Tinklaraščio „Road of Adventures“ autoriai Aidas Gelbūda ir Greta Marcinkevičiūtė beveik metus namais gali vadinti visą pasaulį – aplankyti penki žemynai, 19 valstybių, o dabar laukia naujas iššūkis – kelionė į Nepalą, kuriame kops į Everesto bazinę stovyklą.
– Kaip sugalvojote, kad jums reikia į Everestą? Ar tai buvo sena svajonė, ar gimusi klajonėse po pasaulį?
– Aplankyti Nepalą svajojome jau nuo vaikystės. Nenusakomai graži gamta, didingiausi pasaulyje kalnai bei savita kultūra padaro šią šalį išskirtine, tad ji buvo viena iš šalių, kurias tiesiog privalėjome aplankyti keliaujant aplink pasaulį.
Leistis į nuotykį ir savo akimis pamatyti Everesto bazinę stovyklą, kur alpinistai aklimatizuojasi bei ruošiasi tolimesniems Everesto viršūnės „užkariavimams“, nusprendėme per kelionę. Norisi kiekvienoje šalyje nuveikti kažką išskirtinio, pamatyti tai, ko nepamatysi daugelyje kitų valstybių.
– Papasakokite, kaip ruošėtės tokiai ekspedicijai. Ji atrodo nemenkas iššūkis.
– Ruošiantis kelionei aplink pasaulį savo kuprinę susikomplektuoji taip, kad esant reikalui galėtum susikrauti per 5 minutes, leistis į žygį su visa manta bei galėtum jaustis komfortabiliai tiek esant žemai, tiek aukštai temperatūroje. Todėl tokiai ekspedicijai pasiruošti buvo lengviau.
Kadangi keliausime vietovėje, kur patekti galima tik pėsčiomis ar skristi į vieną iš pavojingiausių pasaulyje oro uostų, reikia apgalvoti daug smulkių detalių. Pavyzdžiui, apie 10 dienų nebus dušo, kelias dienas nebus saugaus geriamo vandens, todėl reikia pasirūpinti vandenį valančiomis tabletėmis, įsigyti tinkamų higienos priemonių, taip pat reikia apgalvoti ir aklimatizacijos procesą, ką darysime, jeigu jausimės geriau ar blogiau, nei tikimės.
– Keliaujate jau beveik metus – kas tokioje ilgoje kelionėje yra didžiausias iššūkis?
– Vienas iš pagrindinių iššūkių yra išlaikyti susidomėjimo efektą. Kai keliaujame tik keliskart per metus trumpam laikotarpiui, aplinka staiga pasikeičia, ir mums tampa viskas įdomu – architektūra, paplūdimiai, nauja kultūra ir kita lengvai sužavi. Kai keliaujame ilgesnį laikotarpį, reikia atitinkamai gebėti planuoti maršrutus, galvoti, ką norėtum pamatyti būtent tuo momentu.
Jeigu tris mėnesius keliausi tik po salas ir paplūdimius, jie jau nebestebins, kad ir kokie gražūs bebūtų. Todėl iššūkis yra mokėti ir nebijoti keisti krypčių, sugalvoti kažką įdomaus, nes, kaip ir visur gyvenime, atsiranda rutina ir tada jautiesi įstrigęs, nors ir vis dar keliauji aplink pasaulį.
– Ar buvo sunku pasiryžti palikti savo kasdienybę Lietuvoje ir išvykti
neturint aiškaus plano?
– Su mintim apie kelionę būtent metams gyvenome gana seniai dar prieš išvykstant. Tokiai kelionei reikia pradėti ruoštis bent prieš metus, iki žengiant pro namų duris. Tad psichologiškai buvome pasiruošę, tačiau, kai ateina laikas žengti pirmąjį žingsnį – nežinomybė ir kasdienio komforto atsisakymas priverčia širdį suplakti dažniau. Bet jautėmės puikiai pasiruošę, žinojome, kad bus ir nuostabių, ir sunkesnių akimirkų, todėl dviprasmiškų minčių, ar verta keliauti ir kaip sunku bus keliauti, neturėjome.
– Ar tiek keliaujant patys įspūdžiai nevirsta rutina? Ar neprasideda maišytis šalys, įspūdžiai, nutikimai?
– Dažnai žmonės galvoja, kad keliavimas ir rutina nesusiejami dalykai. Tačiau po dešimto krioklio vienuoliktas tampa nebe toks jau įspūdingas, po keliasdešimties matytų paplūdimių reikia kažko labai išskirtinio, kad pasakytum – oho!
