Jei kurį laiką mąstėte aplankyti Latviją ir pamatyti kažką naujo, vykite į su Lietuva besiribojančią Aizkrauklės savivaldybę.
Štai Kuoknesė įsikūrusi vaizdingose Dauguvos ir Persės upės pakrantėse. Pirmieji latviai (latgaliai) apsigyveno Kuoknesėje VII amžiuje po Kristaus ir per du šimtmečius čia įkūrė žinomą ekonominį centrą, kuris miesto teises įgijo 1277 metais, o XIV amžiuje suklestėjo kaip Hanzos miestas – didelis, su uostu.
XVII amžiuje beliko kelios šeimos ir tik šiemet Kuoknesė vėl atgavo miesto statusą.
Kai 1861 metais buvo baigtas tiesti geležinkelis, sujungęs Kuoknesę su už 100 km esančia sostine Ryga, miestelis tapo populiariu Rygos gyventojų poilsio kurortu.
Tiems, kurie nieko nežino apie Kuoknesę, gali pasirodyti, kad tai itin mažas taškelis Latvijos žemėlapyje (gyvena kiek daugiau nei 5 300 gyventojų), tai netgi ne miestas, o labiau kaimas. Kad ir kaip bebūtų, šis mažas taškelis slepia didingą viduramžių bei praėjusio šimtmečio latvių tautos istorijos dvasią – šiek tiek paslaptingą, bet tikrai vertą atrasti.
Nėra daug tokių vietų Latvijoje ir už jos ribų, kur dvi upės susijungia taip gražiai, sukurdamos romantišką atmosferą su virš vandens iškylančios senosios pilies griuvėsiais. Taigi aplankyti Kuoknesę verta vien dėl vaizdingų apylinkių.
Vieninteliai pasaulyje žadina šamą
Pirmiausiai užsukite į Kuoknesės parką, įrengtą dar 1900 metais.
Jame – platus spektras retų laukinių gėlių, iš 4 senų, 12 metrų aukščio ąžuolų sukurta „Amžinybės“ skulptūra, istorinėmis legendomis apipinta arbatinė-pavėsinė Persės pakrantėje bei kiti monumentai.
1965 metais Persė buvo nedidelė upė, tačiau už 12 km pastačius Pliavinių hidroelektrinę, ji išplatėjo 6 kartus. Iki tol buvęs 20 metrų pločio, apie 3 metrų aukščio krioklys, iki kurio žemyn vedė 196 laipteliai, atsidūrė po vandeniu. Apie 1920-uosius šis krioklys buvo vietinių ir turistų traukos centru.
2019 metais nuspręsta parke atkurti istorinio Persės krioklio imitaciją – motorais varomą 6 metrų pločio, 1,5 metrų aukščio kriokliuką. Nors ir dirbtinis, jis ne ką mažiau žavus.
Užtvenkus upę, po vandeniu atsidūrė ne tik krioklys, bet ir didelė parko dalis – dabar jis užima apie 18 ha, kai prieš daugiau nei pusšimtį metų buvo išsiplėtęs net iki 72 ha.
Užtvenkus upę, po vandeniu atsidūrė ne tik krioklys, bet ir didelė parko dalis.
Belieka tik įsivaizduoti, kas slypi panėrus – buvęs kraštovaizdis matomas tik Dauguvos gelmių gyventojams, tarp kurių – ir milžiniški šamai, galintys nemenkai nustebinti kai kuriuos žvejus.
Kuoknesės gyventojai nebijo šių milžinų, anaiptol, garbina, tikriausiai vieninteliai pasaulyje organizuodami jų, dumble miegančių, žadinimo ritualą. Jo metu gali palaikyti kardą, iššauti iš lanko, pažaisti kokį unikalų medinį stalo žaidimą, pirkti, parduoti, tiesiog pasimėgauti gamta.
Vasaros sezono pradžios šventė su muge ir koncertais rengiama bei šamai žadinami gegužę. Tai žinodami, nenustebsite, parke pamatę šamo skulptūrą.
Kaip 15min teigė Lauma Āre, Aizkrauklės rajono savivaldybės Turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoja, didžiausias, apie 50 metų amžiaus šamas Kuoknesės apylinkėse buvo sugautas 2018 metais. Jis svėrė 100 kg ir buvo 2,45 m ilgio.
„Žvejys ieškojo pagalbos, prireikė traktoriaus. Kiek žinau, pardavė restoranams jį“, – teigė L.Āre.
