tarpusavio supratimo, pagarbos, tolerancijos, dėmesio, šilumos. Miestui palinkėčiau, kad jis gražėtų, kad atsigautų parkas, gatvės. Noriu, kad Šiauliai būtų gražiausias miestas Lietuvoje. Reikia tik įdėti daug pastangų.“
Geriausia vieta pasimatymui: Auksinio berniuko aikštė.
Geriausia vieta pasitikti saulę: Iš kur ji matosi. Iš aukštai.
Šiaulių pasididžiavimas: Krepšinio komanda.
Skaniausia Šiauliuose: „Avenue Brasserie“.
Šiauliuose pailsėti galima: Prie Rėkyvos ežero.
Aktyvūs šiauliečiai renkasi: Bulvare arba „Akropolyje“
Kada paskutinį kartą lankėtės
- Muziejuje: Senokai, Fotografijos muziejuje, jis dar nebuvo rekonstruotas.
- Teatre: Žiūrėjau spektaklį Sireikos akademijoje, buvusioje mokykloje, „Dumblas“. Buvo labai neįprasta, pasijutau kaip dalyvis.
- Koncerte: Arenoje. „Mašina vremeni“ ir F.Kirkorovas. Mūsų kartos muzika. Pasižiūrėjus į susirinkusius – žilos arba plikos galvos.
