Jurbarko dvaro parkas
Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai). Netoli šiaurinio flygelio, šiaurės rytų pusėje buvo pastatyta nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė.
Buvęs dvaro parkas įkurtas XIX a. viduryje. Parkas driekiasi siaura juosta Mituvos kairiajame krante ir lengvai pasiekiamas tilteliu, esančiu šalia švenčių estrados.
Pagrindinė alėja jungia klasicistinio stiliaus rūmus su buvusiais puošniais dekoratyviniais vartais. Pro juos buvo patenkama į miestelio gatvę. Antrieji vartai – šiaurės rytų dalyje.
Centrinių dvaro rūmų pastatas sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą, o vėliau jo griuvėsiai nebuvo atstatomi ir nuolat nyko. 2015 m. atstatytos rūmų kolonos ir pamatų žymės praeiviams leidžia lengviau įsivaizduoti buvusį ansamblį, praėjusiais metais rašė po Jurbarką keliavę „Gatvės gyvos“ atstovai.
Grafičiais išmarginta bažnyčia
Ar esate kada lankęsi bažnyčioje, ant kurios sienų – „street art“ („gatvės meno“) kūriniai? Ir ne vandalų palikti, o specialiai sukurti bažnyčiai? Ant Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios Jurbarke lauko sienų – į maldos namus einančių žmonių siluetai, o ant kiekvieno jų – ta pati Testamento citata net 14 kalbų.
„Niekas nenorėjo aukoti paprasčiausioms sienoms. Tuomet iškilo ši idėja“, – praėjusiais metais 15min pasakojo kunigas Mindaugas Kairys. Ilgus metus tikintieji meldėsi parapijos patalpų salėje – vis trūko pinigų bažnyčios pabaigimui. Aukos taip pat buvo renkamos vangiai, kol nešovė mintis maldos namus daryti išskirtinius – pasitelkti grafičius. Taip ant sienų atsirado estų įgyvendintas projektas.
Viduje bažnyčia ne ką mažiau stebina. Interjeras, kaip ir pridera liuteronybei, paprastas ir elegantiškas, tačiau modernumo ir didingumo suteikia pribloškiantis dar vienas vitražistės R.Grybaitės darbas – 7 metrų aukščio kryžius.
Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje jaukiai pinasi šiuolaikiškumas ir tradicija. Sakykla ir altorius čia – iš paprasto lietuviško beržo, tačiau banguojančios jų formos žavi modernumu. Vargonai pakylėti ant betoninio balkono, tačiau po juo – senutėlis šioje parapijoje naudotas katafalkas, kuris būdavo traukiamas arkliais.
V.Grybo memorialinis muziejus
Jurbarke didelę savo gyvenimo dalį praleido vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vincas Grybas. Menotyrininkai jo talentą giria ne tik už skulptoriaus gyslelę, bet ir architektūrišką požiūrį tiek į savo kūrinį, tiek į aplinką, kurioje jis stovės.
Jo gyvenimo istorija tikrai išskirtinė – jauną valstiečių vaiko talentą pastebėjo grafas Tomas Potockis, berniuką išsiuntė studijuoti į Varšuvą. Vėliau jam pavyko įstoti į garsiojo prancūzų skulptoriaus Emile’io Antoine’o Bourdelle’io meno akademiją Paryžiuje.
Po studijų V.Grybas grįžo į tėvynę. „Grįžo į Lietuvą su didžiausiu noru ją „padabinti“, kad būtų tokia pat graži, koks gražus yra Paryžius, kokie gražūs yra Italijos, Čekijos, Vokietijos miestai“, – pasakojo skulptoriaus anūkė, V.Grybo muziejaus vadovė Rasa Grybaitė.
1929 m. V.Grybas įsikūrė Jurbarke ir ten kūrė iki tragiškos mirties 1941 m. liepos 3 d., kai jį, kartu su daugiau nei 300 Jurbarko žydų, sušaudė naciai. Jurbarko žydų bendruomenės elitą norėta sušaudyti parodomuosiuose – mokomuosiuose šaudymuose, bet būsimų aukų buvo ne itin daug. Todėl naciai myriop vedė visus šiems neįtikusius. Vokiečių talkininkai ir apie V.Grybą pranešė, kaip apie tą, kuris nieku gyvu nepritarė nacių vykdomai politikai.
V.Grybo darbai išsiskyrė monumentalumu – ir nemažą dalį jų galima apžiūrėti paskutinėje jo gyvenimo vietoje, buvusiame Jurbarko dvaro pastate.
Jurbarko senamiestis
Jurbarkas – vienas seniausių Lietuvos miestų. O Kauno gatvė nuo seno buvusi pagrindine Jurbarko gatve. Apie šią, iš vakarų į rytus nusitęsusią gatvę, kūrėsi ne tik gyventojai, bet ir prekybininkai. XIX a. pab. buvo statomi pirmieji mūriniai pastatai.
Čia virė miesto gyvenimas: veikė turgus, užeigos, amatininkų krautuvės, mezgykla, siuvykla, laikrodžių taisykla, bankai, viešbučiai, miesto rotušė, taip pat sinagoga – unikalus medinės architektūros XVIII a. pab. statinys, tačiau, deja, sunaikintas 1941 m. rudenį.
Ilgiausias automobilių tiltas Lietuvoje
Jurbarkas įsikūręs trijų upių – Nemuno, Mituvos ir Imsrės santakoje. Nemuną Jurbarkas pasitinka ilgiausiu Lietuvoje automobilių tiltu. Jo ilgis – net 494 m, o nuostabiais peizažais galima pasigėrėti iš 16 m aukščio.
Jurbarko piliakalniai
Apipintas legendomis apie kalne palaidotą Jurbarko miesto įkūrėją milžiną, miesto šiauriniame pakraštyje, Imsrės upelio kairiajame krante, stūkso piliakalnis, vadinamas Bišpiliu.
Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.
Iki Bišpilio per miestą veda gražiai sutvarkytas pėsčiųjų ir dviratininkų takas, kuris driekiasi palei Imsrės upę.
Pietvakariuose rasite Kalnėnų piliavietę ir piliakalnį, ant kurio kadaise stovėjo kryžiuočių pastatyta Georgenburgo pilis. 1384 m. pilį sudegino Didysis kunigaikštis Vytautas, kryžiuočiai ją atstatė. 1403 m. Vytautas ją vėl sudegino. Nuo čia atsiveria pasakiški vaizdai į Nemuno slėnį.