Kai kas antrą naktį miegi vis kitoje vietoje, kai skaičiuoji nukaktus kilometrus autobusu, traukiniu ar lėktuvu, tiesiog pradedi svajoti apie savaitę vienoje vietoje, kur galėtum pats pasigaminti maisto ir niekur nekelti nosies iš naujų namų. Po truputį pailsėti nuo nuolat verdančio pasaulio. O tada vėl pirmyn. Mūsų kelionė pakankamai intensyvi, todėl viskas virsta amerikietiškais kalneliais, jau, atrodo, atsibodo, ir rutina beldžiasi į duris, stengiamės sugalvoti kažką kitokio ir neriam į naujus nuotykius.
– Kiek šalių aplankėte jau? Kuri labiausiai nustebino, galbūt pasirodė visiškai kitokia, nei tikėjotės?
– Mūsų kelionės sąraše 5 aplankyti žemynai ir 19 šalių. Labiausiai nustebinusi šalis greičiausiai būtų Kolumbija. Ji vis dar vadinama viena pasaulyje pavojingiausių šalių, tačiau mes ją radome visai kitokią. Ne grėsmingą, bet labiau draugišką, besistengiančią modernėti bei keistis. Kolumbija tikrai nustebins kiekvieną atvykusį. Čia rasite europietišką senamiestį Kartagenos mieste, verslo centrą su dangoraižiais Bogotoje (kurio meras buvo lietuvių kilmės kolumbietis) bei mums didžiausią įspūdį palikusį Amazonės regioną.
– Ar galėtumėte išskirti tris vietas, kurios tikrai nusipelnė daugiau turistų dėmesio, nei gauna dabar?
– Masinis turizmas dažnai vietas pakeičia neatpažįstamai, tad kai kurioms vietoms net nelinkėtume didelio turizmo susidomėjimo. Bet jeigu mėgstate iššūkius ir, užuot dvi savaites gulėję paplūdimyje, mieliau renkatės kuprinę ant pečių – vienareikšmiškai rekomenduojame Amazonės regioną Pietų Amerikoje. Upės žmonių gyvenimas bei mažiau civilizacijos paliesta gyvenimo kultūra ir gamta šiame regione yra tikrai išskirtinė.
Iš visų aplankytų miestų labiausiai sužavėjo San Paulas Brazilijoje. Visi žino šį miestą, bet jis turistine prasme dažniau būna nustelbiamas Rio de Žaneiro. Nors mums patiko ir pats Rio, tačiau San Paulas tikrai privertė nustebti ne vieną kartą. Didžiulis miestas su daugybe skirtingų veidų. Vienas rajonas gali priminti Niujorką, kitas panašėti į bohemišką Vilniaus Užupį.
Azijos pusėje didžiausią įspūdį paliko Mianmaras. Ši šalis dar tik neseniai pradėjo įsileisti turistus, todėl kiekvienas turistas sutinkamas su šypsena ir įdėmiais žvilgsniais, vietiniai nori fotografuotis, mojuoja, sveikinasi, vairuotojai „pypsina“ pravažiuodami. Kaimiškose vietovėse buvom tikros žvaigždės. Mianmare išlikę dar labai daug senosios jų kultūros, vyrai vaikščioja su sijonais, kramto „betelio“ riešutus ir spjaudo juos kur papuola, moterys vaikšto išsipaišiusios veidus specialiu šviesiu tepalu. Na, tikrai kaip kitas pasaulis!
– Kuri vieta pasirodė labiausiai pervertinta? Iš kurios tikėjotės daugiau, nei pamatėte?
– Buvo tam tikrų pavienių turistinių vietų, kurios, manėme, kad bus įspūdingesnės. Pavyzdžiui, Čičenicos piramidė Meksikoje, vienas iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų. Pati piramidė pakankamai įspūdinga, bet daugiau nelabai kas ir išlikę.
Tikrai matėme panašaus tipo vietų, kurios sužavėjo daug labiau, kad ir Tikalis kaimyninėje Gvatemaloje.
O kalbant apie šalis, labiausiai „nustebino“ Indonezija. Tikėjomės draugiškesnės kultūros, manėme, kad Indonezija labiau išsivysčiusi, tačiau šalis dar turi stipriai pasitempti. Didžiausios spragos yra raštingumas ir išsilavinimas. Daugelis kaimuose sutiktų indoneziečių nustemba, kad mes nemokame jų kalbos, turbūt galvoja, kad jų kalba naudojama visur... Taip pat ji dažnai siejama su Balio salomis ir ypatingais paplūdimiais, bet tai tikrai nebuvo įspūdingiausios aplankytos vietos.
– Ar pavyko nukeliauti visur, kur norėjote per šią kelionę?
