Transeksualizmas – tai troškimas būti kitos lyties atstovu, požiūris į save, kaip į kitos lyties atstovą ir atitinkama elgsena kasdieniniame gyvenime.
Azijoje jau nuo mažens daug berniukų ima dažytis lūpas, avėti aukštakulnius ir svajoti apie dieną, kai atsiguls ant operacinės stalo pakeisti tai, ką jiems dovanojo Dievas.
Susidarė įspūdis, kad Tailande šiuo reikalu stipriai rūpinasi vietinė mafija, kurie greta savęs sutraukė nepasiturinčius žmones.
Jie investuoja pinigus į verslą, kuriame pinigus jiems uždirba transseksualai. Daug žmonių pasaulyje turi potraukį kitokiems santykiams nei mes įpratę, todėl nuotykių važiuoja ieškoti būtent čia.
Vienas sutiktas transseksualas prisipažino, kad jau būdamas dešimties žinojo ir norėjo save matyti kaip moterį.
Kasdien gerdavo tabletes, kurios augino moterišką hormoną.
Dėl to jam ėmė augti krūtys bei moteriškėti pats kūnas. Apie meilę ir vaikus nekalbėjo, tad galima susidaryti nuomonę, kad tai jam nerūpi.
Matant tokius dalykus, lenda įkyrios mintys: galbūt tai ir yra pasyvi pasaulio pabaiga?
Nors atrodo, kad tailandiečiams tai įprasta. Tokie vaikai lanko tą pačią mokyklą su kitais. Nėra patyčių, tėvai gerbia jų pasirinkimą. Būna ir taip, kad tėvai nusprendžia už vaiką... Sunku suprasti, kodėl, bet tai vyksta. Kuo toliau, tuo labiau.
Esame už pasirinkimo laisvę
Kelionių metu sutinku įvairiausių žmonių, kurie gali tave išgąsdinti, sukrėsti ar kitaip paveikti. Transvestitai ir transseksualai čia, Azijoje, yra visiškai normalus ir priimtinas dalykas.
Tačiau sunku tai įsivaizduoti, kai gyveni Lietuvoje, ir matai viską tik aplink save. Esi, kur spalvos nesikeičia. Kelionėje mes analizuojame sutiktus žmones, aplankytas vietas ir žmonių religijas.
Mes nestatome jokių barjerų ir nebijome sakyti „taip“, kai gyvenimas duoda nuostabias dovanas. Imdami mokomės dalintis, duodami sukuriame daugiau vietos naujoms galimybėms.
Azijoje jau nuo mažens daug berniukų ima dažytis lūpas, nešioti aukštakulnius ir svajoti apie dieną, kai atsiguls ant operacinės stalo pakeisti tai, ką jiems dovanojo Dievas.
Nedaugelis supranta tai, ką mes darome, nes nedaugelis yra atviri patys sau ir bijo gyventi savo gyvenimą.
Daug kas susikuria kitas vertybes, kurios mums neatrodo tikros savo prioritetais.
Su tokiais žmonėmis mes nerandame bendros kalbos. Mes renkamės troškimą, svajonę, kryptį.
Kiti tai gali palaikyti nerūpestingumu, atsakomybės baime ar netgi beprotyste. Bet iš tiesų tai yra didelė aistra gyvenimui, emocijai, pažinimui ir sau. Tai yra laisvė.
O jeigu kažką nuvylei ar įskaudinai būdamas atviras, žinok, kad nesi kaltas – tai tas žmogus pasirinko taip reaguoti ir tapti auka.
Todėl dėkojame savo nuostabiems tėvams ir draugams bei tiems, kurie mūsų niekada nesupras (o mes jų). Nes iš kiekvieno žmogaus išmoksti kažko naujo.
