Trumpam grįžę į Lietuvą turizmo parodoje „Adventur“ Sutkai susitikime su gerbėjais žurnalistei Daliai Smagurauskaitei papasakojo, kaip jiems sekėsi jau daugiau nei metus gyventi ant ratų ir keliauti per tris žemynus. Dabar – tik trumpas sustojimas, o tuomet Sutkai ir toliau leisis į kelionę aplink pasaulį.
Audrius ir Alma per 407 dienas su savo namais ant ratų nuvažiavo apie 90 tūkst. km – nuo Antarktidos keliavo per visą Ameriką iki šiaurės. Kol dabar automobiliai keliauja laivu iš Čikagos į Klaipėdą, Sutkai nusprendė kurį laiką ramiai pabūti Lietuvoje. Juo labiau, kad kitas kelionės etapas yra Australija, kur dabar siaučiantys gaisrai gerokai apsunkintų šios šalies gražiausių vietų pažinimą.
Kelionėje pasiilgo atostogų
„Atėjo ir suvokimas, kad norim atostogų, – prisipažino Audrius. – Metai kelyje, 17 valstybių, kokių 35 sienų kirtimas...“. Dar prieš išvykdami Sutkai 15min pasakojo, kad jų kelionė nebus atostogos – jie išvažiavo apkeliauti visus septynis žemynus ir iš ten parsivežti tūkstančio įspūdingiausio pasaulio objektų nuotraukas (iš čia ir pavadinimas „1000WOW“ – „1000 wonders of the world“). Tiesa, jau sąraše yra apie 1,4 tūkst. stebuklų.
„Tokioje kelionėje pasiilgsti poilsio, reikia atsikvėpti ir bent trumpam nieko nevekti“, – pasakojo Audrius. Žmona Alma jam antrino, kad išties beveik kiekviena diena kelionėje buvo kaip darbas.
„Išvakarėse suplanuojame kitą dieną – koks bus maršrutas, kiek kilometrų važiuosime. Atsikeli, pavalgai, susitvarkai, susiruoši automobilį, pasiruoši maisto, važiuoji, eini, apžiūri kažką įdomaus, vėl ruoši maistą. Reikia ir apsipirkti, ir išsiskalbti, ir dujų susirasti kur pasipildyti. Kiekvieną dieną – nauja nakvynės vieta, tad ją dar reikia ir rasti. Kiekviena diena buvo kaip darbas“, – apie kasdienybę pasakojo Alma.
26 metus susituokusi pora patikino, kad vienas kitam tikrai neįkyrėjo tokioje ilgoje kelionėje. Ir prieš kelionę jie visą laiką leisdavo kartu, tad tai nebuvo kažkas, prie ko reikėtų adaptuotis. „Atsibosti mums vienas kitam sunku, – patikino Audrius. – Be to, kiekvienas turim savo pareigas, darbus, užduotis.“
Sekmadienius paprastai jie stengdavosi skirti išeiginei ir poilsiui, tačiau ne visada taip pavykdavo. Tarkim, jeigu oras prastas – gal geriau tuomet važiuoti į kitą tašką. O tuomet sukaupę kelis neišnaudotus laisvadienius jie pasilepindavo – laiką leisdavo kur prie vandens, su skaniu maistu ir gerais gėrimais.
„Bet laisvadienių norisi daugiau. Jeigu kelionę prilygini darbui, tai taip jau yra – norisi ir pailsėti“, – sakė Audrius. Dėl to jis kituose kelionės etapuose ketina šiek tiek lėtinti važiavimą, ne taip skubėti visus susidėliotus taškus aplankyti. „Ateina laikas, kai nori pakaifuoti“, – prisipažino jis.
Kai pora išvyko į kelionę, turėjo suplanuotą maršrutą dvejiems metams. „Ir galiu pasidžiaugti, kad 95 proc. mūsų kelio atitiko jį. Kai kur buvo nedideli nukrypimai ieškant naujai sužinotų nuotykių“, – pasakojo Audrius.
Gyvenimas name ant ratų
Audrius tokiai išskirtinei kelionei parengė du namus ant ratų, kuriuos pavadino „Troba“ ir „Gryčia“ (plačiau apie juos skaitykite čia). Almos teigimu, automobiliai buvo paruošti puikiai – vyrui viskas pavyko. Kemperiuose yra viskas, ko reikia gyvenimui – lova, virtuvėlė, dušas, šaldytuvas, tualetas. Net patefonas!