– Tikslaus plano su šalių skaičiumi kaip ir neturėjome, bet pagrindiniai norai buvo pasiekti. Islandija, Australija ir Nepalas buvo šalys, kurias tikrai norėjome aplankyti. Norint keliauti aplink pasaulį tenka ieškoti kompromisų. Radus pigius lėktuvo bilietus ar dėl laiko stygiaus vieną kitą šalį praleidome. Bet tai nėra blogai, bus dar ką aplankyti!
– Ką netikėčiausio sau patiems teko išbandyti?
– Valgyti skruzdėles, dalyvauti šamano apeigose, gerti gyvačių likerį, plaukioti su rajomis.
– Ką veiksite, kai baigsite save nuotykius aplink pasaulį? Ar įsivaizduojate save dirbant nuo 8 iki 17 val?
– Praleidę metus svetur, norime pailsėti ir praleisti vasarą Lietuvoje su artimaisiais ir draugais. Keliaujant gimsta nemažai minčių, kuo pakeisti darbą nuo 8 iki 17, todėl galvoje jau kirba naujų veiklų idėjos, naujos kryptys. Pasaulyje daugybė žmonių dirba ne kaip samdomi darbuotojai, o bando užsidirbti savo galva bei rankomis. Šiuo keliu greičiausiai pasuksime ir mes. Galbūt tai bus kažkas, susijęs su turizmu Lietuvoje. Lietuvoje mes turime tiek išskirtino parodyti ir didžiuotis! Tik kartais mūsų pačių akims tai yra per daug pažįstama, natūralu, kad tinkamai įvertintume.
– Kada paskutinį kartą buvote Lietuvoje? Ko labiausiai pasiilgstate?
– Paskutinį kartą Lietuvoje lankėmės 2017 metų lapkričio mėnesį. Išvykę 2017 metų birželį į Vakarus, turėjome parskristi į Europą, kad vėliau pasiektume Rytus. Kadangi dauguma skrydžių veda per Europą, todėl dar nusprendėme užsukti pasisveikinti su artimaisiais. Lietuvoje praleidome apie dvi savaites ir iškeliavome toliau. Pasiilgstame labiausiai, žinoma, šeimos, draugų ir augintinių. O sunkiomis akimirkomis svajojame, ką valgytume, jeigu grįžtume į Lietuvą. Visgi daugelyje šalių maisto racionas stipriai kitoks negu Lietuvoje, todėl pasvajojame – kas apie vėdarus, kas apie kopūstų sriubą.
– Daugelis svajoja apie visko metimą ir atsidavimą kelionėms, bet dažną pristabdo finansai. Išduokite – kaip jūs finansuojate savo keliones?
– Ruošiantis ilgai kelionei reikia gerai apgalvoti, kokiais būdais sumažinti keliavimo išlaidas bei rizikas. Kaip galima sumažinti transporto, nakvynės, maisto, pinigų gryninimo išlaidas. Yra platformos, kuriose už kelių valandų darbą per dieną galima gauti apgyvendinimą ir dalinį maitinimą beveik visose pasaulio vietose.
Taip pat reikia rinktis ir kelionės tikslus pagal biudžetą. Azijoje keliaujame gerokai pigiau, negu keliaudavome Centrinėje ar Pietų Amerikose. Keliaujant sužinai daugybę gudrybių, kurios leidžia keliauti ir pigiau, ir sočiau. Ir pačioje kelionėje reikia mokėti skaičiuoti finansus ir protingai įvertinti kiekvieną pirkinį.
Pusė mūsų kelionės biudžeto sudaryta iš santaupų, kita pusė uždirbta pačios kelionės metu. Šiomis dienomis dirbant rinkodaros ar panašiose srityse galima dirbti su savimi turint du dalykus: nešiojamąjį kompiuterį ir interneto prieigą. Be abejo, dirbant ir keliaujant reikia mokėti puikiai planuoti laiką, kad liktų laiko ir darbui, ir kelionėms, ir poilsiui.
Žinoma, stengiamės išnaudoti ir įvairias platformas apgyvendinimui, aplankome draugus įvairiose pasaulio vietose, tai irgi prisideda prie „protingo“ keliavimo.
– Jeigu reikėtų įvardyti vieną pamoką, kurios išmokė ilgos kelionės, kokia ji būtų?
– Kad turime kiekvieną dieną stengtis išpildyti ją iki maksimumo. Iškeliavę labai nustebome, kiek sugebame padaryti per tą patį laiką, kuris namuose tiesiog kažkur išgaruoja nepridėdamas vertės mūsų gyvenimo tikslams. Bei taip pat – kad nėra padėties be išeities.
Sekite Aido ir Gretos nuotykius 15min rubrikoje „Pasaulis kišenėje“ bei platformose:
„Facebooke“: facebook.com/theroadofadventures
„Instagram“: @road_of_adventures ; @aidasgelbuda ; @gretaltu
