Puikiai pritaikytu žmonėms, judantiems vežimėliu, traukiniu iš Vilnius į Klaipėdą skrieju 4 val. O iš Klaipėdos autobusų stoties, esančios priešais traukinių stotį, žemagrindžiu (jų per dieną vos keli) autobusu per pusvalanduką pasiekiu Palangos autobusų stotį. Naujoji autobusų stotis yra Palangos pakraštyje, tad tenka paplušėti (ypač šaligatviais be nuvažiavimo, tad rekomenduoju keliauti su kompanionu), kol pasiekiu J.Basanavičiaus g., kuri šį vardą gavo prieš šimtmetį, kada į Palangą atostogauti atvyko Jonas Basanavičius ir ja labai susižavėjo.
Na, o po 6 val. kelionės jau labai norisi užkąsti, ypač kai J.Basanavičiaus g. vilioja kvapais, garsais, spalvomis. Labiausiai mane patraukė restoranas „Žuvinė“ (J.Basanavičiaus g. 37A, Palanga) –šviežiu maistu ir absoliučiu, bet taip retai sutinkamu lietuviško kaimo „topu“ – natūralių aviečių, svarainių arbata, visai tokia pačia, kaip kasdien gerdavo mano baba.
„Žuvinės“ pašonėje, vos keli metrai nuo Palangos tilto, gamtos apsuptyje stovi išpuoselėtas Palangos perlas – butikinio stiliaus namai, kadaise priklausę grafams Tiškevičiams, Vila „Komoda“ (Meilės al. 5, Palanga). Su sezoniniu restoranu, apsupti prancūzišku sodu ir gražuole terasa ant stogo, lyg iš graikiškos, turkiškos panoramos. Ar galite patikėti? Šis grožis pasiekiamas visiems – keltuvu!
Komandos asmeninis dėmesys kiekvieno poreikiams, net ir indai augintiniams bei įsiklausimas į žmonių, judančių su ratukais, poreikius. Maloniai nustebino, sužavėjo, nudžiugino, tai taip dera su grafų Tiškevičių dvasia (ją čia vis dar mena Tiškevičių vardo kambariai), įkūrusių Palangą kaip vasaros sostinę.
O nuo Vila „Komoda“ prasideda ir kvepiantis pušų gaiva vienas gražiausių, turtingiausių, prancūziško stiliaus Palangos m. botanikos (Birutės) parkas (Vytauto g. 15, Palanga arba nuo Meilės al.), iš kurio labai patogiai (su ratukais) tūkstančiai medinių takelių veda paplūdimio link. Ir žinoma, link išdidžiųjų, daugiau nei prieš šimtmetį iškilusių grafų Tiškevičių vasaros rūmų – Palangos gintaro muziejaus (Vytauto g. 17, Palanga).
Muziejus po rekonstrukcijos – šiuolaikiškas, draugiškas „ratukams“, su ką tik, vos prieš mėnesį, atsivėrusia terasa balkone į autentiką išlaikiusį įspūdingo grožio svajingąjį prancūzišką sodą. Muziejuje išlikę grafų Tiškevičių aristokratiški kambariai, žmonos rožinis kambariukas, o visą didžiąją rūmų dalį sudaro Baltiškojo aukso – gintaro – ekspozicija. Čia rymo ir vienas didžiausių „gintarėlių“ – Saulės akmuo (daugiau nei 3 kg), didesni yra tik Vokietijoje ir Kaliningrade.
Išsukus iš Birutės parko, primenančio skambantį mišką su paukščių orkestru, visai netoliese – grafų Tiškevičių alėja. Prieš daugiau nei šimtmetį čia buvo pirmasis Palangos parkas ir Palangos miesto centras. Alėja tęsiasi nuo Kurhauzo (XIX a. grafai Tiškevičiai čia įkūrė pirmąjį Palangos viešbutį) iki Kęstučio gatvės, joje ir naujoji Palangos koncertų salė (Vytauto g. 43, Palanga) su didžiausiu Lietuvoje autografu – maestro Stasio Povilaičio. Atvykus į šią alėją grafas Tiškevičius norės išgirsti tavo meilės prisipažinimą... gal Palangai, gal grafui, gal vasarai, gal savo mylimajam...?
Vaistinė (Vytauto g. 33, Palanga) – autentiškas architektūrinis paminklas, pastatyta XIX a. pirmoje pusėje, su išlikusia XIX a. autentika tiek išorėje, tiek viduje. Šioje vaistinėje XIX a. sukurtas ir pagamintas tradicinis vaistažolių gėrimas „Trejos devynerios“.