Įrengiant namus ant ratų teko apgalvoti daug detalių – pavyzdžiui, dėl elektros energijos. Audrius pasakojo, kad puikiai pasiteisino įrengtos saulės energijos baterijos. „Saulėtose vietose jos dirbo labai gerai. Tik kas tris-keturias savaites reikėdavo prisijungti į tinklą. Kai važiavome šiauriau, pradėjo vėsti, temti, tuomet jau kas savaitę tekdavo“, – prisiminė Audrius.
Tik pora prisipažino, kad nors labai kruopščiai rinkosi, kokius daiktus į kelionę imti, vis tiek jų pasiėmė gerokai per daug. Atsirado ir kitokių pamokų – pavyzdžiui, kad tikrai neverta kemperyje įsirengti tualeto. Pora pripažino, kad juo nė karto savo automobilyje taip ir nesinaudojo. „Jei ruošite mašiną, atsiminkite, kad tualetų yra daugiau nei reikia visur, ir jam nereikia skirti vietos savo automobilyje“, – patarė Audrius.
Jeigu iš naujo įrenginėtų namus ant ratų tokiai kelionei, Audrius dar išdavė, kad ir dušo netaisytų viduje – juk jie stengiasi keliauti ten, kur tuo metu šilta, tad ir dušas galėtų tikrai būti išorėje ir neatimti vietos viduje. „Ir reikėtų dar mažinti svorį, – dėstė jis. – tikrai galima apsieiti be „gervės“, be galinio kablio. Nors jų prireikė mums pora kartų, bet tik tiek – o tokiems retiems atvejams būtų galima ką nors sugalvoti.“
Tiesa, gali būti, kad šie atidžiai įrengti automobiliai nebetęs kelionės. Australijai jie turi įsigiję kitus, lengvesnius automobilius – keliaus visureigiais ir turės nedidelę priekabą. „O šie automobiliai dabar plaukia į Lietuvą, vasario viduryje juos bus galima pamatyti. Juos šiek tiek rekonstruosime, ir į Afriką arba važiuosime su jais, arba ieškosim kitų, o šituos parduosim“, – atskleidė Audrius.
Jo nuomone, tokie, kokie „Troba“ ir „Gryčia“ yra dabar, yra netinkami kelionei po Afriką, nes yra per ryškūs ir per daug traukiantys į save dėmesį. „Visada sustojus vietiniai nori ekskursijų, nori pamatysi automobilius ir viską išgirsti. Užima daug laiko pasakoti, iš kur tu čia nusileidai su tuo kosminiu laivu... Kartais nuo to pavargsti“, – prisipažino keliautojas.
Įspūdingiausios pamatytos vietos
Sutkai jau pliusiukus padėjo prie maždaug 200 užsibrėžtų pamatyti stebuklų. Tačiau labiausiai jiems įstrigo pats pirmasis kelionės taškas – Antarktida. Plačiau apie jų įspūdžius ten skaitykite čia: Nuošaliame žemyne panevėžiečiai rado ir pasaką, ir kosmosą
Porą ten viskas žavėjo, atrodė lyg kita planeta – ledynai, gyvūnai spalvos... Net jiems kirba mintis po „1000WOW“ grįžti ten su kokia nors ekspedicija, kad galėtų geriau pažinti to nesuvokiamo grožio tolimąjį žemyną.
„Antarktida yra toks dalykas, kuri dažniausiai žmogui atrodo kaip neįgyvendinama svajonė – nes yra brangu, toli. Bet kai ryžtiesi, kai priimi sprendimą, viskas susidėlioja. Antarktidą rekomenduoju pamatyti kiekvienam“, – kalbėjo Audrius ir įspėjo, kad tą padaryti reikia nedelsti.
Plaukiant laivu iš Ušuajos mokslininkai lietuviams pasakojo, kad keliautojų skaičių į Antarktidą per ateinantį dešimtmetį reikės mažinti perpus. „Tad tie keliautojai mokės gal dar keturis kartus brangiau negu dabar. Rekomenduoju tą daryti kuo greičiau – Antarktida yra nuostabi“, – patarė Audrius.
