Tai patyriau pasiryžęs meditacijai Kambodžoje, Batambango mieste esančiame vienuolyne „Vipasanna Lathika Dhamma Center“. Meditacijos nemokamos, jų dalyviai gali paaukoti tiek, kiek nori ir gali.
Tokių vienuolynų čia daug, tad gali pasirinkti, kur nori būti. Mums šis meditacijos centras-vienuolynas buvo pakeliui, be to, norėjome išbandyti vipasanna praktiką, kuria ši vieta garsi.
Pažadino giliausiai paslėptus prisiminimus
Dešimt dienų tylos iš pradžių atrodė kaip lengvas pasivaikščiojimas. Niekas nesako, kiek laiko turi ten praleisti. Gali išeiti, kada nori. Aš pasidaviau po devynių dienų.
Atvykau su mintimi, jog turiu čia pabūti, įsilieti į rutiną. Diena prasideda 4 val. ryto, 4.30 val. pirma meditacija, trunkanti 2 valandas. Tada pusryčiai. Po jų – pasiruošimas kitai meditacijai. Per dieną būna 11 valandų meditacijos.
-
Aplink pasaulį išsiruošęs Marius Lucka: „Keliauti reikia dabar, o ne tada, kai pasensi“
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (I): Tailando salose nebeliko nuoširdumo
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (II): gyvenk taip, kad negaila būtų išeiti
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (III): transseksualai – kitokie žmonės tarp mūsų
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (IV): meditacija Mount Iglit – Baco parke ir atokvėpis Zambales
-
„Aplink pasaulį per 5 metus“ (V): viso gero Filipinams, labas Vietnamui, kuriame nebėra rusų
-
Aplink pasaulį per 5 metus (VI): pažintis su Kambodžos policija ir pasiruošimas tylos stovyklai
Visas dešimt dienų neturi jokio ryšio su išoriniu pasauliu, nesikalbi su kitais meditacijų dalyviais. Esi tik TU. Griežtas režimas ir jokių nuolaidų. Pirmas dvi dienas ėjau iš proto tiesiogine to žodžio prasme.
Visas meditacijas sedėjau ir negalėjau nugalėti nerimstančio proto, kuris visaip blaškė mano dėmesį. Ateidavo mintys, kad galbūt kažkas nutiko namuose, o su manimi susisiekti neįmanoma, gal kažkas nutiko sesei, mamai...
Šias mintis pakeisdavo kažkokios kitos blogio jėgos. Po dviejų dienų vis dėlto pavyko pasinerti į meditacijos būseną. Pajausti aplinką, savo kvėpavimą, energiją, meilę. Ketvirtą dieną vėl užpuolė panika, su kuria vis kovojau. Atėjo penkta diena, tuomet pasinėriau dar kiek giliau.
Nemoku nupasakoti žodžiais, ką mačiau ir ką jaučiau, bet tai buvo mano silpnybės, blogis ir panašūs dakykai.
Prieš miegą lankydavo tokie atsiminimai, kad ašaros priversdavo verkti net pagalvę, kuri savo buvimu mano glėbyje bandė išsklaidyti vienatvę.
Tai buvo atsiminimai iš vaikystės, kurių paprastai prisiminti neįmanoma. O dabar jie buvo labai ryškūs.
Apie visus potyrius parašyti neįmanoma. Ten jauti dalykų, kuriuos protu suvokti sunku. Jeigu bandytum kam nors papasakoti, pagalvotų, kad tai kažkokia sekta, plaunanti smegenis apie budizmą ir visa kita.
Stovykloje buvo 120 žmonių, iš kurių 30 vienuolių, 70 vietinių, likusi dalis užsienio piliečių. Daug žmonių čia atvažiuoja spręsti rimtų problemų, artimųjų netekties skausmo, ar išsklaidyti visiškos tamsos savo gyvenimuose.
Nesiaiškinsiu kodėl, tačiau po devynių dienų susirinkau daiktus ir palikau vienuolyną, nes tiesiog galva pradėjo skirtis nuo proto. Šios dienos buvo tikrai stipriausios ir daugiausias jėgų pareikalavusios mano gyvenime. Noriu visiems patarti: jeigu kada nors turėsite galimybę skirti laiko tokiai kelionei, butinai nuvykite.
Po Vietnamo, kai pamačiau situaciją su darbais, sugalvojau, kad po Azijos greičiausiai grįšiu trumpam į Lietuvą. Galutinai visus taškus ant „i“ sudėliojo vipasanna.
Tai puikus būdas patikrinti save, arba išspręsti svarbią problemą. Šiuo metu laukiu kelių draugų, kurie toliau vienuolyne tęsė kelionę savęs link.
Laiką leidžiu lankydamas aplinkinius vienuolynus ir ten gyvenančius vaikus. Aš laimingas, to, manau, gana.
Šiuo metu Marius Lucka Tailande, planuoja trumpą apsilankymą Laose. O iš ten skris į Lietuvą.
Pabūsiu čia per vasarą. O toliau žiūrėsiu. Planuoju rugsėjį važiuoti į Naująją Zelandiją, kur turėsiu darbą. Tad kelionė aplink pasaulį tikrai nesibaigia, tikina keliautojas. Iš Lietuvos į Tailando sostinę Bankoką jis su dar trim draugais iškeliavo 2014 m. gruodžio 28 d.