Šalia Kuoknesės parko veikia sporto centras su baseinu, sauna, garine pirtimi, riedlenčių parku, sporto sale, stadionu. Anot L.Āre, Kuoknesė – labai sportiškas miestas, užauginęs net olimpiadoje dalyvaujančių sportininkų.
Kadaise – ant uolos viršūnės, dabar – ant vandens
Ant 30 metrų dolomitinės uolos 1209 metais buvo pastatyta bene didžiausia Latvijoje Kuoknesės viduramžių pilis, šiandien laikoma vienu populiariausių Latvijos turistiniu objektu.
1420 metais Kuoknesės pilis tapo Rygos arkivyskupo vasaros rezidencija, o XVI amžiuje – ir jo pagrindine būstine.
Po 1701 metų saksų bombardavimo ji buvo apleista, griuvėsiai išliko nepaliesti iki šių dienų. Kaip atrodė nesugriauta pilis, galite pamatyti Kuoknesės turizmo informacijos centre – stovi maketas.
Po Pliavinių hidroelektrinės pastatymo, vanduo pasiekė pilies pamatus, tad dabar didingą Hanzos miestą menantys griuvėsiai stovi tarsi Dauguvos ir Persės santakos smaigalyje.
Šiais laikais čia vyksta koncertai, spektakliai, galima nusikaldinti monetą, vietą pamėgę ir jaunavedžiai – organizuojamos vestuvių ceremonijos pagal viduramžių ar senovės latvių tradicijas.
Pilies griuvėsių paviljone įrengtoje istorinėje ekspozicijoje galima susipažinti su ankstesniu vietovės kraštovaizdžiu, pažaisti viduramžių žaidimus, pamatyti buvusio šulinio vietą, senovinių grindinių atodangą, kankinimų kamerą, kurioje raganomis laikytos moterys buvo uždaromos į narvus ar prirakinamos prie specialių krėslų ir deginamos ar nardinamos į vandenį.
Siūloma išbandyti virtualios realybės akinius „Jinns“, kurių pagalba pakilsite virš santakos ir pamatysite griuvėsius iš paukščio skrydžio.
Gylis prie pat santakos smaigalio siekia net 40 metrų.
Šalia griuvėsių įrengta prieplauka, kur galima užsisakyti pasiplaukiojimą Persės ir Dauguvos upėmis. Čia galite išsinuomoti vandens dviračius ar kokiai progai užsisakyti vikingų laivą.
Plaukdami įsitikinsite, kokios skirtingos abiejų upių spalvos, regėsite iš vandens kyšančius laiptelius, anksčiau vedusius žemyn link istorinio krioklio (plauksite virš jo), stebėsite pramogaujančius poilsiautojus, žvejus, gerėsitės pilies griuvėsiais iš abiejų pusių. Gylis prie pat santakos smaigalio siekia net 40 metrų.
Liepą ant Dauguvos kranto buvo atidaryta naujutėlė prieplauka, iš kurios galima nuplaukti net iki Rusijos.
Parkas, kurį kuria visa tauta
Mėgstantys pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais gamtoje, Kuoknesėje gali leistis į trumpą žygį palei upę. Pažintinis takas, vingiuojantis per Kuoknesės parką ir vedantis į Likimo sodą, tęsiasi apie 5,65 km. Rekomenduojame pasivaikščiojimą pradėti nuo dvaro laikais nukaltų akmeninių vartų.
Dabartinė Kuoknesės sala, kurioje plėtojamas 100 tūkst. lankytojų per metus pritraukiantis Likimo sodas, buvo visai ne sala, o žemė, kuri vadinosi Krievkalna, taip pat Krivkalna.
1914 metais Dauguvos pakrantėje vyko Pirmojo pasaulinio karo mūšiai, apie kuriuos byloja Likimo sode išlikę apkasai, čia vingiuoja ir senojo Ryga–Maskva greitkelio atkarpa, išnykstanti į Dauguvos vandenis priešais Kuoknesės liuteronų bažnyčią.
1966 metais, baigus statyti Pliavinių hidroelektrinę, dalis Krievkalno teritorijos buvo užlieta ir susiformavo Krievkalno sala. Sovietinės okupacijos metais daugiausia ji naudota žemės ūkio reikmėms. 2005 metais Krievkalno sala pervadinta į Kuoknesės salą, kurioje nuo 2008 metų plėtojamas Likimo sodo projektas.