Kiek kainuoja nukeliauti ten? Visų pirma, reikia atvykti į Ušuają, esančią Argentinos pietuose, o tuomet kelių savaičių kelionę laivu galite įsigyti nuo 8-9 tūkst. Eur žmogui. Jeigu norite kajutėje būti tik dviese, be jokių svetimų žmonių – tuomet teks pakloti daugiau, iki 15 tūkst. Eur. Audrius išdavė, kad būna tikrai nemažai paskutinės minutės kelionių – tereikia nebijoti nuskristi į Ušuają ir ten pasiūlymus susimedžioti. Jis girdėjo, kad taip už kelionę gali tekti sumokėti vos 5 tūkst. Eur.
Padeda „durnių“ dievas
Pora kartu su kompanionais po Antarktidos pervažiavo visą Ameriką nuo pietų iki šiaurės. Pamatė begales įspūdingų vietų, tokių kaip Maču Pikču ar Didįjį kanjoną. Bet labiausiai juos žavėjo sutinkami žmonės, kuriuos jie vadina didžiausiu kelionės stebuklu.
Jiems vis pasisekdavo sutikti nuostabių žmonių – netgi lietuvių, kurie dar ilgiau nei Sutkai keliauja po visą pasaulį.
Pasisekdavo ir pamatyti išskirtinių renginių, pavyzdžiui, fantastiško smagumo festivalį viename Pietų Amerikos miestelyje. „Įvažiuoji į miestelį, o ten – šokiai su žirgais, visur tautiniai rūbai, visi linksminasi, geria iš butelių... Tik žirgai ten buvo blaivūs“, – juokėsi prisiminęs Audrius.
„Aš kaip visada sakau – mus lydi durnių dievas ir mums padeda“, – apie savo sėkmę sakė jis.
Nors Čilėje jų automobilis buvo apvogtas, buvo netekta daug projektui svarbios technikos ir nuotraukų, Sutkai dabar dėl to jau neišgyvena. „Tuo metu atrodė labai daug, bet per keliones išmoksti – kartais reikia sumokėti nuotykių kainą. Kaip Almos tėvelis sakė – gal kitiems žmonėms labiau reikėjo tų visų daiktų“, – prisiminė Audrius.
Keliautojams jis patarė vykstant į Pietų Ameriką pernelyg neprisiskaityti apie ten neva tykančius pavojus – štai jiems mitai ir stereotipai, pavyzdžiui, apie Kolumbiją griuvo. Šalies žmonės labai draugiški, vaišingi, paslaugūs. Turizmo infrastruktūra vystoma, tačiau viskas dar yra pakankamai pigu, o vaizdai – įspūdingi. Panašiai ir kitose valstybėse, kur keliautojai dažnai perspėjami dėl saugumo.
„Jeigu nesikiši ten, kur nereikia, tai viskas yra saugu. Jeigu Kolumbijoje nelendi į džiungles, o Rio de Žaneire nevaikščioji atkišęs brangaus telefono ir auksinės grandinėlės“, – juokėsi jis.
Didžiausios pamokos
Alma prisiminė, kas paskatino juos leistis į tokią kelionę – supratimas, kad gyvenime jie nori turėti daugiau nei tik materialūs dalykai – namai, automobiliai.
„Dabar materialūs dalykai tapo visiškai nebesvarbūs, – patikino ji. – Kelionėje iš daiktų reikia tik maisto, degalų ir antsiuvų. Vienintelis dalykas, ką visada pirkom kelionėje – tai antsiuvai, kurie tapo prisiminimais apie tas šalis. Suvokėm, kad labai nedaug reikia iš gyvenimo – galėti judėti, kad būtume sveiki. Ir tai, ką per metus pamatėm ir patyrėm, yra didesnis turtas nei tai, ką turėjom čia.“
Tiesa, kiek sunkiau taip galvoti gal buvo per Kalėdas, kurios buvo pirmosios, kai pora jas sutiko ne su artimaisiais. Tačiau šventė išties buvo išskirtinė. Kempinge Peru keliautojai iš skirtingų pasaulio valstybių gamino savo patiekalus ir dalijosi vieni su kitais. Alma mažutėlėje kemperio virtuvėlėje sugebėjo pagaminti net 12 patiekalų – kaip ir priklauso. Buvo net silkės!
„Atsirado skirtis – praeitas ir šis gyvenimas, – kalbėjo Audrius. – Šitam gyvenime yra kitaip – atsirado daugiau šviesos, daugiau vietos naujiems įspūdžiams, naujoms vertybėms.“
Sutkų kelionę galite sekti „1000 wow“ feisbuko paskyroje.
