Vienuolika ryškiausių viešnagės akcentų, kuriuos parsivežiau iš Armėnijos.
1. Spitako žemės drebėjimas. Praėjusią savaitę Armėnijoje buvo minimos 28-osios Spitako žemės drebėjimo metinės. 1988 m. gruodžio 7 dieną milžiniškas žemės drebėjimas nusinešė 25 tūkst. gyvybių, stipriai apgriauti Vanadzoro, Giumri, Stepanavano miestai ir dar apie 400 gyvenviečių.
Tokios tragedijos palieka gilius randus žmonių prisiminimuose. Beje, net ir dabar važiuojant kalnų keliais visai netoli nuo Jerevano galima rasti akmenų nuošliaužų. Teigiama, kad dalis jų liko nuo didžiojo žemės drebėjimo.
2. Kalnų Karabacho konfliktas. Dar viena Armėnijos identiteto dalis. Konfliktas su Azerbaidžanu, kuris rusena iki šiol. Šiemet pavasarį jis vėl buvo virtęs atviru kariniu konfliktu ir prikaustė pasaulio dėmesį.
Armėnijoje nerasite nė vienos viešai kabančios Azerbaidžano vėliavos. Yra viena išimtis. Tai žinomiausio Armėnijos konjako (nors Europos Sąjungoje jis vadinamas brendžiu, bet tai jau atskira istorija) „Ararat“ gamykla.
Čia yra taikos statinė, kuri turi būti atkimšta tada, kai bus rastas taikus krizės sprendimo būdas. Šalia stovi visų ceremonijoje dalyvavusių valstybių vėliavos, tačiau kol kas nedaug vilties, kad artimiausiu metu bus galima paragauti gėrimo iš šios statinės.
3. Nacionaliniai gėrimai. „Ararat“ gamykla Jerevane yra ir lankytinas objektas, ir didžiulio verslo lopšys, ir net politika.
Ir ši politika tiesiogiai susijusi su Lietuva. Mūsų valstybė buvo pirmoji, pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę. Čia lankėsi trys mūsų šalies vadovai. Visiems jiems, kaip ir kitų šalių prezidentams, skirtos vardinės konjako statinės.
Ši – skirta prezidentui Valdui Adamkui, tačiau greta yra statinės su Dalios Grybauskaitės ir Rolando Pakso parašais. Žinoma, čia pat ir Vladimiro Putino ar Boriso Jelcino statinės.
Beje, visiems ekskursijos dalyviams siūloma paragauti kelių rūšių konjako. Brangiausias jų – dešimt metų brandintas gėrimas, kuris itin patiko Jungtinės Karalystės premjerui Winstonui Churchilliui. Gidė jums būtinai papasakos, kaip po W.Churchilio laiško Stalinui šiam teko asmeniškai iš lagerio traukti šį konjaką kūrusį technologą.
4. Spindintis Jerevanas. Nors Armėnija nėra turtinga šalis, atsidūręs Jerevano centre to nepasakysi. Vakare miestas tviska, čia apstu gerų restoranų ir kavinių, prabangių viešbučių bei parduotuvių.
Visa tai centre. Kiek toliau apstu senesnių pastatų, kurie labai tipiški Armėnijai ir primena jos istoriją. Apskritai, tai šalis, kurioje dar labai daug autentikos. Nors statybos vyksta ant kiekvieno kampo, tačiau praeis dar keli dešimtmečiai, kol senieji pastatai pasislėps naujų stiklinių daugiaaukščių šešėlyje.
5. Svetingumas. Tai būdinga visoms Kaukazo šalims ir tai tikrai jaučiama Armėnijoje. Ir tai apima ne tik žmonių santykius. Štai taip atrodė stalas po priėmimo. Kai nusistebėjau likusio maisto ir gėrimų gausa, man greta sėdintis armėnas paaiškino, kad Gruzijoje yra blogas tonas, jei kylant nuo stalo matyti, kad maisto mažiau nei pradėjus vakarienę. Čia pat jis pridūrė, kad maisto akivaizdžiai mažiau, todėl armėnai šiuo klausimu racionalesni.
6. Tradicijos. Nors Lietuvoje sunku būtų rasti nacionalinių patiekalų restoraną, kuriame vakarais būtų traukiamos liaudies dainos, tokių vietų tikrai rasite Armėnijoje. Ir šios dainos tikrai nemigdys. Bent jau man tai buvo atradimas.
Beje, čia pat jums parodys, kaip kepamas lavašas, ir galėsite jo paragauti.
Restoranuose skamba ne tik tradicinė muzika, kelis kartus vakarieniavome skirtinguose restoranuose, kuriuose skambėjo džiazas. Panašu, kad tokios vietos tikrai populiarios.
7. Kalnai. Jerevanas apsuptas kalnų. Kalbėjome, kad tai vienas iš miestų, kuris buvo statomas ne kariauti, o prekiauti. Jerevano centras tarsi dubens dugnas, o nuo jo tolstant tenka važiuoti gana stačiais šlaitais. Tą reikia įvertinti žmonėms, kurie planuoja nuomoti automobilius.
8. Šventyklos ir vienuolynai. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Tai įvyko 301 m.
Armėnijos kalnuose išliko unikalių bažnyčių ir vienuolynų, kurie atlaikė karus ir žemės drebėjimus.
Šalyje liko ir pagoniškų šventyklų.
9. Raštijos paminklai. Armėnijoje galima pamatyti gausiai iliustruotų knygų, kurios buvo sukurtos pirmaisiais mūsų eros amžiais. Detalūs kaulo ir metalo raižiniai puošia knygų viršelius, puslapiai išmarginti dažais, padarytais iš žolelių, paukščių išmatų ar lydyto aukso. Salėse fotografuoti negalima, tačiau būnant Jerevane šį muziejų aplankyti būtina.
10. Sergejaus Paradžanovo gimtinė. Režisierius Sergejus Paradžanovas labiau žinomas vyresnės kartos žmonėms. Vienas žinomiausių Armėnijos menininkų dalį savo gyvenimo praleido Gruzijoje, kur iki šiol stovi jam pastatytas paminklas.
Jerevane apsilankėme S.Paradžanovo muziejuje. Išlikę autentiški koliažai, piešiniai, filmų rekvizitai. Nuotraukomis sunku perteikti šio namo dvasią ir jo savininko šilumą, bet tai viena iš tų vietų, kurią verta prisiminti lankantis Armėnijos sostinėje.
11. Lietuviai Armėnijoje. Jų nėra daug. Su Lietuvos ambasadoriumi Armėnijoje Eriku Petriku kalbėjome, kad tai šalis, kurioje lietuvių bendruomenę suburti iš tiesų sunku, nors Lietuvą ir Armėniją sieja ypatingas ryšys. Lietuva buvo pirmoji valstybė, pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę.
Kita vertus, vyresnės kartos čia gyvenančių lietuvių istorija iš tiesų labai turtinga. Iš Lietuvos į konferenciją, kuri buvo skirta kovai su korupcija, atvykę žurnalistai apsilankė Antaninos Povilaitytės namuose.
Ji – žinomo Armėnijos poeto Gurgeno Mahari našlė. Iš Vilniaus išvažiavusi karo metu, prieš tai 1,5 metų praleidusi kalėjime.
A.Povilaitytė nustebino savo šviesiu protu ir energija, nepaisant garbaus amžiaus. Daug patyrusi moteris neslėpė nerimo dėl Lietuvos. Atsiminimai apie kaimynę iš Rytų vis dar gyvi jos galvoje.