Vasara ne vasara be šūsnio godžiai „ryjamų“ knygų posmų. Pakeliui į pajūrį pasibaigė mano skaitymo atsargos, tad skubėjau jų papildyti į Palangos m. savivaldybės viešąją biblioteką (Vytauto g. 61, Palanga). Visai netoliese yra ir M.Mažvydo vasaros skaitykla, 55 kartą įsikurianti Palangoje (Vytauto g. 72, Palanga). Išsirenku Ramunės Murauskienės „Laimingos žmonos knygą“, kad laimę kabinčiau samčiais ir ja kasdien saldinčiau savo sutuoktinio širdį, nes „nėra prasmės daryti nieko žemiau širdies lygio“ (anot Zinaidos Mirkinos).
O kad žodžiai virstu kūnu, išsinuomojame dvivietį motorolerį / skuterį (nuomojamas Basanavičiaus g., Palangoje) ir apsalusiomis širdimis lekiame su vėjeliu ošiančiomis Palangos gatvėmis, parkeliais ir miškeliais.
Kitą dieną atvykstu pas garsiausią šalies karvedį – Joną Chodkevičių, kurio 460 gimimo metines minime 2021 metais, XVII a. pradėjusį statyti Kretingos miestą. Kretingos miesto centre kur ne kur nėra šaligatvių arba jie labai siauri, tad tenka judėti ir važiuojamąja kelio dalimi.
Prieš Salaspilio mūšį, išgarsinusį Chodkevičių visoje Europoje, be to, dėl kurio kartais jis sulyginamu su Napoleonu, karvedys meldėsi dvi paras, o už pergalę pažadėjo pastatyti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelės Marijos Bažnyčią (Vilniaus g. 2, Kretinga), vėliau ir Pranciškonų vienuolyną. Bažnyčios durys – seniausios renesansinės durys Lietuvoje, vienose iš jų matyti net švedų karių veržimosi pėdsakai, o bažnyčioje – seniausi veikiantys vargonai.
Bažnyčioje laukia ir moterų bei sužadėtinių globėjas Šv. Antanas, pasiruošęs apiberti gailestingomis dovanomis. Amžininkai paliudijo, kad prašę Šv. Antano atsiųsti sutuoktinį, o jis tai išgirdęs, ėmė ir išpildė šį norą (tiesa, yra papildomų sąlygų). Pranciškonų vienuolyno kiemelyje, sujungtame su bažnyčia, stūkso seniausias (jau nebeveikiantis) saulės laikrodis Lietuvoje, o vienuolyne triūsia aštuoni broliai pranciškonai.
Visai netoliese – Grafų Tiškevičių koplyčia / mauzoliejus (Vilniaus g. 8, Kretinga), kur ilsisi Palangos vasaros sostinės kūrėjai – grafai Tiškevičiai. J.Tiškevičiaus ir jo žmonos palaikai čia buvo surasti labai atsitiktinai, tik 2014 m.
Kretingos dvare – išpuoselėtas (vos dviejų moterų) gražuolis žiemos sodas (Vilniaus g. 37, Kretinga) ir Kretingos muziejus (muziejus po rekonstrukcijos bus visiškai pritaikytas ir judantiems ratukais). XIX a. Žiemos sodas buvo didžiausias privatus sodas Europoje, priklausęs grafams Tiškevičiams. Šiuo metu tai yra vienintelė Lietuvoje visus metus žaliuojanti oazė (tinka fotosesijoms ir asmenukei), kur sveikinasi kanarėlės, rymo vėžliukai, baseine nardo japoniški karpiai, vaisius nokina bananai.
Gaiviam atokvėpiui – jaukus uždaras vasaros kiemelis restorane „Promenada“ (Vytauto g. 6A, Kretinga), o dar jaukesnės kainos ir milžiniškos ūkiškos porcijos.
Grafų Tiškevičių keliais, kur kadaise dardėjo jų karietos Palangos ir Kretingos žeme, kur kūrėsi vasaros sostinė Palanga, o karvedys Chodkevičius statė padėkos monumentą – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelės Marijos Bažnyčią, vedė miesto ir muziejaus gidai, kad istorijos sugultų į širdį ir saugotų didingą mūsų protėvių istoriją, o pastatai netaptų tik statistiniai namai.
Parengta pagal 2021 m. birželio pab. aktualią informaciją.