21 ha užimančio Likimo sodo idėja gimė iš noro sukurti nacionalinį Latvijos memorialą po atviru dangumi, skirtą atminti 600 tūkst. nukentėjusiųjų nuo totalitarinių režimų 20-tame amžiuje. Sodas simbolizuoja latvių pagarbą aukoms, jų gyvenimams, o kartu ir tautos stiprybę, augimą – tai ir įkvėpimas ateičiai. Nuostabi architektūra čia susilieja su Kuoknesės įlankos grožiu bei Dauguvos upės linkiais.
Likimo sodo kūrėjas – japonas
Valdo Likimo sodą Kuoknesės fondas, įkurtas 2005 metais, kai Vilis ir Marta Vitols paaukojo 640 tūkst. eurų šiam projektui. Bėgant metams dešimtys tūkstančių žmonių prisidėjo kurdami šį projektą – vieni pinigais, kiti darbais, treti – įvairiomis kūrimui reikalingomis medžiagomis ir įrankiais.
Projekto palaikytojų skaičius jau viršijo 0,5 mln., sodą aplankė daugiau nei iš 54 šalių atvykę svečiai.
Likimo sodo koncepcijos autorius – visame pasaulyje žinomas japonų kraštovaizdžio architektas Shunmyo Masuno. 207 dizaineriai iš 35 šalių dalyvavo konkurse, tarptautinė komisija pasirinko būtent japono projektą, kai kančia ir gedulas paverčiamas sielos gijimu, pasiruošiant dvasiniam nušvitimui ir amžinybei.
Sh.Masuno kurtų sodų galima rasti ir kitur Europoje ar Amerikoje, tačiau Likimo sodas Kuoknesėje yra vienintelis jo įgyvendintas projektas Baltijos šalyse.
Amfiteatras yra sodo širdis. Jį, lyg kokie sargai, saugo apsupę 37 ąžuolai bei vandens kanalas, kuris simbolizuoja ašaras visų, nukentėjusių nuo totalitarinių režimų. Daugiau nei 52 tūkst. riedulių buvo suvežti iš visos Latvijos ir padėti čia žmonių, kurie taip pagerbė savo prarastus artimuosius. Kiekvienas sodo lankytojas vis dar kviečiamas čia atsinešti savo riedulį.
Vienas iš paramos karą kenčiančiai Ukrainai simbolių – ant kalvelės ukrainiečių pasodinta 0,5 km ilgio saulėgrąžų alėja. Iš viso Kuoknesės apylinkėse apsigyveno apie 100 pabėgėlių.
Lapkričio 18-ąją, Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo dieną, amfiteatro centre žmonės iš artimų ir tolimų regionų susirenka stebėti saulėlydžio virš Dauguvos. Amfiteatras pavaizduotas ir 2018 metais Latvijos banko išleistos sidabrinės kolekcinės monetos averse.
113 tūkst. trinkelių su vardais ir pavardėmis
Draugų alėja – dar viena Likimo sodo dalis. Tai 200 metrų ilgio ir 8 metrų pločio kelias, vedantis į amfiteatrą. Kiekvienas Draugų alėjoje padėtas grindinio akmuo yra auka: sumokėjus 15 eurų, tavo ar tavo artimojo vardas ir pavardė atsiduria ant grindinio. Šie tūkstančiai išgraviruotų žodžių simbolizuoja latvių tautos praeities, dabarties ir ateities vienybę.
Iš viso žadama sumūryti 113 tūkst. tokių grindinio trinkelių. Projektas dar nėra baigtas. Tris kartus per metus – per Velykas, rugpjūtį ir lapkričio 18-ąją – alėja pasipildo dovanotomis trinkelėmis. Joje jų jau paklota beveik 30 tūkst.
Draugų alėją supa 77 obelys (pirmosios skirtos žymiems Latvijos žmonėms), kurių atsiradimas 2008 metais ir pradėjo kurti Likimo sodą, bei tūkstančiai atminimui skirtų medžių, kurie buvo pasodinti, pavyzdžiui, vestuvininkų užsakymu. Kiekvienas medis turi lentelę su informacija apie šeimą, kuri jį pasodino. Vietų medžių sodinimui, anot L.Āre, nebeliko, tad dabar jaunavedžiai sodina rožes.
Alėjos pradžioje yra vieta, skirta Latvijos valstybės įkūrėjams ir atkūrėjams (ant metalinių suolų iškalti jų vardai ir pavardės), reiškiant amžiną dėkingumą žmonėms, 1918 metų lapkričio 18 dieną apsisprendusiems dėl Latvijos sukūrimo ir 1990 metų gegužės 4 dieną balsavusiems už Nepriklausomybės atkūrimą.
Čia pat – ir 2019 metais atidarytas memorialas, dedikuotas į Sibirą ištremtoms mamoms, kurių nesavanaudiškumas ir pasiaukojimas išreikštas žodžiais: „Tu davei man gyvenimą dukart, Mama: kai aš gimiau ir kai išgyvenau badą. Tavo Sibiro vaikas“. Vaikai grįžo, o mamos liko ten.
Jaunavedžių meka
Sode rasite ir didžiulius riedulius, skirtus atminti žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare Latvijos šauliams, netoli – trijų riedulių kompozicijos, simbolizuojančios šeimas, laukiančias jų sugrįžtant.
Pakeliui link terasos pamatysite ir Taikos akmenį, kurį Hirosimos miestas Japonijoje padovanojo Likimo sodo globėjui, Latvijos prezidentui Valdiui Zatlerui.
Sodo pabaigoje – nuostabi terasa, atverianti vaizdą į pilies griuvėsius bei upių santaką. Šią vietą fotografijoms ypač pamėgę jaunavedžiai.
Terasos forma pritaikyta prie pakrantės reljefo ir kontūrų – į pastatą įauga takai ir laipteliai, su juo susilieja vienas iš dviejų kelių, kuris tęsiasi kaip pastato stogas, o kitas vingiuoja jo papėde palei Dauguvos krantą.
Įstiklintos terasos apačioje įrengti gultai, ant kurių prigulus galima stebėti saulėlydį. Terasa baigta statyti 2012 metais, jos architektai – Laura Lauder ir Didzis Jaunzems, gavę Latvijos metų architektūros apdovanojimą.
Sodo pabaigoje – nuostabi terasa, atverianti vaizdą į pilies griuvėsius bei upių santaką.
Dauguvos pakrantėje, priešais Kuoknesės liuteronų bažnyčią, pastatytas didelis Širdies akmuo, kuris jaunavedžiams ir jų svečiams tarnauja kaip santuokų, įvairių vestuvių ritualų ir ceremonijų vieta.
Širdies formos akmenį surado skulptorius Ojārs Feldbergs. Šalia jo jaunavedžiai linkę palikti nedidelį paminklinį akmenėlį su graviūra ar paveikslu, kaip savo įsipareigojimo įrodymą.
2016 metais Likimo sode pradėtas statyti ir rugpjūtį turėtų būti oficialiai atidarytas Asamblėjos namų pastatas. Jis erdviškai suformuotas kaip kalnas ar tilto pradžia, simboliškai įkūnijantis Likimo sodo idėją – iš praeities į ateitį. Ant pastato stogo bus pasivaikščiojimų ir apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsivers nepakartojamas vaizdas.
Šis pastatas taps visuomeniniu sodo centru – renginiams suplanuotos dvi universalios salės, skirtos konferencijoms, koncertams ar šventėms, taip pat kavinė, suvenyrų parduotuvė bei koplyčia.
Pastato fojė suplanuota nedidelė ekspozicijų salė ir garbės siena, ant kurios bus įamžintos Likimo sodo kūrimą aukomis parėmusių žmonių pavardės bei organizacijų ir įmonių vardai.
Likimo sode įrengta ir vaikų žaidimų erdvė, piknikams, laužavietėms skirtos vietos, pavėsinės.
Smagiausia, kad parką galima apžiūrėti važinėjantis mažais elektromobiliais – jų nuoma valandai atsieis 25 eurus (galima nuomotis su vairuotoju ar be jo). Viduje tilps 4 ar 6 poilsiautojai.
Likimo sode vedamos ekskursijos, edukacijos, pamokos.
Verta užsukti ir į pačią Kuoknesės liuteronų bažnyčią, pastatytą 1687 metais. Joje yra tarnavęs Bibliją į latvių kalbą išvertęs Ernstas Gluckas. 1930 metais bažnyčioje įrengtas 830 kg varpas tebenaudojamas ir mūsų laikais.
Projektą Nr. LLI-474 „Gyvenimas prie upių: turizmo produktų kūrimas, remiantis ankstesne ir dabartine Baltijos šalių istorija“ – „Living Rivers“, iš dalies finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Veiklą įgyvendina Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras.
15min žurnalistės kelionė į Latviją apmokėta iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
